Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-307-317/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-12-03
Bylos Nr.
1-307-317/2010
Teisminio proceso Nr.
26-1-00715-10
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kaltinamasis
U., V.
Baudžiamoji byla Nr.1-307-317/10(Proceso Nr.26-1-00715-10)
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 3d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Rasai Verdnikovienei, gynėjai Loretai Daukšienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

U. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, registruotas (duomenys neskelbtini), teistas :

-2010-04-24 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1d., 165 str.1d., 290 str., 63 str. 1d., 4d.- 7 MGL bauda;

kaltinamas pagal LR BK 253 str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis U. V., neturėdamas leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 3 šaunamuosius ginklus bei didelį kiekį šaudmenų t.y. 2 rankinius prieštankinius granatsvaidžius „RPG 26 I", kurių vienas yra užtaisytas „PG-26 I" markės inertine reaktyvine granata; 1 rankinį prieštankinį granatsvaidį „RPG 22", kuris užtaisytas „PG-22" markės kovine reaktyvine kumuliatyvinio poveikio granata; 1 regeneratatyvinį užtaisą „RP 4"; 1682 vienetus 22-to (5,6 mm.) kalibro šovinių, priskiriamų prie B arba C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų; 864 vienetus 9 mm. (9x18) kalibro šovinių, priskiriamų prie 3 arba A kategorijos ginklams skirtų šaudmenų; 319 vienetų 7,62 mm. (7,62x39) kalibro šovinių, priskiriamų prie A kategorijos ginklams skirtų šaudmenų. Šiuos šaunamuosius ginklus bei šaudmenis iki 2010-05-18 14.00 val. jis laikė savo gyvenamoje vietoje-garažų masyvo „(duomenys neskelbtini)" garaže Nr.82, esančiame (duomenys neskelbtini), kol jie buvo surasti ir paimti policijos pareigūnų.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino. Jis paaiškino, jog pastovios gyvenamos vietos neturėjo, todėl daugiau nei prieš metus laiko paprašė vieno pagyvenusio vyriškio leisti jam apsigyventi šio vyriškio garaže Nr.82, esančiame (duomenys neskelbtini), garažų masyve „(duomenys neskelbtini)". To vyriškio nei vardo, nei pavardės jis nežino. Jam leidus, jis apsigyveno to žmogaus garaže, kur ir gyveno iki sulaikymo. Praėjus kelioms dienoms po apsigyvenimo, betvarkydamas garažą, jo rūsyje jis aptiko rankinius prieštankinius granatsvaidžius: 2 „RPG 26 I", kurių vienas buvo užtaisytas „PG-26 I" markės inertine reaktyvine granata bei 1 rankinį prieštankinį granatsvaidį „RPG 22", užtaisytą „PG-22" markės granata. Ten pat rado ir regeneratatyvinį užtaisą „RP 4" bei dėžę su 2000-3000 šovinių 22-to (5,6 mm.) kalibro, 9 mm. (9x18) kalibro ir 7,62 mm. (7,62x39) kalibro. Kad tai šaunami ginklai ir šaudmenys, jis suprato, nes yra tarnavęs Krašto apsaugos tarnyboje. Kadangi visi šie daiktai per ilgą laiką buvo sudrėkę, jis juos iš to rūsio iškėlė, kad išdžiovinti. Vieną jau išdžiūvusį ir užtaisytą granata granatsvaidį jis pasikabino garaže ant sienos, o du sudėjo į maišą ir padėjo ant kaimynystėje esančio garažo stogo, kad šie kiek pradžiūtų. Jis rengėsi ateityje pranešti policijai apie rastus šaudmenis bei šovinius. Kodėl daugiau nei metus juos laikė ir nepranešė apie radinį policijai, paaiškinti negali.

Tyrimo metu 2010-05-19 kaltinamasis aiškino, jog dar 2010 metų pavasarį, ties šiukšlių konteineriu (duomenys neskelbtini), prie troleibusų depo, jis rado bulvinį maišą, kuriame buvo metalinė dėžė su 2000-3000 vnt. įvairaus kalibro šovinių bei 1 regeneratyvinė prieštankinė raketa su užtaisu. Pažįstami jam pasakė, kad granatsvaidis mokamasis-prieštankinis. Rastus šaudmenis ir granatsvaidį jis su visu maišu troleibusu parsinešė iki garažų masyvo „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) ir pasidėjo garaže Nr. 82, kuriame tuo metu gyveno. Prieštankinę raketą jis pasikabino garaže ant sienos, o šovinius paliko toje pačioje dėžėje, kurioje ir rado. Visus rastus šaudmenis ir granatsvaidį norėjo vėliau perduoti policijos pareigūnams, tačiau vis nerado laiko tai padaryti. (b.l. 101)

2010-06-03 apklausos metu jis patvirtino tokius parodymus bei paaiškino, kad nežino iš kur ant šalia garažo Nr.82 stovinčio garažo stogo atsirado dar 2 prieštankiniai granatsvaidžiai ir kieno jie yra(b.l. 102).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė vietą (duomenys neskelbtini) prie 228 namo ir paaiškino, kad ten jis surado granatsvaidį ir šovinius(b.l. 107-112).

