- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- N-63-372-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Nukentėjusysis
- R. R. M.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nutarimo T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 20 d. surašė T. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši 2008 m. gruodžio 10 d., apie 16. 40 val., Rugių ir Jeruzalės gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį „Mercedes Benz“, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kliudė priešpriešais važiavusį automobilį „Toyota Avensis“, jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 105, 232 punktų reikalavimus ir padarydama administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2009 m. vasario 11 d. nutarimu pripažino T. K. kalta padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką konstatavęs, kad pažeidėjos kaltę patvirtina pačios T. K. prisipažinimas, nukentėjusiosios R. R. M. paaiškinimai, kelių eismo įvykio vietos schema, nuotraukos. Teismas bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukė, nurodydamas, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčytinai galėtų patvirtinti, jog T. K. tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Skirdamas konkrečią nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į tai, jog nėra nustatyta T. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
II.
Nesutikdama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nutarimu, Institucija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas nepagrįstai nutraukė T. K. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies numatyto pažeidimo. Teigia, kad nukentėjusioji R. R. M. tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu išdėstytais parodymais patvirtino, kad, siekdama išvengti eismo įvykio bei įspėti automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoją dėl galimo kontakto, prieš transporto priemonių susidūrimą naudojo garsinį signalą. Tačiau T. K., nepaisant perspėjimo, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į automobilį „Toyota Avensis“. Nurodo, kad nukentėjusioji buvo priėjusi prie stovinčio eismo įvykį sukėlusio automobilio „Mercedes Benz“ ir bandė atkreipti T. K. dėmesį į atsiradusias pasekmes stuksendama į langą, tačiau ši nusisuko ir nereagavo, atsiradus vietos pravažiuoti pavažiavo atbula ir išvažiavo iš įvykio vietos degalinės, o ne parduotuvės teritorijos link. Pažymi, kad teismas nenustatė, jog nukentėjusioji, teikdama paaiškinimus, būtų suinteresuota apšmeižti administracinėn atsakomybėn traukiamą T. K. ar kitaip iškraipyti eismo įvykio aplinkybes. Nurodo, kad susidūrus transporto priemonėms automobilis „Mercedes Benz“ toliau judėti dėl įvykusio kontakto negalėjo. Taip pat pažymi, kad apgadinimai, pasilikę ant transporto priemonės „Toyota Avensis“ kėbulo, pagal savo lokalizaciją atitinka automobilio „Mercedes Benz“ apgadinimus. Tai patvirtina, kad transporto priemonės kontaktavo tarpusavyje ir T. K. susidūrimo automobilių priekinėmis dalimis nepastebėti negalėjo.
Atsiliepimas
Nukentėjusioji R. R. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti. Nurodo, jog tai, kad T. K. pasišalino iš įvykio vietos įrodo antrasis eismo įvykio liudytojo skambutis pagalbos telefonu 112 pranešant, jog kaltininkė pajudėjo „EMSI“ degalinės link. Patikslina, kad susidūrimo metu jos automobilis „Toyota Avensis“ stovėjo, nes priešais laukė dar du automobiliai, ketindami sukti į kairę pusę. Taip pat nurodo, kad kaltininkė negalėjo objektyviai nuvažiavusi į parduotuvę „RIMI“ apsipirkti ir grįžti tuo pačiu keliu atgal.
T. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes teismas, įvertinęs esamus byloje įrodymus, faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą nutarimą. Teigia, kad manevro metu bandydama išvengti kontakto su „Toyota Avensis“ sustojo, jokio kontakto nepajuto ir nesuvokė, kad galėjo šį automobilį kliudyti, todėl nuvažiavo toliau į parduotuvės „RIMI“ automobilių aikštelę. Nurodo, kad ant jos vairuojamo automobilio jokių apgadinimų nebuvo ir nepastebėjo, automobilio priekinis bamperis jau anksčiau buvo keliose vietose nežymiai subraižytas ir jokių įtarimų nekėlė, be to, važiavo Rugių gatve nedideliu greičiu (5 km/h), buvo blogos oro sąlygos, tamsu, automobilyje veikė ventiliacijos sistema, buvo įjungtas radijo imtuvas. Teigia, kad matė, jog kažkokie nepažįstami vyrai mojavo ranka, bet pagalvojo, jog jie mojuoja tam, kad ji netrukdytų eismui. Taip pat nurodo, kad apie eismo įvykį sužinojo ir suprato tik kelių policijoje pradėjus tyrimą. Teigia, kad neturėjo tikslo šalintis iš įvykio vietos, nes nuvažiavo į „RIMI“ parduotuvę, apsipirko ir po 10 - 20 min. ta pačia Rugių g. lėtai grįžo atgal. Be to, nurodė, jog nukentėjusioji atsiliepime į apeliacinį skundą nevertino tai, kad yra keli įvažiavimai į parduotuvės „RIMI“ automobilių aikštelę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl T. K. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie galėtų neginčytinai patvirtinti, jog T. K. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Institucija mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė T. K. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies numatyto pažeidimo. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija sutinka.
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį byloje Nr.N16-2330/2007). Ištyrusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, prieidamas išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kurie neginčytinai galėtų patvirtinti, kad T. K. tyčia pasišalino iš įvykio vietos, neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų. Teismo posėdyje liudytojais nebuvo apklausti paaiškinimus surašę L. B. ir M. S. (b. l. 6, 7), kurie galėtų patvirtinti, papildyti nukentėjusiosios ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, duotus paaiškinimus, taip pat pareigūnas, sudaręs eismo įvykio schemą, neanalizuotos pačio susidūrimo aplinkybės (laikas, vieta ir pan.). Pritartina apelianto nuomonei, kad apgadinimai, pasilikę ant transporto priemonės „Toyota Avensis“ kėbulo pagal savo lokalizaciją atitinka automobilio „Mercedes Benz“ apgadinimus (b. l. 18), tačiau iš teismo nutarimo turinio nėra aišku, ar buvo atsižvelgta į tai vertinant T. K. kaltės formą. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi T. K. paaiškinimais, nors 2009 m. sausio 20 d. pasiaiškinime dėl įvykio jį buvus neigė (b. l. 13), o jau pripažino kliudžiusi kitą automobilį teisme, kai tuo tarpu nukentėjusiosios įvykio versija nekito. Be to, teismo posėdyje duoti T. K. parodymai buvo nenuoseklūs. Ji iš pradžių nurodo, kad iš karto po įvykio ji nuvažiavo namo (b. l. 27), po to tvirtina, jog po įvykio buvo parduotuvėje „RIMI“ (b. l. 29). Visa tai leidžia T. K. paaiškinimus vertinti kritiškai.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei yra naikintinas, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nuta r i a:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.