Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. K. K., Klaipėda, prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarimu, pakeistu 2016-09-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi M. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. skirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trejiems metams.

2018 m. balandžio 6 d. teisme gautas pažeidėjo M. P. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau šio Kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet, atkreiptinas dėmesys, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog spręsdami teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja paminėtos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog visi įstatymo leidėjo ATPK 329 straipsnyje imperatyviai nurodyti reikalavimai, sąlygos yra įvykdytos.

Prie prašymo M. P. pateikė dokumentus, kurie turi būti pateikti, sprendžiant šios teisės ir vairuotojo pažymėjimo grąžinimo klausimą, vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. Nr. 1V-418 patvirtinta tvarka „Dėl vairuotojo pažymėjimų grąžinimo asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones“.

Nuobaudą paskyrusi Institucija gali sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas yra Institucijos teisė, bet ne pareiga.

Nagrinėjamu atveju M. P., praėjus daugiau nei pusei specialiosios teisės atėmimo termino, kreipėsi į teismą, prašydamas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Teismas daro išvadą, kad prašymas atitinka formalias teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sąlygas, anksčiau ir po nuobaudos skyrimo M. P. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas.

Nors M. P. iš anksto ir žinojo, kokia atsakomybė jam gresia, padrius teisės pažeidimus, už kuriuos buvo nubaustas, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo bet kokiu atveju atmesti prašymą sutrumpinti nuobaudos taikymo terminą. Atsižvelgus į pažeidėjo teigiamą charakteristiką, tinkamą elgesį po pažeidimo padarymo, nėra pagrindo manyti, kad sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones paskyrimo terminą, nebus pasiekti nuobaudos tikslai. Nuobauda turi būti proporcinga padarytam pažeidimui, tačiau ji neturi žlugdyti asmens. Bylos duomenys patvirtina, jog M. P. teisė vairuoti atimta jau daugiau nei 20 mėnesių, paskirta nuobauda pažeidėjui sukėlė neigiamas pasekmes ir jis suprato jų reikšmę gyvenimo kokybei, todėl nėra pagrindo prašymo netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsniu, 329 straipsniu,

nutaria:

M. P. prašymą tenkinti.

Sutrumpinti 2016 m. liepos 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu, pakeistu 2016 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi , paskirtą trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir laikyti, kad jis paskirtą nuobaudą yra atlikęs nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą.