- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-13
- Bylos Nr.
- I-104-386/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pran.), Alona Romanovienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos, R. S., O. Č.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, G. S., R. S.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, teisėjų Alonos Romanovienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Rimgaudui Ališauskui ir Ivonai Šuškevič, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Eglei Jonilaitei, atsakovų R. S. ir O. Č. atstovams advokatams Osvaldui Martinkui ir Sauliui Tamošaičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui Mariui Trakšeliui, 2008 m. rugsėjo 30 d. – spalio 1 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, R. S. ir O. Č., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, G. S., R. S. dėl projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atstatyti statinį į pradinę padėtį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) patikslintu prašymu (t. I, b.l. 149-156, kiti pareiškėjos prašymai - t. I, b.l. 5-7, 21-23, 70-77 ,127-135) prašo:
panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006-02-08 patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą;panaikinti Palangos miesto savivaldybės 2006-10-18 išduotą statybos leidimą;įpareigoti R. S. ir O. Č. per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti statinį, atstatant jį į pradinę padėtį iki statybos leidimo išdavimo, nurodytą Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pagrindinio pastato kadastrinių matavimų byloje.
Patikslintame prašyme (t. I, b.l. 149-156) nurodoma, kad Inspekcijos viršininko 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 60 sudaryta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiklos patikrinimo komisija (toliau - Komisija) atliko patikrinimą, kaip nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 31 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija vykdė teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Patikrinimo metu Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 3 punktu, patikrino kavinės „Voveraitė“ rekonstrukcijos, dalį patalpų pritaikant pliažo reikmėms ir poilsio apartamentų įrengimui, Meilės alėja 24, Palangoje, techninio projekto ir projektavimo sąlygų sąvado atitikimą normatyviniams statybos techniniams dokumentams.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006-02-08 patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 76 punkto 2 papunkčio nuostatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 155 patvirtintu Pajūrio juostos ribų planu ir kita turima medžiaga, nustatyta, kad sklypas, kuriame yra projektuojamas pastatas, patenka į Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano teritoriją ir Pajūrio juostos teritoriją. Pagal Palangos kurorto generalinio plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-04 nutarimu Nr. 523, pagrindinio brėžinio sprendinius sklypo vietoje numatyta - maitinimo įstaigos, veikiančios ištisus metus. Vadovaujantis Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32, I tomo 3.3 skyriaus „Kultūros vertybių apsauga“ 8.1.-8.3. punktais, teritorija, į kurią patenka sklypas yra už K-2 ribos vakarų kryptimi iki jūros, t.y. yra griežčiausio gamtosauginio režimo – rezervacinio – zonoje, kurioje galimi tik kopų sutvirtinimo ir želdinimo darbai, paplūdimio aptarnavimo statiniai (persirengimo kabinos, pavėsinės) - lengvų konstrukcijų. Pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano III tomą sklypas patenka į nepaminklinės teritorijos Kvartalą Nr. 1, kuriam nustatyti šie statinių statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai: „kvartalas yra Pirmosios kurorto apsaugos juostos teritorijoje ir Pajūrio juostos teritorijoje (šių abiejų teritorijų ribos sutampa). Jų tvarkymas nurodytas 3.4 skyriuje 1, 2 pastaboje“. Taip pat skunde nurodoma, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustatančiu reikalavimą rengti detaliuosius planus, kai keičiamas bent vienas iš privalomųjų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu sklype esančio pastato, Kvartalo Nr. 1 brėžinyje pažymėto indeksu 8 A.P., tvarkymo režimas nenurodytas, konstatuotina, kad kavinės „Voveraitė“ rekonstrukcija buvo galima tik atlikus Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano pakeitimą, nustatant privalomuosius teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Pareiškėja pažymi, kad sąvado 1 punktas, numatantis Meilės al. 24, Palangoje, kavinės „Voveraitė“ rekonstrukciją, dalį patalpų pritaikant pliažo lankytojų reikmėms ir poilsio apartamentų įrengimui, pažeidžia Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 76.2 punktą, draudžiantį pirmojoje kurorto apsaugos juostoje nuolat ar laikinai gyventi žmonėms.
