Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-786-929/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-01-29
Bylos Nr.
1-786-929/2019
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00005-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
Z. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-786-929/2019Proceso Nr. 1-02-6-00005-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1.; 2.12.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tadeuš Osipovič pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,-

Kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. K., iš anksto žinodamas, kad taps tik formaliu UAB „P.“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, tačiau šių pareigų realiai neatliks bei įmonei nevadovaus, 2016 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, už nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pagamino netikrus dokumentus, pasirašydamas kompiuterinės technikos pagalba paruoštus ir asmens, kurio atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00018-16 jam pateiktus, atspausdintus dokumentus:

1) 2016 m. vasario 4 d. UAB „P.“ vienintelio akcininko sprendimą, įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis, Z. K., nuo 2016-02-04 atleido J. G. iš užimamų UAB ,,P.“ direktoriaus pareigų ir nuo 2016-02-04 paskyrė save, Z. K., eiti direktoriaus pareigas;

2) 2016 m. vasario 8 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre su priedais (forma JAR-VO-V, JAR-AF) įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis, Z. K., nuo 2016-02-04 yra UAB ,,P.“ vienasmenis valdymo organas ir vienintelis akcininkas;

Tokiu būdu, Z. K. pasirašydamas dokumentus su žinomai netikrais duomenimis, pagamino netikrus dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis Z. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad yra benamis, gyvena daugiabučio gyvenamojo laiptinėje įrengtame sandėliuke (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje gyvena maždaug du metus, nes dėl skolų prarado butą ir neturi pastoviosios gyvenamosios vietos. Taip pat dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Maždaug 2015 m. metų gale, tikslios datos dabar neprisimena, šalia namo, kuriame pastaruoju metu glaudžiasi, susipažino su vyru, kuris taip pat gyvena netoliese, (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Koks vyro vardas nepamena, tačiau atsimena, kad kažkoks rusiškas. Pats vyras buvo rusakalbis, kalbėjo be akcento. Su tuo vyru kartu išgėrė vyno. Tada vyras jo paklausė ar jis turi pasą. Jam atsakius, kad taip, minėtas vyras pasiūlė jam užsidirbti, tačiau nenurodė kokiu būdu. Jis pagalvojo, kad papildomos pajamos nepamaišytu, kadangi gyvena iš nedidelės pensijos, iš kurios taip pat dalį pinigų nuskaičiuoja antstoliai už paimtus ir laiku negražintus greituosius kreditus, todėl ir susidomėjo pasiūlymu, labai nesigilindamas į pasiūlymo esmę. Tada vyras jam pasakė eiti kartu. Jie nuėjo į butą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, tačiau tas namas buvo netoliese namo, kurio laiptinėje jis gyvena. Buto virtuvėje, ant stalo jis padėjo savo pasą, pasirašė ant kažkokių dokumentų. Ant kokių nežino, nes nesigilino. Pamena, kad ant skirtingų dokumentų pasirašinėjo keturis ar penkis kartus. Dokumentai buvo lietuvių kalba. Tada vyras, kuris davė jam pasirašyti dokumentus pasakė, kad nuo šiol kas mėnesį jam duos maždaug po 100-150 eurų. Po dokumentų pasirašymo vyras jam įpylė dar išgerti keletą stiklinių vyno. Kada jis išeidinėjo, vyras pasakė, kad žino kur jis gyvena ir pats pas jį ateis ir grąžins pasą, tačiau nepasakė kada. Vyras, su kuriuo susipažino pas jį į laiptinę, kurioje gyvena atėjo praėjus maždaug 2-3 dienoms po pirmo jų susitikimo, vėlai vakare ir grąžino pasą, bei davė 50 eurų grynaisiais pinigais ir keletą butelių vyno. Po to laiko jis minėto vyro nebematė. Daugiau jokio piniginio atlygio ar kitokia forma atlygio iš tuo vyro nėra gavęs. Kokią veiklą vykdo įmonė UAB „P.“, kur yra jos biuras, veiklos teritorija jis nežino. Kas gali realiai valdyti šią įmonę jis taip pat nežino. Jokių dokumentų (pirkimo – pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, įgaliojimų, sutarčių, kitų su UAB „P.“ veikla susijusių dokumentų, jis niekada nepasirašinėjo. Jokie įmonės dokumentai jam apskritai nebuvo realiai perduoti po to kai jis pasirašė ant dokumentų vyro, su kuriuo susipažino bute. Jis žinojo jog realiai netaps UAB ,,P.” akcininku ir direktoriumi, tačiau siekdamas piniginės naudos, savo parašu patvirtino jam pateiktus dokumentus, t.y. 2016 m. vasario 4 d. UAB „P.“ vienintelio akcininko sprendimą, jog jis nuo 2016-02-04 atleido J. G. iš užimamų UAB ,,P.“ direktoriaus pareigų ir nuo 2016-02-04 paskyrė save eiti direktoriaus pareigas; 2016 m. vasario 8 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre su priedais, kad jis nuo 2016 m. vasario 4 d. yra UAB ,,P.“ vienasmenis valdymo organas ir vienintelis akcininkas, ir tokiu būdu pagamino netikrus UAB „P.“ dokumentus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Prašo baudžiamąjį procesą užbaigti supaprastinta tvarka. Prašo atsižvelgti į tai, kad niekur nedirba, yra pensininkas, turi daug pradelstų finansinių įsipareigojimų, dėl kurių antstoliai vykdo išieškojimus ir nuskaito didžiąją dalį jo gaunamos pensijos dėl ko yra finansiškai sunkioje padėtyje. (b. l. 144-147, 163-164,172-173).

