- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- 1-1585-1254/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15017-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martyna Verbiejė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- L. D.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiimantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 11 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme;
3) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
4) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
6) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 dienų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta subendrinta 3 metų 21 dienos laisvės atėmimo bausmė, iš įkalinimo įstaigos paleistas 2019 m. spalio 31 d.;
7) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 30 val. per mėnesį. 2023 m. vasario 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės
1. E. K. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2025 m. balandžio 21 d., apie 10.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tyčia sugadino ir sulaužė (sulankstė) L. D. priklausančio buto kambarių duris (4 vnt.), išdaužė duryse buvusius stiklus, sugadino spintą, išlauždamas spintos duris, tokiais savo veiksmais L. D. padarydamas 889,71 Eur turtinę žalą.
II. Byloje surinkti įrodymai
2. Kaltinamasis E. K. teisme kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodė, jog tuo metu jis su E. B. buvo pora. Datos neatsimena, bet galėjo būti Velykos, kai E. B. pas save pasikvietė jį ir R. I.. Prieš tai buvo atsigėrę po kelis alaus, buvo dar blaivūs. Nuvažiavę pas E. B. pradėjo visi trys gerti. E. B. buvo neadekvati, pradėjo skambinėti ir kviestis draugus. Kaltinamasis ir jo draugas nusprendė baigti butelį ir eiti namo. E. B. lyg ir buvo išėjusi į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Jie išeidinėjo ir koridoriuje susitiko E. B., nieko nespardė. Kai buvo namuose, buto durys buvo tvarkingos, stiklai buvo vietoje. Spintos durys buvo senai išlūžusios, jas kaltinamasis tvarkė ir buvo susukęs. Spinta, kuri yra be veidrodžio, tą dieną buvo sveika. Skalbimo mašina neveikė jau prieš mėnesį laiko, niekas nebuvo jos sutvarkęs. Kaltinamasis siūlė nupirkti naują skalbimo mašiną, bet E. B. sakė, kad mama nupirks. Bute visada yra netvarka, daiktai ant žemės, vaikų žaislai mėtosi, kadangi E. B. vienu metu pradėjo vartoti alkoholį ir vedžiotis visokius draugus. Kaimynai yra parašę daug skundų. Kadangi jie išsiskyrė, ji kaltę suvertė E. K., nes jo praeitis nekokia. Pareiškimas parašytas dvi dienos po įvykio, ne tada, kada turtas buvo sugadintas. Per tas dienas galėjo bet kas nutikti. Jie buvo susitaikę po įvykio, kaltinamasis viską sutvarkė. Nurodė, jog E. B. vaizdo įrašė užfiksuotas ne jis.
3. Nukentėjusioji L. D. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko per Velykas šiais metais. Buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) ir grįžus namo, antrą ar trečią dieną, dukra paskambino ir pakvietė ateiti pažiūrėti buto. Nukentėjusioji yra buto savininkė, tame bute pati negyvena, ten gyvena dukra su vaikais. Bute buvo išdaužytos durys, spinta, pilna šukių. Dukra nurodė, kad tai padarė jos draugas E. K.. kuomet jie šventė Velykas. Kaltinamąjį žino, nes anksčiau bendravo su jos dukra. Nukentėjusioji su dukra iškvietė policiją, kuri užfiksavo įvykį. Po įvykio bendravo su E. K., jis sakė, kad atlygins žalą. Nukentėjusioji jam nurodė, jog žalą atlygins draudimas. Atstovas iš draudimo kompanijos atvažiavo galimai po savaitės, užregistravo įvykį, įvertino padarytą žalą. Stengėsi nieko neliesti ir netvarkyti, kad teisingai paskaičiuotų. Draudimo bendrovė išmokėjo už duris apie 1 100 Eur. Skalbimo mašinos sugadinimas nėra E. K. kaltė. Civilinio ieškinio nereiškė, nes draudimas atlygino žalą.