Pareiškėjos nuomone, statinio rekonstrukcijos techninis projektas parengtas pažeidžiant sąvado reikalavimus, kadangi nėra išlaikomas esamas pastato aukštų skaičius ir sklypo užstatymo tankumas viršija leistiną. Sąvado 4.1.3. papunktyje yra nurodytas apribojimas statinio aukštų skaičiui: „Statinių aukštų skaičius arba jų ribos: Pastato aukštingumas esamas, aukščiausia altitudė nuo esamo žemės paviršiaus iki kraigo – esama“. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ aukštų skaičius – tai perdangų skaičius aukščiau pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-10-18 išrašą rekonstruojamas pastatas yra vieno aukšto. Statinio rekonstrukcijos techninio projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodyta: „pastatas po rekonstrukcijos turi cokolinį aukštą ir tris antžeminius“. Palangos miesto savivaldybės 2006-10-18 statybos leidime Nr. 234 nurodyta: „aukštų skaičius 4 vnt.“. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad sąvado 4.1.2. papunktyje nurodyta: „Sklypo užstatymo tankis - ne daugiau kaip 0,30“, o pagal statinio rekonstrukcijos techninį projektą paskaičiuotas statinio užstatytas plotas yra 0,47.
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašyme nurodoma, jog Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2006-10-18 posėdžio protokole Nr. 36 nėra nurodyta komisijos išvada, ar statinio projektas atitinka (neatitinka) statinio projektavimo sąlygų sąvado bei žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus ir nėra nurodytas sprendimas išduoti (neišduoti) statybos leidimą. Pareiškėja daro išvadą, kad pažeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies reikalavimai. Taip pat pareiškėja pažymi, kad perregistruojant 2006-10-18 statybos leidimą Nr. 234 naujo statytojo vardu, statybos leidimas nebuvo perrašytas, buvusių statytojų rekvizitai nubraukti ir ranka įrašyti naujų statytojų vardai, pavardės ir asmens kodai, nenurodyti statytojų adresai, nėra įrašyta perregistravimo data, nurodyta tik taisymo data, todėl pažeisti statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 28 punkto reikalavimai. Be to, pareiškėja teigia, kad šiuo atveju nėra parengto Palangos miesto detaliojo plano, todėl pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą statybos leidimą kavinės „Voveraitė“ rekonstrukcijai turėjo išduoti apskrities viršininko administracija, gavusi Vyriausybės pritarimą.
Pareiškėja nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad statyba yra vykdoma pagal neteisėtai išduotą Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006-02-08 patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą ir Palangos miesto savivaldybės 2006-10-18 statybos leidimą Nr. 234, tokia statyba yra negalima. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies ir 6 dalies 6 punktu, statytojai privalo pertvarkyti statinį, atstatant jo pirminę padėtį.
Pareiškėjos atstovai prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (t. I, b.l. 176) sutinka su pareiškėjos patikslintu prašymu. Atsakovės atstovė prašo prašymą tenkinti, nenurodydama motyvų.
Atsakovai R. S. ir O. Č. atsiliepime (t. I, b.l. 181-187) su patikslintu prašymu nesutinka.
Atsakovai R. S. ir O. Č. nurodo, kad VĮ Registrų centre yra įregistruota žemės sklypo paskirtis - kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti). Žemę atsakovai įsigijo 2007-04-24 pirkimo-pardavimo sandoriu, t.y. jau po projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo. Atsakovų manymu, niekuomet žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis nesikeitė, jie žemę valdo teisėtai ir pagal jos paskirtį (Žemės įstatymo 29 straipsnis). Nė vienas iš privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo nustatytų reikalavimų nebuvo keičiamas, todėl nebuvo pagrindo rengti žemės sklypo detalųjį planą. Yra pažymėtina, kad ginčo atveju yra vykdoma ne nauja statyba, o pastato rekonstrukcija ant tų pačių pastato pamatų, nekeičiant nustatytų privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų.
Atsakovai teigia, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 76.2 punktą reiktų aiškinti taip, kad pirmoje juostoje negali nei laikinai, nei nuolat gyventi žmonės, kurių gyvenimas nesusijęs su rekreacinių išteklių naudojimu, ir tik tuomet, kai apskrities viršininkas sprendimu nusprendžia taikyti tokį apribojimą. Kavinė „Voveraitė“ yra senas statinys, tarnaujantis rekreacinių išteklių naudojimo tikslui. Tokie yra ir pajūrio juostos nustatymo tikslai. Pareiškėjos aiškinimas prieštarauja Pajūrio juostos įstatymo 3 straipsnyje įvirtintiems tikslams. Pareiškėja neteisingai aiškina poilsio apartamentų funkcinę paskirtį ir tikslus, nes rekonstruojamas pastatas skirtas poilsiui bei poilsiautojų galimybei racionaliai ir subalansuotai naudotis pajūrio juostos rekreaciniais ištekliais. Atsakovai pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2001-03-13 įsakymu Nr. 583 buvo patvirtinti konkretaus žemės sklypo, adresu Meilės alėja 24, Palanga, duomenys bei specialiosios sąlygos ir apribojimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2001-03-13 sprendimu Nr. 522, atkuriant G. S. nuosavybės teises į žemės sklypą, adresu Meilės alėja 24, Palanga, nebuvo nustatytas ribojimas, numatytas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 76.2 punkte; kita dalis 2001-05-11 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo nupirkta iš kitų pretendentų – M. S. ir A. D.. Klaipėdos apskrities viršininko 2001-03-13 sprendimo Nr. 522 dalyje Nr.4 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2001-03-13 įsakyme Nr. 583 nurodytas specialių sąlygų ir apribojimų sąrašas yra baigtinis. Šie įsakymai yra galiojantys.