2017 m. vasario 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad Z. K. atpažino J. G. kaip labai panašų į tą asmenį, su kuriuo jis susipažino ir kuris jam davė pasirašyti dokumentus (b. l. 151-153).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-6-00018-16 apklaustas įtariamuoju J. G. parodė, jog pažįsta vyrą vardu A., kuris kartais duodavo jam darbo. 2015 m. birželio mėn. A. paklausė jo ar jis nenorėtu tapti vienos įmonės direktoriumi ir už tai jis jam sumokės. Jis atsisakė, nes nenorėjo turėti problemų. Tada A. jo paklausė gal jis pažįsta kokį asmenį, kuris galėtų už atlygį tapti vienos įmonės direktoriumi. Jis žinojo, kad tuo metu jo sugyventinės tėvui V. J. yra reikalingi pinigai ir jis pasakė, kad su V. pakalbės ir A. praneš, jeigu V. sutiks. Tą pačią dieną nuvažiavo pas V. ir paaiškino, kad yra žmogus, kuris siūlo užsidirbti tik reikės duoti savo asmens tapatybės dokumentą trumpam ir pasirašyti ant kažkokių dokumentų ir už tai V. J. bus sumokėta 500 Eur suma. V. sutiko ir pateikė jam savo asmens tapatybės kortelę. Jis susiskambino su A. ir informavo, kad V. sutiko ir, kad turi jo asmens dokumentą. Su A. susitiko (duomenys neskelbtini) prie turgelio. Prieš tai A. paprašė su savimi nesinešti telefono, dėl kokių priežasčių jis nežino. Automobilyje jis A. atidavė V. J. asmens dokumentą ir A. išvažiavo. Po savaitės jie susitiko toje pačioje vietoje ir A. jam padavė dokumentus, kokius nurodyti negalėjo, kadangi nesupranta lietuviškai, o jie buvo surašyti lietuvių kalba. A. nurodė jam, kad V. turi pasirašyti ant jų, kur yra pažymėti paukščiukai ir dokumentus jis turi atiduoti A. atgal. Jis minėtus dokumentus paėmė ir nunešė pas save namo. Kitą dieną V. atėjo pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir kur reikėjo parašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Pasirašytus dokumentus jis sekančią dieną atidavė toje pačioje vietoje prie turgelio Naujojoje Vilnioje A.. Po savaitės A. jam atvežė 250 Eur ir pasakė, kad kitą dalį pinigų atveš vėliau. Jis minėtus pinigus perdavė V.. Kitą dalį pinigų, t.y. 250 Eur, A. atvežė po kelių dienų ir jis juos atidavė V.. Kiek jam žinoma V. niekur daugiau nepasirašinėjo. Analogiškai kaip ir su V. jis savo pažįstamo Z. dokumentus pateikė A.. A. prašymu susitarė su Z., kad pastarasis jam duos savo asmens tapatybės dokumentą ir pasirašys ant kažkokių dokumentų ir už tai jam bus sumokėta 400 Eur. Z. jam davė savo asmens dokumentą, kurį jis perdavė A.. Po kelių dienų A. jam grąžino Z. asmens dokumentą ir davė kažkokius dokumentus ant kurių Z. pasirašė ir jis minėtus dokumentus atidavė A.. A. už tai sumokėjo 400 Eur ir jis pinigus atidavė Z. (b. l. 124-127).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-6-00018-16 apklaustas įtariamuoju R. T. parodė, jog UAB ,,P.“ buvo valdoma jo ir K. J., nors direktoriumi buvo paskirtas J. G., o vėliau Z. K., kuriuos neaiškiomis aplinkybėmis surado K. J.. UAB "P." realios veiklos nebevykdė, o buvo išrašomi tik dokumentai (b. l. 114-121).