4. Liudytoja E. B. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis vyko Velykų laikotarpiu, detalių nepamena. Prisimena, kad ryte jai paskambino E. K., pasiprašė į svečius su draugu R. I.. E. K. su R. I. atvyko pas liudytoją į namus, jie draugiškai bendravo, bet vienu metu kažkas E. K. atsitiko ir jis tapo agresyvus. Suprato, kad jai geriau išeiti ir ji išėjo. Liudytoja nuėjo iki parduotuvės pasivaikščioti, kai grįžo R. I. jau buvo apačioje, kieme. Ką liudytojai sakė R. I., tiksliai nepamena, bet davė suprasti, kad įvyko kažkas negero. Suprato, kad E. K. niokoja butą. Kadangi E. K. buvo agresyvus, ji išsitraukė telefoną ir bandė patekti į savo namus. Įeidama į namus pamatė stiklus ant žemės, apsisuko ir bėgo. Išbėgusi iš buto, už kito namo kampo žiūrėjo, kada E. K. pasišalins. Kai pamatė, kad E. K. pasišalino, grįžo namo ir paskambino draugei, parodė per kamerą, kas įvyko. Mama buvo (duomenys neskelbtini), nenorėjo jos nervinti, todėl nusprendė pasakyti jau po švenčių. Bute buvo sugadintos 3 kambarių durys, apgadintos spintos durys. Dėl skalbimo mašinos gavosi nesusipratimas. Vaizdo įraše, kuris yra pateiktas, užfiksuotas E. K..
5. Liudytojas R. I. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad jis su kaltinamuoju ir E. B. buvo susirinkę atšvęsti. Sėdėjo pas E. B. bute, o paskui ji pradėjo skambinti draugams, kvietėsi pas save ir pasišalino iš buto. R. I. ir E. K. nusprendė pasišalinti, nes nenorėjo naujų pažinčių. Liudytojas išsikvietė taksi per programėlę ir pamatęs, kad jau atvažiavo, išėjo pasitikti, kad neišvažiuotų. E. K. trumpam pasiliko bute. Apačioje sutiko E. B., kuriai pasakė, kad jie išvyksta. Jiems bekalbant iš laiptinės išėjo E. K., jo nebuvo apie pusę minutės. Jis buvo susikrimtęs, susimąstęs, nes aiškinosi santykius su E. B.. Butas buvo pakankamai tvarkingas. Buto durys buvo plastikinės, bet sugadintos ar sulaužytos nebuvo, stiklai nesimėtė.
6. 2025 m. balandžio 22 d. pareiškėjo teikiančio pranešimą apie įvykį parodymų protokole užfiksuota, kad pareiškėja L. D. pranešė apie 2025 m. balandžio 21 d. jai nuosavybes teise priklausančio buto sugadinimą (b. l. 5–14).
7. 2025 m. balandžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota buto apžiūra. Įėjus pro duris regimas butas, tiesiai 2 durys į kambarius, paėjus kiek toliau stebima, jog kairėje pusėje esančios durys yra apgadintos, išdaužyti stiklai. Nuėjus į kitą kambarį, esantį dešinėje, stebimos vaikų kambaryje išlaužtos dvejos spintos durys. Kairėje esančiame koridoriuje stebimos išlaužytos tualeto ir vonios kambario durys bei aplinkui besimėtančios nuolaužos. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (b. l. 15–21).
8. 2025 m. gegužės 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurį pateikė liudytoja E. B., apžiūra. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu, fonas stačiakampio formos. Vaizdo įrašas darytas telefonu. Įrašo trukmė 15 sekundžių. Pagal vaizdo įrašo pavadinimą galima spręsti, kad vaizdo įrašas yra įrašytas 2025 m. balandžio 21 d., 10.55 val. Vaizdo įraše matoma, kaip įeinama į patalpą, kurioje matomi išmėtyti daiktai, nuolaužos, tiesiai matomas išdaužtas duryse esantis stiklas. Telefonu filmuojama įvairiomis kryptimis, nestabiliai. Matoma, jog dešinėje yra spinta stumdomomis durimis, su veidrodžiu, kairėje ant žemės padėta raudonos spalvos rankinė, o joje mėlynos spalvos maišas su juose esančiais daiktais, taip pat kairėje ant žemės sudėti įvairūs batai. Girdisi uždaromų durų garsas ir durų užrakinimo garsas. Tuomet per spintos veidrodį matoma, kaip link vaizdo įrašą darančios moters ateina žmogus. Matoma, kad asmuo dėvi juodos spalvos kelnes ir mėlynos spalvos sportinius batus su baltos spalvos „Nike“ logotipu ant šono. Tada pasigirsta moteriškas balsas (moters įrašinėjančios vaizdo įrašą), sakantis „Ką tu darai iš mano namų?“ ir durų atrakinimo garsas. Vaizdo įrašas pakrypsta link išėjimo iš patalpos, girdisi durų rankenos trakštelėjimas, matoma, kaip vaizdo įrašą daranti moteris išeina į laiptinę ir dar kartą sako „Ką tu darai?“ ir bėga žemyn laiptais. Vaizdo įraše matoma, kaip bėgančios žemyn moters rankoje laikomas geltonos spalvos plastikinis maišelis su mėlynos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ logotipu. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 66–71).
9. 2025 m. birželio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sąmatoje apskaičiuota nuostolio suma įvertinus nusidėvėjimą – 889,71 Eur, šią sumą, įvertinus nusidėvėjimą, sudaro skydinių durų blokų montavimas (3 vnt.), statybinių šiukšlių išvežimas (b. l. 90, 91).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
10. BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
11. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog 2025 m. balandžio 21 d., apie 10.30 val., kaltinamasis, liudytojai R. I. ir E. B. buvo pastarosios gyvenamojoje vietoje – bute adresu (duomenys neskelbtini). Tiek kaltinamasis, tiek minėti liudytojai teisme patvirtino, jog tuo metu minėtas butas buvo tvarkingas (buto durys nesugadintos). Liudytoja E. B. teisme nurodė, jog jai trumpam išėjus iš buto, vėliau į jį grįžus, bute rado kaltinamąjį, kuris buvo suniokojęs butą, mėtėsi stiklai ant žemės, liudytojas R. I., kaip tvirtino liudytoja, tuo metu buvo lauke (kadangi jį sutiko grįždama į butą). Kaip tvirtino liudytoja, apie šį įvykį ji papasakojo buto savininkei, savo motinai L. D., kuri atitinkamai kreipėsi į policiją dėl jos turtui padarytos žalos.
12. Nors E. K. teisme neigė gadinęs turtą L. D. priklausančiame bute, tvirtino, jog jam išeinant iš buto, kuriame buvo su E. B. ir R. I., butas buvo tvarkingas, durys nesugadintos, teismas tokią kaltinamojo įvykio versiją vertina kaip gynybinę. Aplinkybę, jog turtą minėtame bute sugadino būtent E. K., patvirtina kelios aplinkybės:
12.1. Visų pirma, E. B. parodymai. Liudytoja aplinkybes dėl buto sugadinimo analogiškai nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 39–42), tiek pirmosios instancijos teisme. Nors kaltinamasis teigė, jog liudytoja bando jam suversti kaltę dėl jo praeities (ankstesnių teistumų), kodėl turėtų meluoti ir apkalbėti kaltinamąjį, pastarasis nenurodė. Be to, analogiškai aplinkybes dėl turto sugadinimo liudytoja nurodė ir savo motinai, nukentėjusiajai šioje byloje pripažintai L. D., kuri šias aplinkybes taip pat patvirtino apklausiama pirmosios instancijos teisme.
12.2. Antra, liudytoja E. B. iš karto po įvykio telefonu padarė vaizdo įrašą, kurio pradžioje matyti sulaužytos durys bute, išmėtyti daiktai (b. l. 66–71). Nors peržiūrint šį vaizdo įrašą posėdžio metu kaltinamasis tvirtino, jog jame užfiksuotas ne jis, vaizdo įrašo pavadinimas, kaip teisingai pažymėta jo apžiūros protokole, leidžia spręsti dėl įrašo padarymo laiko, tai yra, 2025 m. balandžio 21 d., 10.55 val. Įvertinęs vaizdo įrašo sukūrimo laiką, E. B. parodymus dėl šio vaizdo įrašo, teismas daro išvadą, jog jame yra užfiksuotas būtent E. K. iš karto po to, kai sugadino svetimą turtą, buvusi E. B. gyvenamojoje vietoje.
12.3. Išvados dėl turto sugadinimo aplinkybių šiuo atveju nepaneigia ir liudytojo R. I. parodymai, kuris, kaip pats patvirtino, bute visą laiką nebuvo, nors ir trumpam, bute buvo palikęs kaltinamąjį E. K. vieną (taigi paties turto sugadinimo galėjo nematyti).
