Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) A. P. (toliau – Pareiškėjas) 2024 m. sausio 13 d., 07.50 val., (duomenys neskelbtini) ir vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vilko priekabą, kurios leistinas maksimalus svoris 2700 kg, bendras sąstato svoris 4840 kg, neturėdamas tam reikalingos vairavimo kategorijos. Tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą ir padarė administracinė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, už ką jam paskirta 300 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

2024 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas A. P. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, arba šios priemonės terminą skirti kuo trumpesnį.

Pareiškėjas skunde cituoja ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 2 dalį, 31 straipsnį, aktualią teismų praktiką. Skunde nurodyta, kad Pareiškėjas formaliai padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau šis nusižengimas nesitęsė ilgai, Pareiškėjas transporto priemonių junginį vairavo trumpą atstumą, gerai pažįstamoje vietovėje, kas leido tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Pažeidimo padarymo metu eismas nebuvo intensyvus, todėl greitai manevruoti nereikėjo. Pareiškėjas turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, tačiau administracinio nusižengimo padarymo metu, neturėjo teisės vairuoti BE kategorijos transporto priemonių. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis kategorijos yra B kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg. Pareiškėjo vairuoto transporto priemonių junginio didžiausia leidžiama masė nurodytą normą viršijo 590 kg, o tai sudaro tik 13,8 procento, tai yra, aštuntadalį, visos junginio masės, kas manytina, kad nėra daug, jog vien dėl to iš Pareiškėjo būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. Kita vertus, pažeidimas padarytas tik formaliai, kadangi faktiškai nei Pareiškėjo vairuota transporto priemonė, nei prie jos prikabinta priekaba nesiekė maksimalios leidžiamos masės, kadangi nebuvo pilnai pakrautos. Tai reiškia, kad Pareiškėjas ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą padarė ne faktiškai, tačiau pagal dokumentus. Pareiškėjas yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. 2010 metais (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas įgijo vadybos ir verslo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį, 2017 metais (duomenys neskelbtini) įgijo organizacijų vadybos magistro kvalifikacinį laipsnį. Pareiškėjas nuo 2021 metų dirba dvejose darbovietėse: (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui, bet ir pareigų įgyvendinimui. Pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tam, kad galėtų bendrauti su sūnumi. Pareiškėjas su buvusia sutuoktine nutraukė santuoką bendru sutarimu, sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina, bendravimo principas paremtas 50/50 modeliu, kuomet sūnus pusę laiko praleidžia su motina, pusę su tėvu. Dėl šios priežasties yra reikalinga teisė vairuoti, kad galėtų nuvykti pas sūnų, jį pasiimti bei parvežti atgal. Teisė vairuoti reikalinga ir tam, kad galėtų tinkamai atlikti darbines funkcijas. Kadangi Pareiškėjas dirba vadovaujamą darbą, į darbo funkcijas įeina klientų vizitavimas, vykimas į susitikimus ir kitas reikiamas vietas. Neturint teisės vairuoti, tai būtų ypatingai sudėtinga. Pareiškėjas anksčiau nėra padaręs jokio šiurkštaus administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas įtvirtintas formaliąją sudėtimi, tai yra, jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Tačiau kaip matyti iš teismų praktikos, veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Taigi, šiuo atveju pažymėtina, kad Pareiškėjo nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių. Skunde cituojama ANK 22 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Nurodyta, kad net ir tenkinus šį skundą, Pareiškėjas neliktų nepatyrės jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą, kadangi Pareiškėjas neprašo panaikinti baudos, ją jau yra sumokėjęs. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, manytina, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, neskirti arba jos terminą sutrumpinti.

Institucija pateiktu atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad iš byloje surinktos medžiagos nustatyta, jog 2024 m. sausio 13 d., 07.50 val., Pareiškėjas vairavo B kategorijos transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio didžiausioji leidžiamoji masė yra 2140 kg, ir tempė priekabą (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė yra 2700 kg. Bendra junginio didžiausioji leidžiamoji masė yra 4840 kg. Vadovaujantis SEAKĮ 23 straipsnio 1 punktu, tokiam junginiui vairuoti yra reikalinga BE kategorija, kurios Pareiškėjas neturėjo. Atsiliepime cituojama ANK 424 straipsnio 3 dalis. Pareiškėjas dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Kaip matyti iš vairuotojų registro, Pareiškėjui 2018 m. gegužės 15 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis jo turimas AM, A1, A, B1, B kategorijas. Pagal SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg. Pareiškėjas vairavo transporto priemonių junginį, kurio bendra didžiausioji leidžiamoji masė – 4840 kg. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pažeidimą padarė formaliai, pažeidimas nesitęsė ilgai, junginį vairavo trumpą atstumą, jam pažįstamoje vietoje, eismas nebuvo intensyvus, nereikėjo greitai manevruoti. Šiais ir kitai teiginiais Pareiškėjas siekia sumenkinti savo padaryto pažeidimo pavojingumą. Pagal SEAKĮ, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo atveju, asmuo vairavo padidintos rizikos šaltinį, automobilio su priekaba junginį, neturėdamas tam teisės. Pareiškėjas skunde prašo vadovautis suformuota teismų praktika. Akcentuotina, kad teismų precedentais reikia remtis itin apdariai, jų negalima suabsoliutinti. Pažymėtina, kad per pastaruosius penkerius metus Pareiškėjas yra baustas 16 kartų įvairius KET nusižengimus, iš jų 9 kartus už nustatyto leistino greičio viršijimą. Taip pat už kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymą, transporto priemonių dalyvavimą viešajame eisme taisyklių nesilaikymą ir kt. Nusižengimo padarymo metu Pareiškėjas turėjo penkias galiojančias nuobaudas. Tai rodo nebrandų ir neatsakinga Pareiškėjo požiūrį į KET. Akivaizdu, kad Pareiškėjas ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino, iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė. Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Vairavimas transporto priemonių neturint teisės vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Šiuo konkrečiu atveju vairavimas neturint teisės vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, kurioms reikia specialių įgūdžių yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Skunde nurodytais motyvais yra prašoma nutarimo dalyje dėl administracinės poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas jos netaikyti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Savo skunde Pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes pareiškėjo svarbiomis laikytinas aplinkybės gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2024 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad 2024 m. sausio 13 d., 07.50 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vilko priekabą, kurios leistinas maksimalus svoris 2700 kg, bendras sąstato svoris 4840 kg, neturėdamas tam reikalingos vairavimo kategorijos. Tokiais savo veiksmais pažeidė ANK 424 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl ko buvo paskirta 300 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Pareiškėjas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės neskirti arba terminą sutrumpinti.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

A. P. pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, gailisi, per pastaruosius penkerius metus nors ir buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau ne už šiurkščius pažeidimus, todėl darytina išvada, kad A. P. nėra sistemingas ir piktybinis pažeidėjas. Nagrinėjamuoju atveju pažeidimas padarytas formaliai, tinkamai neapskaičiavus transporto priemonės ir priekabos junginio didžiausios leidžiamosios masės. Pažeidėjo asmenybę apibūdinančios aplinkybės suteikia pagrindo tikėti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ir daugiau neteisėtai nesielgs, todėl privalomos nuobaudos – baudos paskyrimas, šiuo atveju yra pakankama ir efektyvi priemonė siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį.

S. P. savo padarytą nusižengimą pripažino, jo neginčijo. Teisė vairuoti transporto priemones A. P. yra reikalinga tam, kad galėtų atlikti darbines funkcijas, kadangi dirba vadovaujamą darbą dvejose įmonėse, turi vizituoti klientus, vyksti į susitikimus. Be kita ko, su buvusia sutuoktine augina sūnų, kuris tiek pat laiko praleidžia tiek su tėvu, tiek su motina. Teisė vairuoti yra reikalinga nuvykti pas sūnų, jį su visais reikalingais daiktais pasiimti bei parvežti atgal. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė ir jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tai yra, 2010 metais (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas įgijo vadybos ir verslo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį, 2017 metais (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas nuo 2021 metų dirba dvejose darbovietėse: (duomenys neskelbtini)“ – direktoriumi. Pareiškėjo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui, bet ir pareigų įgyvendinimui. Taigi, iš A. P. skunde nurodytų aplinkybių, rašytinių įrodymų apie darbinę veiklą matyti, kad A. P. vairavimas neturint teisės vairuoti vis dėl to yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas jo elgesys.

Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu paskirta 300 Eur bauda paskirta pagrįstai, tačiau administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams nebūtų neproporcinga A. P. padarytam nusižengimui ir jo asmenybei. Vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, tokia administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta. Teismo vertinimu tam, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei įgyvendinta jos paskirtis, nagrinėjamu atveju pakankama paskirta bauda, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Mantytina, kad paskirta bauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sukels finansinių nepatogumų, atgrasys jį nuo administracinių nusižengimų darymo, tačiau nesuvaržys jo teisių labiau nei būtina.

Teismas, vadovaudamasis administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 5 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. P. skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. P. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagą ROIK (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos įteikimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.