Teismas tiki ir vadovaujasi kaltinamojo parodymais duotais tyrimo metu, kiek jie neprieštarauja kitiems teisme ištirtiems įrodymams, ir daro išvadą, kad visus tris granatsvaidžius bei šaudmenis kaltinamais rado ne garaže, kuriame gyveno, o (duomenys neskelbtini), kaip kad teigė tyrimo metu. Jo parodymai, kad visi trys šaunamieji ginklai bei šoviniai buvo jo surasti tame pat garaže, paneigti liudytojos A. N. parodymais. Tai, kad kaltinamasis tyrimo metu teigė radęs ir parsinešęs į garažą ne visus tris granatsvaidžius, o tik vieną, teismas vertina kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę ir tokiais jo parodymais netiki.

Kad būtent U. V. padėjo du neteisėtai įgytus prieštankinius granatsvaidžius ant stogo garažo Nr. 81, esančio (duomenys neskelbtini) garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino ir liudytojas V. B.. Jis nurodė, jog dar 2005 metais įsigijo garažą Nr.81, esantį (duomenys neskelbtini), garažų masyve „(duomenys neskelbtini)". Šalia jo garažo esantis garažas Nr. 82 priklausė kažkokiam pagyvenusiam vyriškiui, kurio nei vardo, nei pavardės jis nežino. Jis matė, kad maždaug 2009 metų pavasarį garaže Nr. 82 apsigyveno vaikinas vardu U., kaip dabar jau žino-U. V.. Jie mažai bendravo, tačiau kartais pasisveikindavo, pasikalbėdavo. Niekad nėra matęs pas U. V. kokių tai šaunamų ginklų ar šaudmenų. Maždaug 2010 metų gegužės mėnesio pradžioje, tačiau datos jis nepamena, ant savo garažo stogo, prie pat jo krašto, jis pamatė baltos spalvos medžiagos maišą, kuriame buvo kažkas tai sudėta. Kas buvo tame maiše, jis nežino, ant stogo nelipo ir jo neapžiūrinėjo. Pamanė, kad maišas gali priklausyti tik Ugniui, nes jis dažnai parsinešdavo kažkokius tai maišus su daiktais į garažą. Todėl, susitikęs U. V., jis paklausė, ar tai jo maišas su daiktais yra ant V. B. garažo. Pastarasis patvirtino, kad maišas yra jo, todėl V. B. paprašė tą maišą pasidėti ant savo garažo t.y. garažo Nr.82, o ne dėti ant svetimo garažo. Ar U. tą maišą su jame buvusiais daiktais pasiėmė, jis nematė, tačiau ant savo garažo maišo daugiau nebematė. Gal po savaitės ar dviejų atvykę policijos pareigūnai iš garažo Nr. 82, kuriame gyveno U. V., išsivežė kažkokius tai ginklus ir šovinius. Kartu išsivežė ir U.. Po kelių dienų dar kartą atvykę policijos darbuotojai ant jo garažo stogo rado tą patį maišą, kurį jis buvo aptikęs anksčiau ir kurį paprašė U. pasiimti. Pasirodo, U. to savo maišo nepaėmė. Maišas buvo paliktas ant jo stogo, tik U. jį perkėlė kiek toliau nuo stogo krašto, todėl V. B. to maišo ir nematė. Policijos darbuotojai tą maišą su jame rastais dviem granatsvaidžiais pasiėmė. Tie granatsvaidžiai tikrai ne jo, jis jų ant savo stogo nedėjo.

Liudytoja A. N. parodė, jog (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)" su vyru D. R. N. jau daugiau nei 10 metų turi garažą, kurio Nr. 82. Ji šiame garaže lankydavosi labai retai, o vyras paskutiniu metu taip pat retai, nes automobilio ten nelaikė, o 2010m. balandžio mėn. dėl insulto buvo paguldytas į ligoninę. Vėliau jis gulėjo A., dabar guli slaugos namuose P. yra visiškai neįgalus dėl proto negalios, neatpažįsta net artimųjų, tapo labai agresyvus ir su juo neįmanoma susikalbėti. Dar iki ligos, 2009 metų rudenį, tikslios datos ji neprisimena, jos vyras leido jų garaže pagyventi per žiemą jaunuolį, kuris, vyro žodžiais tariant, buvo praradęs butą ir neturėjo kur apsigyventi. Vyras sakė, kad jam pagailo vaikino, todėl jis leido jam kurį laiką gyventi garaže. To jaunuolio nei vardo, nei pavardės ji nežinanti, tik yra kartą mačiusi, kai su vyru buvo atvažiavusi prie garažo. 2010 metų pradžioje, tikslios datos neprisimena, dar prieš vyro ligą, jos dukra prašė vyro, kad jis jau iškraustytu garaže gyvenantį jaunuolį, nes jai reikia tvarkyti automobilį. Vyras sutiko, nes jau buvo šilta ir jie nusprendė, kad jaunuoliui jau reikia išsikraustyti iš jų garažo. Tada vyras buvo nuvykęs į garažą ir grįžęs pasakojo, kad vaikino nerado, bet garažas yra labai tvarkingas, remonto raktai ir kiti daiktai tvarkingai sudėlioti į dėžutes, sunumeruoti. Vyras apie jokius šaunamus ginklus ar šaudmenis nieko nesakė, jų garaže nebuvo ir negalėjo būti, nes vyras nebuvo medžiotojas. Jie niekad nekalbėjo apie tai, kad garaže tokie daiktai būtų, o ji nieko panašaus garaže nėra mačiusi. Ji pati asmeniškai garaže buvo 2009 metų rudenį, dar prieš to jaunuolio apsigyvenimą. Garažas buvo tvarkingas, jo duobė buvo tuščia, neuždengta, joje nebuvo jokių šaudmenų, ant garažo sienų pat nieko nebuvo pakabinta. Ji net liepė vyrui uždengti garažo duobę. Kaip garaže atsirado granatsvaidžiai bei šoviniai, ji nežinanti.

Iš Kauno m. Savivaldybės socialinių paslaugų skyriaus Sprendimo „Dėl specialiųjų poreikių nustatymo“ bei Neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad D. R. N. dėl neįgalumo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. 1. 89), todėl jis vadovaujantis LR BPK 79 str. negalėjo būti ir nebuvo apklaustas teisme kaip liudytojas

Liudytojas A. P. patvirtino, kad kaip Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK policijos tyrėjas ir operatyvinis darbuotojas 2010 metų gegužės mėnesį gavo operatyvinės informacijos, kad (duomenys neskelbtini), garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ garaže Nr.82 gyvenantis vaikinas vardu U. turi šaunumą ginklą ir šaudmenų. Norėdamas patikslinti šią informaciją, 2010-05-18 d. apie 13.30 val. kartu su Kauno apskr.. VPK Kauno m. Dainavos PK KPS tyrėju V. S. jis nuvyko minėtu adresu. Ten esančio garažo Nr. 82 durys buvo praviros, todėl jiedu užėjo į vidų. Garaže žmonių nebuvo. Apžiūrėję garažą, ant jo sienos jie pamatė kabantį granatsvaidį, o ant žemės šalia durų buvo padėta žalios spalvos dėžė, kurioje buvo 7,62 mm. kalibro šoviniai. Apie tai iš karto informavo Kauno m. Dainavos PK budėtoją, kuris atsiuntė operatyvinę grupę. Tik atvykus operatyvinei grupei, į garažą sugrįžo jaunuolis, kurį kaimyniniuose garažuose buvę asmenys nurodė kaip garaže Nr.82 gyvenantį asmenį U. V.. Paklausus vaikiną, iš kur pas jį garaže atsirado šoviniai ir granatsvaidis, jis pradžioje sakė, kad šoviniai ir granatsvaidis yra garažo šeimininko. Vėliau U. prisipažino, kad granatsvaidį ir šovinius jis rado maiše prie šiukšlių konteinerio, esančio Partizanų g. netoli troleibusų depo ir parsinešė į garažą. Jis rengėsi perduoti juos policijai, bet nespėjo. Visus rastus šaudmenis ir granatsvaidį paėmė operatyvinės grupės darbuotojai apžiūrėję įvykio vietą, o U. V. jie sulaikė. Jau vėliau jis sužinojęs, kad tyrėjai su U. V. pagalba po kelių dienų ant to paties garažo rado dar du granatsvaidžius.

Kad U. V. tikrai neteisėtai įgijo ir laikė šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolai (b.l. 6-17, 19-28), iš kurių matyti, jog (duomenys neskelbtini), garažų masyvo „(duomenys neskelbtini)“ garaže Nr.82, kuriame apie metus laiko gyveno U. V., buvo rasti ir paimti 3 rankiniai prieštankiniai granatsvaidžiai, vienas regeneratyvinis užtaisas bei 1682 vienetai 22-to (5,6 mm.) kalibro šovinių, 864 vienetai 9 mm. (9x18) kalibro šovinių, 319 vienetų 7,62 mm. (7,62x39) kalibro šovinių.