Atsakovai R. S. ir O. Č. nurodo, kad leistinas pastato aukštis skaičiuojamas ne aukštais, kaip nurodo pareiškėja, o metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki aukščiausio statinio konstrukcijos taško. Iki pastato rekonstrukcijos aukščiausias jo konstrukcijos taškas buvo kraigas. Po rekonstrukcijos pastato šlaitinis stogas buvo rekonstruotas į sutapdintą, savo konstrukcija neturinčiu kraigo. Pakeitus stogo konstrukciją, bendras rekonstruoto pastato leistinas (buvęs iki rekonstrukcijos) aukštis nebuvo viršytas. Projektavimo sąlygų sąvado 4.1.3 punkte yra nurodyta alternatyva - aukštų skaičius arba jų ribos. Buvo pasirinkta alternatyva pastato leistinas aukštis – ribos , t.y. aukščiausia altitudė, kuri po rekonstrukcijos nekinta. Taip pat atsakovai teigia, kad pastatas buvo rekonstruojamas ant tų pačių pamatų, todėl užstatymo tankis nepasikeitė. Kadastro bylos duomenimis sklypo užstatymo tankis buvo dar didesnis, nes vykdant pastato rekonstrukciją pagal 1995-05-11 išduotą statybos leidimą Nr.22/15 dalis statinio priestatų buvo nugriauta. Projektavimo sąlygų sąvade numatytas sklypo užstatymo tankumas - 0,30 yra taikytinas tik naujai statybai - formuojant naujus pamatus ir naujus statinius. Prie esamo pastato rekonstrukcijos metu nebuvo pristatytas joks priestatas, iš pastato fasado išsikišusi konsolė tėra tik pastato pagrindinės konstrukcijos dalis, neturinti priestato požymių, savarankiškų pamatų ar kitokių bendrų sąlyčio su žemės sklypu taškų, todėl nedidina sklypo užstatymo tankumo. Atsakovų nuomone, konsulinis plotas neskaičiuojamas, todėl yra konstatuotina, kad pirmojo aukšto horizontali projekcija sutampa su požeminės pastato dalies, išsikišusios virš žemės paviršiaus, horizontalia projekcija ir tokiu atveju, skirtingai nei nurodo pareiškėja, papildomi plotai prie horizontalios pirmo aukšto projekcijos neskaičiuotini.
Atsakovai pažymi, kad Nuolatinės statybos komisijos 2006-10-18 posėdžio protokolo 2 dalyje grafoje „Išvada“ visur yra padarytos žymos „Pritarti“ ir pasirašė visi komisijos nariai. Taigi išvada buvo vienbalsė - pritarti statybos leidimo išdavimui. Atsakovų manymu, jei pareiškėja ginčija leidimo išdavimą ar Nuolatinės statybos komisijos sprendimą, tai jų ginčijimui yra praleistas terminas. Atsakovai pažymi, kad nėra aišku, ar pareiškėja pripažįsta, jog statybos leidimas buvo perregistruotas R. S. ir O. Č. vardu, ar ne. Jei pareiškėja perregistravimo fakto nepripažįsta, tai reikalavimai pareikšti netinkamiems atsakovams. Perrašymo sąvoką atitinka senų statytojų duomenų išbraukimas ir naujų statytojų duomenų įrašymas (statytojų perrašymas). Atsakovų nuomone, perregistravimo procedūrai ginčyti taip pat yra praleistas terminas – procedūra atlikta 2007-04-27, o reikalavimas pareikštas tik 2008-04-25 patikslintu pareiškėjos prašymu, pareiškėja šio termino netgi neprašė atnaujinti.
Atsakovai teigia, kad pareiškėja neteisingai nurodo, kad statybos leidimo išdavimo subjekto kompetencija yra reglamentuota Pajūrio juostos įstatymo 5 str. 3 d. 4 p. ir Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., nes ši kompetencija yra reglamentuojama Statybos įstatymo 23 str. 4 d. ir Pajūrio juosto 7 str. 2 d. Kadangi rekonstruojami esami poilsiautojų aptarnavimo ir poilsio statiniai, todėl vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymo 7 str. 2 d. 1 p. statybos leidimas Nr.234 buvo išduotas pagal kompetenciją.
