- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-29
- Bylos Nr.
- ATP-93-360/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00774-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nutarimo, kuriuo E. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ str. 1 d. 6 000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nutarimu nubaustas pagal ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad nesudaręs darbo sutarties bei nepranešęs teritoriniam VSDFV skyriui apie S. K. ir S. P. įsidarbinimą, susitarė su jais, kad jie atliktų statybos ir remonto darbus objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, mokant jiems po 100 litų per darbo dieną.
Šiais savo veiksmais E. G., pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. nuostatas, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-22 nutarimu E. G. pripažino kaltu padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė 3 000 Lt baudą už nelegaliai dirbantį S. K. bei 3 000 Lt baudą už nelegaliai dirbantį S. P., iš viso E. G. paskirta 6 000 Lt bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nutarimą. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, o nustatydamas baudos dydį netinkamai įvertino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Apeliantas nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimtame nutarime nustatė tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog jis iš dalies neįgalus, tačiau kitos lengvinančios aplinkybės – geranoriško prisipažinimo – nepripažino ir konstatavo, jog „..negalima pripažinti, kad E. G. prisipažinimas lengvina jo atsakomybę, nes prisipažino po to, kai nusižengimas buvo atskleistas.“ Su šia teismo formuluote bei pozicija E. G. nesutinka, kadangi, jo nuomone, ATPK 31 str. 1 d. 1 p. nėra sąlygos, jog šis punktas taikomas tik tuo atveju, jei pažeidėjas prisipažino iki to momento, kai pažeidimas buvo atskleistas. Todėl skirdamas administracinę nuobaudą, teismas vadovaudamasis ATPK 30² str. bei 31 str. nuostatomis turėjo atsižvelgti į jo prisipažinimą kaip į lengvinančią aplinkybę ir mažinti skiriamą baudą.
Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo motyvus, kurie atsirado iš gailesčio, kadangi jis norėjo padėti į sunkią materialinę situaciją patekusiam žmogui. Be to, E. G. tvirtina, jog teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad jis yra verslininkas, nuo 2009 m. iki 2011 m. vasario mėnesio sukūrė net 29 darbo vietas, per paminėtą laikotarpį naujai priimtiems darbuotojams buvo mokami atlyginimai, mokesčiai į valstybės biudžetą, kitų pažeidimų jis nepadarė. Prašo taikyti protingumo, teisingumo, adekvatumo padarytam nusižengimui principus bei gailestingumo kriterijus, tai yra ATPK 30¹ str., kuris numato, jog atsižvelgus į visas lengvinančias aplinkybes gali būti paskirta administracinė nuobauda, mažesnė už įstatyme numatytą minimalią nuobaudą.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, gavę liudytojų skundus, nesiėmė realių veiksmų inkriminuojamo pažeidimo faktui nustatyti, nurodytos įstaigos pareigūnai į patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atvykę nebuvo, todėl nelegalaus darbo faktas liko nenustatytas ir yra nepatvirtintas.
Bylos nagrinėjimo metu teismo buvo prašoma apklausti šiuo metu turgavietėje pagal verslo liudijimą dirbančią Z. K. Ji patvirtintų faktą, jog liudytojai S. K. ir S. P. atliko jai statybos, tai yra prekybos vietos įrengimo, darbus, tačiau dėl nežinomų priežasčių neatlikę darbų pasišalino bei kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, apkaltindami jį – E. G. – nepagrįstais skundais. Pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti Z. K. kaip liudytoją, nurodydamas, jog tai bus vykdoma telefonu. Toks akivaizdus procesinis pažeidimas, apelianto teigimu, yra skundžiamo teismo nutarimo panaikinimo pagrindas. Be to, teismo posėdžio metu S. P. ir S. K. negalėjo atsakyti į teismo klausimus, susijusius su jų darbo pradžia objekte, jie patvirtino faktą, jog prašymų priimti į darbą nerašė bei neteikė, o pridėtame prie bylos vaizdo įraše buvo užfiksuotas tik jo – E. G. – žmonos buvimas patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o ne darbo sąlygų aptarimas bei darbo santykių fiksavimas. Tai, apelianto nuomone, tik patvirtintina faktą, jog S. P. ir S. K. V. darbo inspekcijai ir teismui pateikti parodymai yra melagingi ir neaiškūs. S. K. bei S. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino faktą, neva jis – E. G. – nebuvo su jais sudaręs darbo sutarčių ir apie tai pastarieji jo neprašė, raštiški įgaliojimai pirkti statybines medžiagas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu taip pat nebuvo išduoti. Tik teismo posėdžio metu paaiškėjo faktas, kad vienas iš liudytojų laikotarpiu nuo 2010-11-20 iki 2011-01-20 dirbo kitoje darbovietėje, vadinasi, negalėjo dirbti visą darbo dieną kitoje darbovietėje. Liudytojas S. P. nurodė, kad buvo susilaužęs ranką, bei tvirtino, jog prie jo rašyto pareiškimo Valstybinei darbo inspekcijai pateiks išrašą iš ligoninės. Kadangi toks išrašas nepateiktas, darytina išvada, kad liudytojas S. P. pateikė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją apie įvykio aplinkybes bei susižalojimo pasekmes. Teismas į nurodytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad darbo santykių tarp jo – E. G. – ir S. P. bei S. K. nebuvo, o darbus pastarieji atlikinėjo kitam asmeniui, visiškai neatsižvelgė ir nesiėmė veiksmų šiems faktams nustatyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į E. G. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas A. D. prašo E. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas E. G., išsamiai, nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino E. G. kaltu padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Nors E. G. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, taip bandydamas pagrįsti savo versiją, kad jokio pažeidimo nepadarė, jog su S. P. ir S. K. nebuvo susitaręs dėl darbo funkcijų atlikimo, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir išvada, kad E. G., nesudaręs rašytinės darbo sutarties su minėtais asmenimis, nepateikęs pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, leido jiems nuo 2010-11-20 iki 2011-01-20 dirbti statybos ir remonto darbus objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažadėjęs jiems mokėti po 100 litų per darbo dieną.
ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 Lt iki 10 000 Lt. Ši norma yra blanketinė, nelegalaus darbo sampratą įtvirtina DK 98 str. Apylinkės teismas atskleidė nelegalaus darbo esmę ir DK 99 str. numatytas darbdavio pareigas bei atsakomybę sudarant darbo sutartį, anksčiau minėtą savo išvadą grindė išsamia byloje surinktų įrodymų analize, jų visumos įvertinimu, motyvuotai nurodė, kodėl vienais duomenimis rėmėsi, o kitus atmetė.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, darbai turėjo būti baigti iki 2011-01-20 (b. l. 14–17). Būtent šį savo darbo laikotarpį minėtame objekte nurodė S. P. ir S. K. Tai, kad S. P. ir S. K. dirbo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patvirtina S. P. teismo posėdžio metu pateiktos 2011-01-08 ir 2011-01-16 sąskaitos faktūros, patvirtinančios, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prekybos centruose buvo pirktos statybinės medžiagos (b. l. 60,61), taip pat filmuota medžiaga objekte (b. l. 9), iš dalies ir R. G. parodymai apie tai, jog S. P. ir S. K. nurodytu darbo minėtame objekte laikotarpiu vyko statybos, remonto ir apdailos darbai. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi S. P. ir S. K. parodymais, nes jie yra logiški, nuoseklūs, byloje nėra duomenų, patvirtinančių S. P. ir S. K. suinteresuotumą apkalbėti E. G.
Visuma aptartų duomenų apylinkės teismui pagrįstai leido pripažinti, jog E. G. padarė ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Kaip anksčiau minėta, teismas motyvuotai atmetė teismo posėdžio metu duotus E. G. parodymus, teisingai pažymėjo, jog pastarojo aiškinimas, kad S. P. ir S. K. pas jį objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) Klaipėda, nedirbo, nepaneigia aptartų E. G. kaltės įrodymų ir jo atsakomybės pagal ATPK 41³ str. 1 d.
Veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala darbuotojų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Dėl to paskiriant simbolinę piniginę baudą už vieną dirbantį asmenį ne tik nepasiekiamas pirmiau minėtas nuobaudos tikslas, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.
E. G. yra paskirta minimali nuobauda atsižvelgus į lengvinančią aplinkybę, jį charakterizuojančius duomenis. Byloje nėra duomenų, kad paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl E. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.