Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2010-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-166-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-11-29
Bylos Nr.
1A-38-166-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Daiva Pranyte-Zalieckiene, Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite
Nuteistasis
M. Ž.
Civilinis ieškovas
A. Š., O. G., L. K., V. N., V. S.
Pranešejas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-38/2010Teiseja Ina Anisina Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.9.1.;1.1.9.2.; 1.2.25.4.1.; 2.1.7.4.2.1.15.1.2.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkricio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teiseju Daivos Pranytes-Zalieckienes, Virginijos Pakalnytes-Tamošiunaites,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorei Margarita Valantiejienei,gynejui adv. Aleksandrui Geršanovui,nuteistajam M. Ž.,nukentejusiesiems ir civiliniams ieškovams A. Š., O. G., L. K., V. N. ir V. S.,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo M. Ž. apeliacini skunda del Ignalinos rajono apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. 75 MGL (9750 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., uždrausta M. Ž. trejus metus naudotis teise vairuoti keliu transporto priemones.

Iš M. Ž. priteista V. S. naudai 1000 Lt, A. Š. naudai 2000 Lt žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

M. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. liepos 11 d., apie 19 val. 8 min. Ignalinos rajone, kelio Moletai-Kaltanenai-Ignalina 52-ame kilometre,, 52-ame kilometre, vairuodamas automobili „A. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeide keliu eismo taisykliu, patvirtintu 2002 gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 1950, 2 priedo 1.1. punkta, t. y., kirto ištisine kelio ženklinimo linija ir išvažiavo i priešpriešine eismo juosta, punkto Nr. 180.3. reikalavimus, neisitikino, kad lenkimui butina juostos atkarpa yra laisva ir netrukdo priešpriešiais atvažiuojancioms transporto priemonems, šiais savo veiksmais sudare avarine situacija, kurios metu priešpriešine eismo juosta atvažiuojantis mikroautobusas „VW LT 35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. Š., bandydamas išvengti susidurimo, nuvažiavo nuo kelio i pakeles griovi ir apvirto, del ko mikroautobuso keleiviams O. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – veido ir kaires alkunes muštines žaizdos, kaires alkunes, dilbio, klubikaulio sparno srities kraujosruvos, kairio alkunkaulio sanarines ataugos krašto lužimas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu dešimciai dienu, V. N. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - kaires alkunes nubrozdinimas, uodegikaulio lužimas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu dešimciai dienu, V. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - kairio aštuntojo šonkaulio lužimas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu dešimciai dienu, L. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - kairio kelio sanario sumušimas, A. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 23 d. nuosprendi ir priimti išteisinamaji nuosprendi, taip pat pranešti Ignalinos rajono apylinkes prokuraturai apie G. P. nusikalstama veika duodant teismo posedyje melagingus parodymus. Apelianto manymu, teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, o teismo nuosprendyje išdestytos išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Apeliantas teigia, kad autoivykyje nedalyvavo, jokios avarines situacijos nesukele, ivykio kaltininkas yra butent mikroautobuso vairuotojas A. Š., kuris viršydamas tame vingiuotame kelyje leistina greiti nesuvalde vairuojamo autobuso, ko pasekoje ir ivyko nelaime.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nesigilindamas i nekaltuma patvirtinancius irodymus, atmesdamas jo gynejo prašymus skirti eksperimenta byloje, nekreipdamas demesio i paskirtos ir atliktos ekspertizes išvadas, formaliai pripažino ji kaltu. Teigia, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas itin skubotai, neišsamiai ir šališka, o byla perduota teismui neatlikus visu procesiniu veiksmu - nepašalinus esanciu prieštaravimu tarp apklaustu liudytoju parodymu, neatlikus ekspertizes.

Apelianto manymu, nuosprendyje teismas remesi vien tik nukentejusiuju ir vieno liudytojo parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nenuoseklus ir prieštaringi, taciau teismas nesieme jokiu priemoniu šiuos prieštaravimus pašalinti. Teismas kaip negincijama jo kaltes irodyma ivertino nukentejusiuju O. G., V. N., V. S. ir L. K. teisme duotus parodymus, taciau ne viena iš ju negalejo nurodyti konkreciu ivykio aplinkybiu, t.y. nei jo, nei jo vairuojamo automobilio jos nemate.