13. Aptarti įrodymai patvirtina, jog svetimą, L. D. priklausantį turtą šiuo atveju sugadino būtent E. K.. Jog buvo sugadintos (išlaužtos) keturios kambarių durys, išdaužti duryse buvę stiklai, sugadinta spinta, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (b. l. 15–21), taip pat nukentėjusiosios L. D., liudytojos E. B. parodymai. Sugadinto turto vertę patvirtina draudimo bendrovės pateikta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta, kokia yra sugadinto turto vertė įvertinus nusidėvėjimą (b. l. 90, 91). Kadangi sugadinto turto vertė šiuo atveju yra daugiau nei 10 MGL (tai yra, 500 Eur), kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
14. Turto sugadinimo pobūdis (sugadintos/sulaužytos durys, išmuštas durų stiklas) patvirtina, jog E. K., atlikdamas 1 pastraipoje nurodytus veiksmus, suprato neteisėtą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra, nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
15. E. K. duodamas parodymus teisme neigė aplinkybę dėl bute buvusios skalbimo mašinos sugadinimo, nurodė, jog ši mašina buvo sugedusi jau anksčiau. Teismo posėdyje apklausta L. D. taip pat patvirtino, jog skalbimo mašina buvo sugedusi jau anksčiau, E. K. dėl to nėra kaltas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas šalina iš E. K. inkriminuojamos veikos aplinkybę, jog jis sugadino ir skalbimo mašiną. Pažymėtina, jog toks nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių patikslinimas nelaikytinas esminiu, be to, jis neturi jokios reikšmės kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui, kadangi draudimo bendrovė, išmokėdama išmoką nukentėjusiajai L. D., į padarytos žalos dydį neįskaičiavo skalbimo mašinos sugadinimo (b. l. 90, 91).
IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai
16. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
17. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę prokuroras prašė pripažinti tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas. Šis prašymas, įvertinus ankstesnius kaltinamojo teistumus (teistas ir už BK 180 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, ir išskirtinai už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnyje), aplinkybę, jog šioje byloje inkriminuojamą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, teismo vertinimu yra pagrįstas. E. K. pripažintinas recidyvistu ir ši aplinkybė vertintina kaip jo atsakomybę sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
18. E. K. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, už kurį baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis, kaip nurodė posėdžio metu, dirba (duomenys neskelbtini), tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė, oficialiai nėra niekur įdarbintas (b. l. 99–101), Užimtumo tarnyboje registravosi tik 2023 m. (b. l. 98). Parinkdamas skiriamos bausmės rūšį teismas įvertina ir tai, kad E. K. ne kartą baustas administracine tvarka: 2025 m. vieną kartą už tai, kad vairavo būdamas neblaivus, neturėdamas tam teisės, 2024 m. neblaivus vairavo 2 kartus, per penkerių metų laikotarpį baustas ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 102–111). Papildomai įvertinus ankstesnius kaltinamojo teistumus darytina išvada, jog E. K., įvertinus tiek jo atliktų veiksmų, tiek jo asmenybės pavojingumą, skirtina prokuroro pasiūlyta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
19. Spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės teismas pažymi, jog ankstesniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu E. K. buvo skirta viešųjų darbų bausmė, šis nuosprendis buvo priimtas pakankamai seniai, dar 2022 m., paskirtą bausmę jis atliko. Nors naują nusikaltimą ir padarė neišnykus teistumui, kaltės dėl jo nepripažino, kaip nurodė posėdžio metu nukentėjusioji L. D., padarytą žalą E. K. siūlė atlyginti, tačiau pati nukentėjusioji jau po to, kuomet kreipėsi į policiją, nusprendė kreiptis į draudimo bendrovę. Įvertinus aptartas aplinkybes, taip pat pakankamai jauną kaltinamojo amžių, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, skiriant šias pareigas: dirbti, būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 5, 6, 8 punktai). Nors prokuroras siūlė skirti kaltinamajam pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neblaivumas įvykio metu kaltinamajam šiuo atveju nenustatytas, todėl ši pareiga neskiriama. Kadangi nusikaltimas nebuvo padarytas nakties metu, kaltinamajam taip pat neskiriama pareiga būti namuose nuo 23 iki 6 val.
20. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, skirta prokuroro 2025 m. birželio 10 d. nutarimu (b. l. 134–137), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
21. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su įrašais prie bylos viršelio – paliekamas saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 6, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant E. K. šias pareigas:
- dirbti, būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti E. K. recidyvistu.
E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomą kompaktinį diską su įrašais palikti saugoti byloje.
Išaiškinti E. K., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo:1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.