Kad įvykio vietos apžiūros metu U. V. gyvenamoje vietoje- (duomenys neskelbtini), garažų masyvo „(duomenys neskelbtini)“ garaže Nr.82 rasti bei paimti 3 rankiniai prieštankiniai granatsvaidžiai yra šaunamieji ginklai, o 1682 vienetai 22-to (5,6 mm.) kalibro šovinių, 864 vienetai 9 mm. (9x18) kalibro šovinių ir 319 vienetų 7,62 mm. (7,62x39) kalibro šovinių yra šaudmenys-patvirtina specialistų išvados Nr.20-4-IS1-1253 bei Nr.140-(4677)-IS1-5546(b.l. 38-42, 58-61).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad U. V. padarė nusikalstamą vieką numatytą LT BK 253 str. 2d. t.y., kad jis neteisėtai įgijo ir laikė savo laikinoje gyvenamoje vietoje 3 granatsvaidžius ir didelį kiekį šaudmenų-šovinių. Nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi lemiamos reikšmės, kurioje vietoje U. V. rado šaunamus ginklus bei šaudmenis. Akivaizdu yra tai, jog tris šaunamus ginklus-granatsvaidžius bei didelį kiek šaudmenų jis tikrai neteisėtai t.y. neturėdamas tam leidimo, įgijo ir juos laikė taip pat neteisėtai. Net ir tuo atveju, jei juos būtų radęs ne Partizanų g. prie šiukšlių konteinerių, o garaže, kuriame pats gyveno, U. V. privalėjo rastus ginklus ir šaudmenis ne pasilikti sau, o perduoti teisėsaugos institucijoms. Tačiau, neturėdamas įstatymais nustatyta tvarka išduoto leidimo įgyti bei laikyti šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, juos radęs, U. V. pasiliko šiuos daiktus sau vieną granatsvaidį pasikabino ant sienos, o du laikinai padėjo ant kaimyno garažo stogo, o šaudmenis laikė garaže, kuriame pats tuo metu ir gyveno. Tokie kaltinamojo veiksmai laikytini neteisėtais, pripažintini nusikalstamu šaunamųjų ginklų bei šaudmenų laikymu, todėl tyrimo metu jie buvo tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 253 str. Tai, kad U. V. laikė daugiau nei 2 šaunamuosius ginklus bei didelį kiekį-2865 vnt. šovinių, duoda pagrindą kaltinamojo padarytą veiką kvalifikuoti ne pagal LR BK 253 str. 1d., pagal LR BK 253 str. 2d.

U. V. veiką sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino t.y. prisipažino neteisėtai įgijęs ir laikęs šaunamus ginklus bei šaudmenis ir dėl to gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę U. V., teismas atsižvelgia į visas LR BK 54 str. 2d. numatytas aplinkybes t.y. į padarytos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumą, kaltės formą bei rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kadangi įstatymo sankcijoje numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė ir nėra sąlygų taikyti kaltinamajam LR BK 62 str. ar 54 str. 3d. nuostatas, U. V. gali būti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė. Kadangi padarytoji veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, nėra galimybės taikyti ir LR BK 75 str. nuostatas bei paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Bausmė U. V. skirtina vadovaujantis LR BK 61 str. 2d. nuostatomis, ją skaičiuojant nuo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas LR BK 54 str. 2d. numatytas ir atsakomybę nulemiančias aplinkybes. Kadangi U. V. iki padarant šią nusikalstamą veiką nebuvo teistas, o byloje yra tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jam skirtina mažiausia įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301-307 str. teisėjas

nusprendė:

U. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 253 str. 2d. bei skirti jam 4(keturių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtąją bausmę subendrinus apėmimo būdu su U. V. 2010-05-24 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme-5 MGL bauda, skirti U. V. galutinę 4(keturių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos t.y. nuo 2010-05-18.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti U. V. nepakeistą kardomąją priemonę-suėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui:

-2 prieštankinius granatsvaidžius „RPG 26 I", kurių vienas užtaisytas „PG-26 I" markės inertine reaktyvine granata, 1 rankinį prieštankinį granatsvaidį „RPG 22", kuris užtaisytas „PG-22" markės kovine reaktyvine kumuliatyvinio poveikio granata, 1 regeneratatyvinį užtaisą „RP 4"- saugomus Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centre;

- 1456 vnt. po tyrimo likusių šovinių, saugomų Kauno apskrities VPK.

Nuteistojo asmeninius daiktus-kuprinę, džemperį, marškinėlius-gražinti U. V..

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas