- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- e2YT-1620-674/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00023-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- B. K.
- Suinteresuotas asmuo
- B. S., M. G.
suinteresuotam asmeniui B. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. G., B. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos B. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
2. Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)mirė mama B. S., testamento mama nepaliko. Po jos mirties liko žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Šeimoje buvo keturi vaikai: M. G., B. S., A. M. S. ir pareiškėja. Jų tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini), dar vaikams esant nepilnamečiais. Po mamos mirties į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė, tačiau tiek iki mamos mirties, tiek jai mirus, liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, juos valdė ir tvarkė kaip savo, mokėjo mokesčius, pagal galimybes juos remontavo. Užsakė kadastrinių matavimų bylą, surinko dokumentus, kurių pagrindu pastatai buvo įteisinti B. S. vardu. Į procesą suinteresuotais asmenimis įtraukė savo brolį ir seserį. Brolis A. M. S. mirė (duomenys neskelbtini), dar būdamas gyvas 1999 m. sausio 19 d. jis atsisakė palikimo, atsisakymas notariškai patvirtintas Viduklės seniūno. Prašo pareiškimą tenkinti.
3. Suinteresuotas asmuo M. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, į posėdį neatvyko, bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo B. S. paaiškino, kad su pareiškimu sutinka, po mamos mirties likusį turtą tvarkė ir valdė sesuo B. S..
5. Liudytojos A. B. ir V. J. paaiškino, kad jos yra kaimynės, žino kad po B. S. mirties likusį jos turtą tvarko ir valdo dukra B. K..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. S. mirė (duomenys neskelbtini). 1999 m. sausio 19 d. Atsisakymu A. M. S. mirus motinai B. S. jis palikimo nepriėmė ir dalies gauti nepageidavo, atsisakymą patvirtino Raseinių rajono Viduklės seniūnijos seniūnas K. K.. Iš mirties liudijimo nustatyta, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš santuokos sudarymo įrašo ir gimimo liudijimo nustatyta, kad B. K. yra B. S. ir A. S. dukra. Iš Raseinių rajono 1 – ojo notarų biuro rašto matyti, kad dėl B. S., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Iš mirties liudijimo nustatyta, kad B. S. mirė (duomenys neskelbtini). B. S. nuosavybės teise priklauso 1,20 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 1996-11-21 Apskrities valdytojo įsakymą Nr. 08-5659, pastatas-gyvenamasis namas, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2006 m. spalio 23 d., Apylinkės seniūnijos pažymėjimą Nr. 5-660.
7. Tiek B. S. mirties dieną galiojęs Civilinio kodekso 587 str., tiek šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d. numao, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai yra, visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Pareiškėja po mamos B. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikėjos turtą, tai yra jos žemės sklypą ir pastatus, pradėjo jais rūpintis kaip savu, liko juose gyventi, tvarkė dokumentus, remontavo pastatus, valdė ir tvarkė visą turtą, rūpinosi žeme.
8. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad B. K. po B. S. mirties atliko aktyvius veiksmus, rūpinosi tiek pastatais, tiek žemės sklypu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
9. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes B. K. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. B. K. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR (duomenys neskelbtini) str.). Byloje įrodyta, kad B. K. po B. S. mirties perėmė jai priklausantį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojasi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.