Taip pat atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja praleido terminą pareiškimui pateikti. Statybos leidimas Nr. 234 buvo išduotas 2006-10-18, o pareiškėjos prašymas yra pateiktas tik 2007 metų pabaigoje. Pareiškėjos prašyme dėl praleisto termino pareiškimui pateikti nėra nurodyta svarių argumentų, kodėl tik dabar yra ginčijamas statybos leidimas. Atsakovai mano, kad kreipimosi į teismą termino griežtos taisyklės turi būti taikomos ir pareiškėjos atžvilgiu, nes visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs ir turi būti paisoma teisinių santykių stabilumo principo. Išduoti statybos leidimai per 3 dienas yra pateikiami apskrities viršininko administracijai, kuri kaip viešojo administravimo subjektas, jei yra pagrindas gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl statybos leidimo panaikinimo (Statybos įstatymo 23 str. 14 d., 19 d.). Klaipėdos apskrities viršininko administracija, gavusi statybos leidimą Nr.234 nerealizavo Statybos įstatymo 23 str. l9 d. įtvirtintos teisės, todėl statybos leidimo Nr.234 ginčijimui yra iš esmės praleistas terminas.
Atsakovai R. S. ir O. Č. šiais ir kitais atsiliepime nurodytais motyvais prašo pareiškėjos 2008-04-25 patikslintą prašymą atmesti.
Atsakovai R. S. ir O. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovų R. S. ir O. Č. atstovai prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime (t. II, b.l. 24-25) sutinka su pareiškėjos patikslintu prašymu. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašo prašymą tenkinti.
Tretieji suinteresuoti asmenys G. S. ir R. S. atsiliepime (t. II, b.l. 4-5) su pareiškėjos reikalavimais nesutinka. Nurodo, jog visos projektavimo sąlygos buvo išduotos atitinkamų institucijų ir sąvadas surašytas pagal išduotas sąlygas; projektas suprojektuotas pagal sąvadą. Palangos miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, susidedanti iš 5 narių, 2006-10-18 protokolu Nr. 36 vienbalsiai pritarė projektui ir 2006-10-18 išdavė statybos leidimą Nr. 234. Projektas buvo derintas 11 mėnesių; taip pat eskizai, projekto detalės buvo derintos su vyr. architektais. G. S. ir R. S. nuomone, sąlygos, sąvadas, projektas bei leidimas yra išduoti teisėtai ir pasirašyti atsakingų asmenų; reikalavimai dėl projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo panaikinimo ir kt. yra neteisėti, nepagrįsti; pareiškėja yra praleidusi kreipimosi į teismą terminą.
Tretieji suinteresuoti asmenys G. S. ir R. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo.
Pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisę kreiptis dėl statybos leidimo panaikinimo numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 19 dalis: apskrities viršininko administracija arba Vyriausybės atstovas, arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos turi teisę sustabdyti savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) išduoto statybos leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo, jei šie viešojo administravimo subjektai kreipėsi į teismą dėl leidimo panaikinimo.
Teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties, bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus (asmuo) privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pareiškėjai pateikus teismui prašymą (t. I, b.l. 5-7), Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo atnaujintas terminas prašymui paduoti (t. I, b.l. 3-4). Kitą vertus, teismas pažymi, kad pareiškėja šioje byloje ne kartą tikslino savo reikalavimus, lyginant su pradžioje pateiktu prašymu, išplėtė ginčo ribas, t.y. galutiniu patikslintu prašymu prašo panaikinti ne tik statybos leidimą, bet ir projektavimo sąlygų sąvadą. Be to, nagrinėjant administracinę bylą teisme paaiškėja daugiau aplinkybių dėl termino kreiptis į teismą praleidimo ar pagrindo atnaujinti šį terminą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad klausimai susiję su terminu kreiptis į teismą, negali būti laikomi išspręstais Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinė byla Nr. AS756-195/2008), tai, jog klausimai, susiję su terminu kreiptis į teismą, tinkamai nebuvo išspręsti skundo (šiuo atveju patikslinto prašymo) priėmimo stadijoje nereiškia, kad ši aplinkybė neprivalo būti įvertinta bylos nagrinėjimo eigoje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005; 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005; 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-27/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra suformulavęs taisyklę, jog tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), turėdamas pagrindą manyti, jog priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, terminas kreiptis į teismą turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi, termino kreiptis į teismą pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad buvo pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kas įvyko anksčiau.
