Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-22/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-18
Bylos Nr.
1S-22/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Kaltinamasis
M. Š.
Kategorijos

Byla Nr. 1S-22/2009 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriausteisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,suimtojo gynėjui Aleksandrui Dubauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. Š. gynėjo advokato A. P. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutarties, kuria M. Š. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, o būtent:

jis 2008 m. rugpjūčio 2 d., apie 19 val., prie buvusio vaikų darželio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio ne mažiau kaip 19 kartų suduodamas rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, parblokšdamas ant žemės ir šokinėdamas ant krūtinės savo tėvui Z. Š., tuo padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, kaktos dešinėje pusėje, skruostuose, smakre ir dešiniame petyje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešinėje alkūnėje, juosmens dešinėje pusėje, sėdmenyse, keliuose ir blauzdose, kraujosruvas kaktos dešinės pusės ir pilvo dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, skruostikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių pakaušinių skilčių dangalais bei po smegenėlių minkštaisiais dangalais, tulžies pūslės trauminį atplyšimą, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę ir už pilvaplėvės, tulžies pūslės gangrena, išplitusiu pilvaplėvės uždegimu, tyčia nužudė savo tėvą Z. Š., nes nukentėjusysis 2008 m. rugpjūčio 4 d., 16.45 val., VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo padarytų sužalojimų visumos mirė.

2008 m. rugpjūčio 4 d. M. Š. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka. 2008 m. rugpjūčio 6 d. Biržų raj. apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartimi M. Š. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatavo, kad, atsižvelgiant į M. Š. pareikšto kaltinimo sunkumą, yra BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali pasislėpti nuo teismo.

Šalies argumentai

Kaltinamojo gynėjas skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti, nes ji nepagrįsta. Teismas pratęsė suėmimo terminą M. Š. motyvuodamas, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau šis motyvas yra formalus ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 1 bei 22 punktuose nustatytų reikalavimų ir nuostatų. Be to, teismas nesivadovavo BPK 122 straipsnio 6 dalimi, jog skiriant suėmimo terminą turi būti nurodyti pagrįsti motyvai dėl suėmimo pagrindo.

Vadovaujantis proporcingumo principu (BPK 11 straipsnio 1 dalis), nėra teisinio pagrindo pratęsti kaltinamajam suėmimo termino trims mėnesiams, nes ikiteisminis tyrimas baigtas, nusikalstama veika aprašyta, nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką šioje byloje. Teismas nutartyje nurodė nepakankamai motyvų, kuriais remiantis būtų galima skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę.

Teismo posėdyje kaltinamojo M. Š. gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. Š. gynėjo skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismas, 2009 m. vasario 5 d. nutartimi kaltinamajam M. Š. pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, nepažeidė BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.

Byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, kad M. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 125 straipsnis). Tokie duomenys yra paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, specialisto išvada bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Duomenų vertinimas yra ne šio teismo posėdžio uždavinys, tai bus padaryta, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama, esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pratęsdamas M. Š. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo). Tiesa, teismas padarė akivaizdų rašymo apsirikimą, įvardijęs ne BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bet BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

M. Š. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Pagal galiojantį įstatymą už šį nusikaltimą numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Svarstant tikimybę, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis), atsižvelgiama ir į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą ir kt.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis nevedęs, taigi jo nesieja glaudūs šeiminiai ryšiai, reikšmingi svarstant, ar jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo; anksčiau du kartus teistas, iš jų už nesunkų sveikatos sutrikdymą; ne kartą baustas administracine tvarka; teistumui neišnykus kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą.

Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios bausmės dydį kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Teismo motyvai dėl aptariamo suėmimo paskyrimo pagrindo neprieštarauja skunde nurodytoms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatoms.

Tai nepažeidžia ir skunde minimo proporcingumo principo, nes, kuo sunkesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas baigtas, šiuo atveju nėra lemiama, nes surinkti duomenys bus tikrinami teisiamajame posėdyje.

Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimo, kuriuo kaltinamas M. Š., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Tačiau gynėjas teisus skunde nurodydamas, jog skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota.

Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 22 punkte teismams išaiškinta, kad nutarties paskirti suėmimą arba pratęsti jo terminą turinys ir forma turi atitikti BPK 125 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Joje, be kitų būtinų duomenų, glaustai aprašomos nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo įtariamas, aplinkybės, nurodomos suėmimo skyrimo sąlygos bei pagrindai ir motyvai.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismo nurodytas konkretus suėmimo pagrindas yra nepakankamai motyvuotas, tik konstatuota, kad kaltinimo sunkumas duoda pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Toks nutarties turinys ne visai atitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus. Visais atvejais teisėjas turi nurodyti ne tik BPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatytą suėmimo pagrindą, bet ir jį pagrįsti pakankamais motyvais.

Kita vertus, tai, kad skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota, nereiškia, jog ji yra neteisėta ir naikintina.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindas, leidęs M. Š. paskirti bei pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę.

Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Dėl to skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo M. Š. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė