Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui G.M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G.J.S. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Tauragės apskrities viršininko administracijai, G.M. dėl praleisto termino pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tėvai J.S. ir P.S. turėjo du vaikus: pareiškėją G.J.S. ir S.M. Sesuo mirė 2007-04-13, jos laidotuvėse dalyvavo tolimi giminaičiai, iš kurių jis sužinojo, kad tėvas J.S. iš Ch. 1939 m. liepos mėnesį nusipirko 88,25 ha žemės. Kadangi neturėjo nuosavybės teises įrodančių dokumentų, su prašymu kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, bet 2008-04-18 gavo atsakymus, kad duomenų apie žemės pirkimą nerasta. 2008-06-30, surinkęs dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį, kreipėsi į Tauragės rajono žemėtvarkos skyrių, kur sužinojo, kad yra praleidęs terminus pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams. 2009-06-19 Tauragės rajono apylinkės teismui pateikė dokumentus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl praleisto termino atnaujinimo. 2009-09-17 Tauragės rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti jo pareiškimą kaip nenagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme ir nurodė kreiptis į administracinį teismą dėl terminų atnaujinimo. Tik atnaujinus terminus, galės kreiptis dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo. 2010-02-19 kreipėsi į administracinį teismą.

Tuo metu kai sužinojo apie tai, kad tėvas J.S. iš Ch. 1939 m. liepos mėnesį nusipirko 88,25 ha žemės, jis sunkai sirgo ir ruošėsi operacijai. 2007-05-10 buvo operuotas, bet po operacijos jautėsi dar blogiau, sunkiai vaikšto, pastoviai gydosi, todėl dokumentų rengimas ir kreipimaisi į institucijas šiek tiek užsitęsė. Mano, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios, jos nepriklausė nuo jo valios.

Tretysis suinteresuotas asmuo G.M. prašo pareiškėjo prašymą patenkinti. Nurodo, kad nei jo motina S.M., nei jos brolis G.J.S. nežinojo apie tai, kad senelis J.S. 1939 m. liepos mėnesį nupirko iš Ch. žemės. Tik per mamos laidotuves 2007 m. tolimi giminės pasakė apie šį faktą. Pareiškėjo ir jo mamos tėvai yra mirę dar nepaskelbus Lietuvoje nepriklausomybę. Senelis yra pasakojęs, kad turėjo daug žemės, bet jie žinojo tik apie 45 ha į kurią ir buvo atkurta nuosavybės teisė. Po sužinojimo apie turėtą senelio žemę G.J.S. labai sirgo, jis ir dabar nevaikšto, todėl užsitęsė dokumentų rinkimas ir kreipimasis į reikiamas institucijas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities viršininko administracija apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai Atstovas į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Pareiškėjas G.J.S. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo J.S. nuosavybės teise valdytą, 1939 m. liepos mėnesį iš dvarininkų Ch. pirktą 88, 25 ha žemės sklypą, esantį Tauragės apskrityje (duomenys neskelbtini) kaimuose 7 sklypuose (pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini)) kaimuose bei atnaujinti terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 11 punkte analogiškai nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys įrodymai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi.

Įstatymo 10 straipsnyje (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004 m. spalio 26 d.) nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais.

Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-2490 redakcija), nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą; kokius veiksmus jis atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastims, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymo nustatyto termino. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Teisės aktais reglamentuojančiais ginčo santykius nėra nustatyta, kurios aplinkybės yra svarbios. Todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas G.J.S. iki 2001 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises į J.S. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos valdytą turtą (b.l. 1, 19, 20, 21). Tačiau pareiškėjas įstatymu nustatytu terminu nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.

Pareiškėjas prašymą dėl termino atnaujinimo argumentuoja tuo, jog prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo nuosavybės teise valdytus žemės sklypus, 1939 metais nupirktus iš dvarininkų Ch. nepadavė laiku, nes nežinojo apie šį faktą ir tik atsitiktinai iš tolimų giminaičių apie tai sužinojo 2007 m. balandžio mėnesį.

Pareiškėjas yra gimęs 1942-08-29, t.y. jau po nacionalizacijos. Jo tėvas S.J., gimęs 1903-04-27, mirė 1978-12-11, t.y.iki nuosavybės teisių atkūrimo pradžios. Kaip paaiškino tretysis suinteresuotas asmuo G.M., J.S. yra minėjęs, kad jis turėjo daug žemės, tačiau laiku buvo atkurtos nuosavybės teisės į J.S. valdytą 45 ha žemės sklypą, o kad žemės buvo dar daugiau jie nežinojo. Tai, kad pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo yra laiku ir tinkamai atkūrę nuosavybės teises į J.S. nuosavybės teise valdytus 45 ha žemės, patvirtina, kad jie tikrai nežinojo apie iš Ch. pirktus 88,25 ha žemės sklypus, nes priešingu atveju nebuvo jokių kliūčių kreiptis tuo pačiu prašymu ir į nuosavybės teisių atkūrimą į šią žemę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogiškas bylas yra pažymėjęs, kad giminės ryšio „seneliai-tėvai-vaikai“ praradimas apsunkina asmenų galimybę nustatyti visų su ginčo žemės grąžinimu susijusių aplinkybių nustatymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr.A15-1256/2006, 2010 -01-14 nutartis administracinėje byloje Nr.A261-85/2010).

Remiantis surinktais įrodymais darytina išvada, kad pareiškėjas neturėjo pakankamai reikalingos informacijos būtinos pradėti rinkti dokumentus, patvirtinančius žemės valdymo faktą bei pradėti nuosavybės teisų atkūrimo procesą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 9 punktu yra nustatyti prašymo atkurti nuosavybės teises turinio reikalavimai. Asmuo, teikdamas prašymą atkurti nuosavybės teises be kitų šiame punkte numatytų reikalavimų, privalo nurodyti ne tik išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardą ir pavardę, bet ir turto rūšį, dydį ir buvimo vietą. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys objektyviai apsunkino galimybę sužinoti šiuos duomenis ir įstatymo nustatytu laiku pateikti prašymą bei dokumentus reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui. Šios priežastys yra pakankamos pripažinti, jog terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę (b.l.14), į jo pastangas nustatyti turėtos žemės buvimo vietą (b.l. 26-38) teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nevilkino kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Todėl pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti atkuriant nuosavybę į tėvo J.S. nuosavybės teise valdytus, žemės sklypus, esančius Tauragės apskrityje (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini)) kaimuose, tenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra aplinkybės, susijusios su prašymo atkurti nuosavybės teises į tėvo žemę pagrįstumu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktai,

nusprendė:

pareiškėjo G.J.S. prašymą patenkinti.

Atnaujinti G.J.S. terminą pateikti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams į tėvo J.S. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdytus žemės sklypus Tauragės apskrityje (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini)) kaimuose.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba apeliacinės instancijos teismui.