Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), baustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N. 2014-07-02, apie 22.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), be priežiūros buvo palikusi savo mažamečius vaikus, tai yra L. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Bute, kitame kambaryje neblaivus miegojo J. N. sugyventinis Jurij Vinogradov, bute buvo betvarkė, po visą butą buvo primėtyti tušti alaus buteliai ir maisto likučiai. Šiais veiksmais J. N. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (1996-03-14 Nr. I-1234) 43 straipsnio „Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos“ 1 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. N. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo pasirašytinai informuota apie jo datą ir vietą. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta J. N. nedalyvaujant (ATPK 272 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio J. N. paaiškinimo matyti, kad ji su pažeidimu sutiko, dėl susiklosčiusios situacijos labai gailisi, nurodė, jog stengsis, kad vaikams būtų sudarytos pačios geriausios sąlygos.

Be J. N. prisipažinimo, administracinio teisės pažeidimo faktinės aplinkybės ir J. N. kaltė padarius jai inkriminuojamą pažeidimą įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga, tai yra administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 18P-15250313-14, patrulio Vitalij Miškuro 2014-07-02 tarnybiniu pranešimu, išrašu iš Policijos registruojamų įvykių registro.

ATPK 181 str. nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Vaiko interesais pagal Vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra reglamentuotos tėvams tenkančios teisės ir pareigos, o būtent teisė bei tuo pačiu ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis. O šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Minėti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. N. 2014-07-02, apie 22.53 val., paliko savo mažamečius vaikus namuose be priežiūros, be to, bute miegojo neblaivus J. N. sugyventinis, bute buvo betvarkė, mėtėsi tušti alaus buteliai ir maisto likučiai. J. N. nepasirūpino tinkama savo mažamečių vaikų priežiūra, nesudarė savo mažamečiams vaikams saugių sąlygų, neapsaugojo jų nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad J. N. nevykdė pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus bei sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, tai yra panaudojo savo kaip motinos valdžią priešingai vaikų interesams.

J. N. veika atitinka ATPK 181 str. 1 d. sudėtį, pažeidėja baustina.

Pažeidėjos J. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina yra tai, kad ji dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į nustatytą pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi J. N. 2014-04-04 buvo surašytas administracinis nurodymas už ATPK 181³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, tačiau bauda sumokėta, todėl, vadovaujantis esama teismų praktika ((Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011), tokiu atveju nepripažįstama, kad asmuo buvo trauktas administracinėn atsakomybėn. Taip pat teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. N. – anksčiau kelis kartus bausta administracine tvarka už kitų rūšių pažeidimus, turi kelias galiojančias nuobaudas. Minėtų nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad J. N. už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 str., 30 str., 181 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas

nutarė:

pripažintiJ. N. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.