Pagal 2018 m. kovo 2 d. FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos reikalavimą Nr. 25/10-1-46-3412 (b. l. 74) VĮ Registro centro 2018 m. kovo 7 d. raštu Nr. (1.11.6.)s-2507 (b. l. 75) pateikti UAB „P.“ dokumentai: 1) 2016 m. vasario 4 d. UAB „P.“ vienintelio akcininko Z. K. sprendimas atleisti nuo 2016-02-04 UAB „P.“ direktorių J. G. ir paskirti direktoriumi Z. K. (pasirašyta Z. K.) (b. l. 107); 2) 2016 m. vasario 8 d. prašymas registruoti juridinių asmenų registre su priedais (forma JAR-VO-V, JAR-AF), kuriame įtvirtinti duomenys, kad UAB „P.“ direktoriumi nuo 2016-02-04 ir vieninteliu akcininku (visų akcijų įgijimo data 2015-01-05) yra Z. K. (pasirašyta Z. K.) (b. l. 97-103).

Motyvuojamoji dalis

BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad Z. K., žinodamas, kad taps tik formaliu UAB „P.“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, tačiau šių pareigų realiai neatliks bei įmonei nevadovaus, pasirašė jam pateiktus dokumentus: 1) 2016 m. vasario 4 d. UAB „P.“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriame nurodyta, kad jis, Z. K., nuo 2016-02-04 atleido J. G. iš užimamų UAB ,,P.“ direktoriaus pareigų ir nuo 2016-02-04 paskyrė save, Z. K., eiti direktoriaus pareigas; 2) 2016 m. vasario 8 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre su priedais (forma JAR-VO-V, JAR-AF), kuriame nurodyta, kad jis, Z. K., nuo 2016-02-04 yra UAB ,,P.“ vienasmenis valdymo organas ir vienintelis akcininkas. Tokiu būdu nurodytą melagingą informaciją patvirtindamas savo parašu, šiais savo veiksmais Z. K. pagamino netikrus dokumentus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsniu reikalavimais, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo Z. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad Z. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausme (b. l. 187).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę Z. K. teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį Z. K. – neteistas, pensininkas, baustas administracine tvarka, gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2013-02-07 – 2013-02-14, diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Byloje esančioje 2018 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-233/2018 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad Z. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 128-137). Įvertinęs išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro pareiškime nurodytas šios rūšies bausmės dydis, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas Z. K. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Z. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam paskirta arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl amnestijos akto Nr. XIII-1640. Šio įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, neatliktoji arešto bausmės dalis sumažinama pusiau. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2018 m. spalio 1 d. To paties straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad minėto straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais amnestiją taiko teismai. Atsižvelgiant į tai, kad Z. K. nusikalstamą veiką padarė 2016 metais, t.y. iki 2018 m. spalio 1 d., vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, jam už minėtos nusikalstamos veikos padarymą skiriama arešto bausmė mažinama pusiau.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į Z. K. paskirtą arešto bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2017 m. vasario 22 d. (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Z. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Z. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. K. skirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto Nr. XIII-1640 2 straipsniu, Z. K. paskirtą arešto bausmę sumažinti pusiau ir paskirti jam 15 (penkiolikos) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į Z. K. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir paskirti Z. K. galutinę bausmę – 14 (keturiolikos) parų areštą.

Z. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti Z. K., kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Paužaitė