- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-02
- Bylos Nr.
- AN2-434-238/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00212-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- S. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimo S. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu S. K. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda; ANK 423 straipsnio 3 dalyje, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 1 350 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams; ANK 424 straipsnio 4 dalyje, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 1 400 Eur bauda su automobilio „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinė administracinė nuobauda paskirta 1 400 Eur bauda su administracinio poveikio priemonėmis – transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu ir teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. S. K. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d., apie 23.45 val. Vilkaviškio r. sav., Šeimenos sen., Vokiškėlių k., Žemdirbių gatvėje vairavo automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, kai tokios teisės nėra įgijęs, apsvaigęs nuo alkoholio iki lengvo 1,46 promilių girtumo, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą – elektros stulpo atramą, telefono stulpelį ir želdinius.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) S. K. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimą pakeisti ir paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą.
2.1. Skunde nurodo, kad savo kaltę dėl padarytų pažeidimų jis pripažįsta visiškai ir labai gailisi dėl šio savo poelgio. Neginčija jo atžvilgiu priimto teismo nutarimo, tik mano, jog teismas, priimdamas nutarimą, neatsižvelgė į kai kurias svarbias aplinkybes ir nepagrįstai paskyrė jam itin griežtą nuobaudą. Mano, jog tokios itin griežtos nuobaudos taikymas visiškai neatitinka ANK 22 straipsnio ir ANK 27 straipsnio nuostatų. Pripažįsta, kad itin lengvabūdiškai pasielgė tiek dėl to, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, tiek ir dėl to, jog tai darė būdamas neblaivus, tačiau tuo metu apie galimas pasekmes tiesiog nepagalvojo.
2.2. Skunde taip pat nurodo, kad net ir paskirtą baudą jam bus sunku sumokėti, todėl svarstys galimybę kreiptis į teismą dėl jos mokėjimo išdėstymo. Šiuo metu vienintelės jo pajamos yra apie 1 000 Eur per mėnesį gaunamas darbo užmokestis, iš kurio jis turi pragyventi pats bei prisidėti prie gyvenamojo būsto, kuriame gyvena, ir kuris priklauso jo seseriai, išlaikymo bei komunalinių mokesčių mokėjimo. Negali sutikti ir su teismo nutarime nurodytu motyvu dėl transporto priemonės konfiskavimo, jog yra pakankamai duomenų spręsti, kad nekonfiskavus automobilio jam liktų galimybė toliau daryti tokius pat ar net sunkesnius pažeidimus. Teigia, kad šis įvykis privertė susimąstyti apie galėjusias kilti itin skaudžias pasekmes ir kad tai daugiau niekada nebepasikartos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas Edvardas Gruzdys prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
4. S. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 424 straipsnio 4 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos administracinius nusižengimus. Apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma sušvelninti administracinę nuobaudą, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
6. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
7. Administracinė nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų. ANK 34 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
8. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. K. turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, turi galiojančią administracinę nuobaudą už kitos rūšies nusižengimą, pažeidimo padarymo metu jo apsvaigimas nuo alkoholio buvo labai arti vidutinio, t. y. santykinai arti ribos baudžiamajai atsakomybei kilti, taigi jo įvykdytų administracinių nusižengimų pavojingumo laipsnis buvo didesnis. Teismas taip pat nustatė S. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones taip pat atsižvelgta į tai, kad S. K. išvadų iš ankstesnių nuobaudų nedaro, didelį pavojų eismo ir kitokiam visuomenės saugumui kelia nebe pirmą kartą, už vairavimą neturint teisės vairuoti ir esant neblaiviam baudžiamas jau trečią kartą per trumpą laikotarpį, teisės pažeidimų pavojingumas sunkėja. Apeliantas nagrinėjamu atveju vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, būdamas apsvaigęs ir sukėlė eismo įvykį, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus.
9. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
10. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad paskyrus S. K. švelnesnes nei administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 424 straipsnio 4 dalyje, sankcijos vidurkiams artimas nuobaudas, būtų pasiekti administracinių nuobaudų tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtos nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra per griežtos, proporcingos padarytiems šiurkštiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Keisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl S. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir S. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.