Pareiškėja skundžia projektavimo sąlygų sąvadą, patvirtintą 2006-02-08, bei statybos leidimą, išduotą 2006-10-18. Pažymėtina, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad kadastro žymose nurodyta, jog 2006-10-18 išduotas statybos leidimas Nr. 234 vykdyti statybos darbus, leidimą išdavė Palangos miesto savivaldybės administracija (t. I, b.l. 94-99), ši informacija vieša. Pareiškėjos pirmasis prašymas teismui išsiųstas paštu 2007-10-24 (t. I, b.l. 11)
Vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. D1-275 redakcija), 7.2.2 punktu, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atrankos būdu tikrina, ar statinių projektavimo sąlygų sąvadų ir kitų privalomųjų projekto rengimo dokumentų išdavimo, projektų ekspertizės atlikimo ir patikrinimo savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje procedūros bei terminai, taip pat projektų sudėtis atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, ar statinių projektai tenkina teritorijų planavimo dokumentų ir kitų privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, ar statybos leidimai išduoti laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos.
Pareiškėja teigia, kad apie statybos leidimo neatitikimą įstatymų reikalavimams sužinojo patikrinimo metu 2007 m. spalio 8-11 d., į teismą kreipėsi 2007-10-26. Teismas pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 60 (t. I, b.l. 14-15) 2.1 punktu buvo pavesta atlikti patikrinimą, kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracija nuo 2005-01-01 iki 2007-07-31 vykdė pajūrio juostoje esančių poilsio namelių rekonstravimo valstybinę priežiūrą. Teismas nustatė, kad šis patikrinimas pradėtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2007-07-31 ataskaitą Nr. VA-P-30-2-13 „Baltijos pajūrio žemės naudojimo ir jos valstybinės kontrolės vertinimas“, vykdydama Ministro Pirmininko 2007-08-10 pavedimą Nr. 22-4936. Šiuo įsakymu buvo pakeistas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 36 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų, susijusių su Baltijos pajūrio žemės naudojimu, patikrinimo“ (įsakymo pakeitimo motyvai nenurodyti).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Šio įstatymo 19-36 straipsniai reglamentuoja administracinę procedūrą, t.y. viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens, įskaitant valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo, pranešimus (skundus) apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Ši nuostata taikytina ne skundo padavimo terminui, o pranešimo (skundo) nagrinėjimui viešojo administravimo institucijoje. Teismo nuomone, ši nuostata ir ja nustatytas terminas taikytinas ir ginčo teisiniams santykiams. Priešingu atveju, būtų nepagrįstai išplėstos pareiškėjos teisės, vykdant valstybinę priežiūrą, tikrinti aktų teisėtumą, laisvai pasirenkant kriterijus, neapribotus laike. Tuo būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas, asmenų teisėti lūkesčiai.
Skundžiamas projektavimo sąlygų sąvadas buvo priimtas 2006-02-08, jo patikrinimą pareiškėja atliko tik 2007 m. spalio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėja nebeturėjo teisės nagrinėti sąvado teisėtumo ir pagrįstumo, todėl laikytina kad praleido terminą kreiptis dėl viešojo intereso gynimo šiuo atveju.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėja dėl sąvado panaikinimo ir išduoto statybos leidimo panaikinimo kreipėsi praleidusi įstatyme nustatytus terminus. Praleidus skundo (prašymo) padavimo terminus ir neprašant jų atnaujinti ar atmetus tokį prašymą turi būti atsisakyta priimti skundą, ar tuos reikalavimus, dėl kurių terminas praleistas (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Tokioms aplinkybėms paaiškėjus nagrinėjimo stadijoj ar vėliau, atsiranda pagrindas bylą nutraukti (ABTĮ 101 straipsnis). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., administracinė byla Nr. A502-1490/2008), konstatuojama, jog dėl šios priežasties tampa teisiškai nereikšminga pareiškėjos argumentų dėl ginčijamų administracinių aktų analizė ir vertinimas.
Įvertinęs pareiškėjos patikslinto prašymo turinį, teismas pažymi, kad reikalavimai nedalomai susiję, todėl byla nutrauktina visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu, 102 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 106 straipsniu,
nutarė:
administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, R. S. ir O. Č., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, G. S., R. S. dėl projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atstatyti statinį į pradinę padėtį nutraukti.
Šiai nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemones, taikytas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi, - uždraudimą atsakovams R. S. ir O. Č. perleisti statinį, esantį Meilės al. 24, Palangoje, kitiems asmenims iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
Nutartį per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.