Skunde atkreiptinas demesys i skundžiamajame nuosprendyje nukentejusiojo A. Š. iškreiptus parodymus, kadangi kaip matyti iš teismo posedžio protokolo, kad A. Š. negalejo konkreciai paaiškinti teismui, kad kelyje mate butent jo automobili. Todel apelianto manymu, toks nukentejusiojo A. Š. protokole ir nuosprendyje parodymu prieštaravimas turetu buti vertinamas jo naudai. Be to, apeliantas nesutinka su liudytojo autobuso vairuotojo A. Š. parodymais, kad pastarojo vairuojamas autobusas ir staiga iššokes baltos spalvos audi automobilis lenkimo manevro metu prasilenke. Apelianto teigimu, tokie liudytojo A. Š. parodymai neatitinka tikroves, nes viso plento kelio plotis sudaro tik 6 metrai, kas rodo, jog jeigu jis tuo metu ir darytu toki lenkimo manevra, susidurimas su autobusu butu neišvengiamas. Apeliantas neneigia, kad panašiu laiku jis tikrai važiavo tuo keliu, taciau autoivykis ivyko veliau. Todel apelianto manymu, kadangi A. Š. pažista ji ir jo automobili, todel siekiant išvengti atsakomybes pastarasis del ivykusio autoivykio kaltina ji.

Šalies argumentai

Be to, apeliantas skunde nurodo, kad teisme nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai tarp A. Š., A. Š. ir G. P. parodymu, kadangi A. Š. ir A. Š. parode, jog jis su autobusu prasilenke, o G. P. parode, jog apeliantas nebaige lenkimo manevro ir grižo i savo puse. Esant tokiems prieštaravimams byloje taip ir nenustatyta ar jis prasilenkdamas su autobusu sukele avarini ivyki, ar jis nebaige lenkimo manevro ir grižo i savo puse. Apelianto teigimu, teismas, nepašalindamas minetus prieštaravimus ir formaliai atmesdamas jo gynejo prašyma atlikti byloje eksperimenta tikslu nustatyti, ar imanoma anot G. P. parodymu esant dviems užtamsintiems automobiliu salonams pamatyti važiuojancio iš paskos automobilio vairuotojo veida, grubiai pažeide jo teises i gynyba.

Be to, apelianto teigimu, teismo šališkuma bei bylos paviršutiniška išnagrinejima patvirtina ir ekspertizes išvada, kurioje nustatyta, kad eismo ivykis ivyko butent del autobuso vairuotojo A. Š. veiksmu. Todel apelianto manymu, nesant irodymams, jis buvo nuteistas vien G. P. melagingais ir prieštaringais parodymais.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, prokurore praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga ir nuteistojo M. Ž. apeliaciniame skunde išdestytus argumentus, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo M. Ž. veiksmus pagal LR BK 281 str. 1 d. K. M. Ž. kalte, padarius jam inkriminuota nusikaltima, patvirtinta bylos faktiniais duomenimis. Taciau teiseju kolegija pažymi, kad teismo nuosprendis buvo surašytas nesilaikant BPK reikalavimu, nes nuosprendyje nurodytu irodymu visiškai neaptare ir ju visiškai neanalizavo, kaip to reikalauja BPK 301 str.

Pagal baudžiamojo proceso istatyma irodymai baudžiamajame procese yra istatymu nustatyta tvarka teisetai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes baudžiamajai bylai teisingai išspresti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisejas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu (BPK 20 straipsnis).

Apeliacines instancijos teismas atlikes dalini irodymu tyrima, konstatuoja, kad byloje surinktu irodymu visetas leidžia teismui padaryti išvada del M. Ž. kaltes irodytumo.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numato baudžiamaja atsakomybe tam, kas vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudetis yra materiali, todel, kvalifikuojant veika pagal mineta BK specialiosios dalies straipsni, butina nustatyti ne tik pavojinga veika (keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykliu pažeidima), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastini ryši tarp eismo saugumo taisykliu pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi priežastinis ryšys yra Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudeties objektyvusis požymis, išvada apie jo buvima ar nebuvima daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus.

Kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktiniu duomenu, patvirtinanciu M. Ž. kalte padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 1 d. Nors nuteistasis M. Ž. tiek teisminio bylos nagrinejimo metu, tiek apeliacines instancijos teismo posedyje kalte neige, taciau jo kalte irodyta liudytoju A. Š., A. Š., G. P. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolu, specialisto išvadomis.

Apeliacines instancijos teisme liudytoju apklaustas A. Š. parode, kad savo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posedyje palaiko pilnai, parodymu patikrinimo vietoje jis parode visas aplinkybes teisingai. Kaip matyti A. Š. parodymu, vykio diena važiuojant i laidotuves jis vairavo mikroautobusa „VW TRANSPORTER 35“, važiavo apie 80 kilometru per valanda greiciu. Važiuojant keliu Ignalina-Moletai, ties posukiu i Maironis, pastebejo priešais atvažiuojancius tris automobilius. Jiems iš paskos važiavo dar vienas baltos spalvos automobilis – „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šis automobilis išvažiavo i jo mikroautobuso važiuojamaja juosta ir bande aplenkti tris automobilius. Bandydamas išvengti susidurimo, jis pasuko vaira i dešine puse, link kelkrašcio. Bandydamas suvaldyti mikroautobusa vaira pasuko i kairiaja puse, taciau mikroautobusa sumete ir jis išvažiavo i priešinga kelio puse, kaires puses ratais kliude kairiji kelkrašti. Mikroautobusas ivažiavo i griovi ir apvirto ant kairiojo šono. Tuomet A. Š. koja išdauže priekini automobilio lango stikla ir visi keleiviai išlipo iš mikroautobuso.

Apeliacines instancijos teisme liudytoju apklaustas G. P. parode, kad savo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posedyje palaiko ir parode, jog ivykio diena važiuojant nuo Labanoro gyvenvietes Ignalinos link, prieš ji ta pacia puse važiavo melynos spalvos mikroautobusas „VW TRANSPORTER“. Netiketai jo automobili pasivijo baltos spalvos automobilis „AUDI COUPE“, kurio vairuotojas visa laika megino ji aplenkti, bet neaplenke, nes kelias buvo vingiuotas ir beveik visur buvo ištisine linija. Jis pradejo baimintis, kad minetas šis automobilis nestukteletu jo vairuojamam automobiliui, kadangi automobilis „AUDI COUPE“ nesilaike saugaus atstumo, važiavo 2-5 metru atstumu nuo jo automobilio, todel pro veidrodeli jis isidemejo vairuotojo veida. Užvažiavus ant kalno, ties kelio vingiu, automobilis „AUDI COUPE“, nerodydamas posukio, kirto ištisine kelio juosta ir pradejo lenkti jo vairuojama automobili. Staiga jis pamate priešinga kelio puse atvažiuojanti tamsiai raudonos spalvos mikroautobusa. Mate, kaip mikroautobuso vairuotojas, staiga atsiradus kliuciai, pasuko mikroautobusa i kelkrašti. Tuo metu jo automobilis prasilenke su mikroautobusu. Pro veidrodeli mate, kaip mikroautobusas nuvažiavo nuo kelio i griovi ir apvirto. Automobilio „AUDI COUPE“ vairuotojas lenkimo manevro nebaige ir, sumažines greiti, grižo i savo juosta – už jo automobilio. Tada jis sustabde automobili, išlipo ir iškviete policija, nurodydamas, kad eismo ivykio kaltininkas yra automobilio „AUDI COUPE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas.

I teismo posedyje užduotus klausimus parode, kad kaltinamojo automobilis išvažiavo i priešinga eismo juosta ir manevro nebaige, kiek jis buvo išvažiaves i prieki pasakyti negali. Tai, kad eksperimento metu nurode, jog kaltinamasis ji aplenke ir persirikiavo i dešine juosta atgal, paaiškina tuo, jog eksperimento metu buvo išsamiau paklausta ir atsakyta. Taciau liudytojas pasilieka prie parodymu duotu tiek ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad kaltinamojo automobilis išvažiavo i priešinga eismo juosta ir manevro nebaige. Atpažinimas pagal nuotrauka vyko po eksperimento.

Apeliacines instancijos teismo posedyje apklaustas ekspertas V. L. parode, kad pagal byloje esancia medžiaga nera galimybes atsakyti kokia buvo eismo ivykio pagrindine salyga. Asmenu parodymu užfiksavimas yra subjektyvus duomenys, kuriu vertinimas neieina i ju kompetencija. Kadangi ivykio metu transporto priemones nesusidure, todel nera galimybes nustatyti atskaitos taško. Ekspertas palaiko savo išvada. J. A. vairuotojas lenke ta pacia kryptimi važiuojancias mašinas, tai saugiai prasilenkti su mikroautobusu „VW TRANSPORTER“ jis negalejo, tokiu budu pamates kliuti A. Š. privalejo tada stabdyti savo transporto priemone ir pasitraukti arciau kelio krašto, bet nuvažiuoti nuo kelio neturetu, taciau šia aplinkybe galima spresti ir tiksliai atsakyti tik detaliai žinant ivykio situacija, be to, tai priklauso ir nuo kiekvieno vairuotojo vairavimo igudžiu. Byloje nepakanka duomenu, kad konkreciai atsakyti i pateiktus klausimus.

Nukentejusysis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parode, kad ivykio diena su nukentejusiaisiais važiavo i laidotuves Ignalinos rajono kulturos centrui priklausanciu mikroautobusu, kuri vairavo A. Š.. Važiuojant keliu Ignalina-Moletai, ties posukiu i Maironis, pamate atvažiuojancius du automobilius. Jiems iš paskos važiuojantis šviesios spalvos automobilis „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo i priešinga kelio puse ir bande aplenkti priešais ji važiuojancius tuos du automobilius. Kadangi automobilis „AUDI“ išvažiavo priešais ju mikroautobusa, A. Š., bandydamas išvengti susidurimo, pasuko vaira i dešine puse. Po to mikroautobusas pasuko i kaire kelio puse, jo ratai paliepe kelkrašti ir mikroautobusas apsiverte. A. Š. išdauže priekini mikroautobuso lango stikla ir visi išlipo i lauka. Mikroautobusas važiavo apie 80 kilometru per valanda greiciu. Oro salygos buvo geros – nelijo, šviete saule.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolo matyti, kad liudytojas G. P. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu (buvo pateiktos keturiu panašiu pagal amžiu ir išvaizda vyriškiu nuotraukos) atpažino M. Ž. kaip asmeni, kuris 2008 m. liepos 11 d., apie 19 val. kelyje Ignalina-Moletai sukele avarine situacija.

Iš specialisto išvados Nr .G 329 /08(08) matyti, kad nukentejusiajai O. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – veido ir kaires alkunes muštines žaizdos, kaires alkunes, dilbio, klubikaulio sparno srities kraujosruvos, kairio alkunkaulio sanarines ataugos krašto lužimas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu dešimciai dienu (b.l. 77).

Iš specialisto išvados Nr .G 328 /08(08) matyti, kad nukentejusiajai L. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - kairio kelio sanario sumušimas (b.l. 79).

Iš specialisto išvados Nr .G 390 /08(08) matyti, kad nukentejusiajam A. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 81).

Iš specialisto išvados Nr .G 391 /08(08) matyti, kad nukentejusiajai V. N. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - kaires alkunes nubrozdinimas, uodegikaulio lužimas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu dešimciai dienu (b.l. 83).

Iš specialisto išvados Nr .G 411 /08(08) matyti, kad nukentejusiajai V. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - kairio aštuntojo šonkaulio lužimas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu dešimciai dienu (b.l. 85).

Išanalizavus byloje esancius irodymus, teiseju kolegija abejoti bei netiketi nukentejusiojo A. Š. ir liudytoju A. Š., G. P. parodymais neturi jokio pagrindo. Minimi parodymai nuoseklus, jie sutampa tiek visumoje nagrinejant ivykiu seka, tiek esminese detalese. Duomenu apie tai, kad nukentejusysis ir liudytojai kalbetu netiesa, byloje nera.

Minetu nukentejusiojo ir liudytoju parodymai irodo, kad kaltinamasis išvažiavo i priešpriešine eismo juosta, neisitikino, kad lenkimui butina juostos atkarpa yra laisva ir netrukdo priešpriešiais atvažiuojancioms transporto priemonems, ir šiais savo veiksmais sudare avarine situacija, kurios metu priešpriešine eismo juosta atvažiuojancio mikroautobuso vairuotojas, bandydamas išvengti susidurimo, nuvažiavo nuo kelio i pakeles griovi ir apvirto.

Kolegija, abejoti bei netiketi šiu nukentejusiojo ir liudytoju parodymais, neturi jokio pagrindo. Minimi parodymai nuoseklus, jie sutampa tiek visumoje nagrinejant ivykiu seka, tiek esminese ivykio detalese. Nukentejusysis ir liudytojai kalbeti netiesa neturi jokiu motyvu. Duomenu apie tai, kad nukentejusysis ir liudytojai duotu melagingus parodymus, byloje nera. Šiuos paminetu nukentejusiojo ir liudytojos parodymus laikyti neteisingais bei prieštaringais nera jokio pagrindo, tuo tarpu nuteistojo M. Ž. parodymai paneigti byloje esanciais duomenimis. Teiseju kolegija nukentejusiojo A. Š. ir liudytoju A. Š., G. P. parodymus pripažista neprieštaringais ir teisingais ir jais remiasi bei ju pagrindu atmeta M. Ž. parodymus. Taigi, byloje surinkti ir ištirti irodymai teiseju kolegijai leidžia daryti neabejotina išvada, kad M. Ž. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 1 d.

Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad baudžiamajai atsakomybei nustatyti butina nustatyti tiek subjektyvius, tiek objektyvius padarytos veikos požymius nusikaltimo sudeties požymius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. reikalauja neatsargios kaltes kaip baudžiamosios atsakomybes salygos. Pagal LR BK 16 str. neatsargi kalte gali buti nusikalstamo nerupestingumo ir nusikalstamo pasitikejimo formoje. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas del nusikalstamo pasitikejimo, jeigu ji padares asmuo numate, kad del jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, taciau lengvabudiškai tikejosi ju išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas del nusikalstamo nerupestingumo, jeigu ji padares asmuo nenumate, kad del jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galejo ir turejo tai numatyti.

Sprendžiant asmens kaltes klausima šioje byloje labai svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, kokie Keliu eismo taisykliu pažeidimai buvo padaryti ir ju suvokima. Todel nustatant asmens kalte svarbu, kokioje vietoje ivyko ivykis, kokie reikalavimai keliami eismo dalyviams ir kaip jie suprato Keliu eismo taisykliu reikalavimus ir juos vykde.

Kaip nustatyta byloje, eismo ivykis ivyko Ignalinos rajone, kelyje Moletai-Kaltanenai-Ignalina. Keliu eismo taisykliu 180.3 punktas imperatyviai ipareigoja vairuotoja atlikti lenkimo manevra tik tada, kad lenkimui butina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojancioms transporto priemonems. Taigi atliekant lenkimo manevra vairuotojas turi buti demesingas ir isitikinti, kad tokiais savo veiksmais sudarys avarines situacijos. M. Ž. nevykde Keliu eismo taisykliu 180.3 punkto reikalavimu, nors budamas vairuotoju privalejo ir esamoje situacijoje galejo juos vykdyti ir taip išvengti kilusiu padariniu. Taigi, jeigu M. Ž. nebutu pažeides Keliu eismo taisykliu reikalavimu (o tokias technines galimybes jis turejo), nebutu kiles eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sužaloti asmenys. M. Ž. neisitikindamas, kad lenkimui butina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojancioms transporto priemonems, buvo nepakankamai demesingas ir nevykde Keliu eismo taisykliu reikalavimu. Taigi M. Ž. nesuvoke savo veiksmu pavojingumo, del ko nenumate galimu padariniu, taciau turejo suprasti ir numatyti juos bei ju išvengti, t. y. elgesi nerupestingai. Iš aptartu duomenu seka, kad tik M. Ž. veika – keliu eismo taisykliu pažeidimas - buvo butinoji padariniu kilimo salyga, t.y. susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Pagal teismo medicinos specialistu ir ekspertu išvadas, vienu nukentejusiuju sveikata del autoivykio sutrikdyta nesunkiai, kitu nežymiai. Esant šioms aplinkybems, teiseju kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis istatymas byloje pritaikytas tinkamai ir nuteistojo M. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dali.

Apeliantas skunde iš esmes gincija liudytoju A. Š., A. Š. ir G. P. parodymus. Apeliantas skunde nurodo, kad teisme nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai tarp A. Š., A. Š. ir G. P. parodymu, kadangi A. Š. ir A. Š. parode, jog jis su autobusu prasilenke, o G. P. parode, jog apeliantas nebaige lenkimo manevro ir grižo i savo puse. Teiseju kolegija nesutinka su tokiais skundo argumentais. Kaip mineta, visi nukentejusieji ir liudytojai nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai aiškino ivykio aplinkybes, ju parodymai buvo nuoseklus, neprieštaringi, jie papilde vienas kita ir ju parodymai sutapo esminese bylos aplinkybese. Visu pirma pažymetina, kad iš karto po ivykio ta pacia diena, t.y. 2008-07-11, apklausti liudytojais tiek A. Š. ir A. Š., tiek kita diena apklaustas liudytoju G. P., parode ne tik ivykio aplinkybes, taciau ir esmines detales, t.y. jie nurode marke, spalva ir netgi valstybinius numerius automobilio, kuris ivykio metu išvažiavo i priešpriešine eismo juosta ir sukele avarine situacija. A. Š., A. Š. ir G. P. nuosekliai ir aiškiai nurode, jog automobilis „AUDI COUPE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šviesios spalvos, išvažiavo i priešpriešine eismo juosta ir bande lenkti tris automobilius, važiuojancius ta pacia kryptimi, ir neisitikindamas ar tai saugu savo šiais veiksmais sukele avarine situacija. Be to, G. P. iš karto po ivykio sustojes kelkraštyje iškviete policija ir praneše, jog eismo ivyki sukele „AUDI COUPE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas, po to kai paaiškejus minetas automobilis priklause kaltinamajam M. Ž.. Taigi, ši aplinkybe, ar M. Ž. baige ar nebaige lenkimo manevro ir grižo i savo puse, šiuo atveju veikos kvalifikacijai jokios itakos ir reikšmes neturi. Todel teiseju kolegijos nuomone, toks nukentejusiojo A. Š. ir liudytoju A. Š. ir G. P. parodymuose netikslumas nera esmine ir reikšminga aplinkybe sprendžiant M. Ž. kaltes klausima del padaryto nusikaltimo. Be to, atkreiptinas demesys ir i ta aplinkybe, jog pats M. Ž. neneigia tos aplinkybes, jog ivykio diena po darbo, nuvažiavo pasiimti vandens, grižo iš Šarkuos i Ignalina ir iš ten nuvažiavo i Švencionelius. Taigi ta aplinkybe, jog ivykio diena laikotarpiu nuo 16 val. iki ivykusio eismo ivykio M. Ž. keliu Ignalina - Paluše iš viso nevažiavo ir negalejo tuo metu važiuoti, byloje nepaneigta. Duomenu apie tai, jog ivykio metu panašiu laikotarpiu ir panašiu automobiliu važiavo kitas asmuo, byloje nera.

Apeliantas skunde atkreipia demesi i skundžiamajame nuosprendyje nukentejusiojo A. Š. iškreiptus parodymus, kadangi kaip matyti iš teismo posedžio protokolo, kad A. Š. negalejo konkreciai paaiškinti teismui, kad kelyje mate butent jo automobili. Todel apelianto manymu, toks nukentejusiojo A. Š. protokole ir nuosprendyje parodymu prieštaravimas turetu buti vertinamas jo naudai. Taciau tokie apelianto skundo argumentai yra visiškai nepagristi ir atmestini. Kaip matyti iš 2009-02-05 teisiamojo posedžio protokolo, tiek iš skundžiamajame nuosprendyje nukentejusiojo A. Š. parodymu, jo parodymai tiek 2009-02-05 teisiamajame posedyje, tiek skundžiamajame nuosprendyje yra neiškreipti, analogiški ir neprieštaringi. Be to, jo parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. 2009-02-05 teisiamojo posedžio metu nukentejusysis A. Š. parode, kad ivykio metu nuo Palušes puses važiavo trys automobiliai. Baltos spalvos Audi automobilis bande lenkti priešais važiuojancius automobilius ir sukele autoivyki (t. 1 , b.l. 204-217). Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis palaike ir nekeite. Gi ikiteisminio tyrimo metu A. Š. išsamiau parode ivykio aplinkybes ir nurode, jog kad ivykio metu nuo Palušes puses važiavo du automobiliai, o jiems iš paskos važiavo baltos spalvos Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris bande lenkti priešais važiuojancius automobilius ir sukele autoivyki. Taigi kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nukentejusiojo A. Š. aprašyti parodymai neprieštarauja jo parodymams duotiems teisiamojo posedžio metu, ir kurie yra analogiški ikiteisminio tyrimo metu duotiems pirminiams parodymams.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas kaip negincijama jo kaltes irodyma ivertino nukentejusiuju O. G., V. N., V. S. ir L. K. teisme duotus parodymus, taciau ne viena iš ju negalejo nurodyti konkreciu ivykio aplinkybiu, t.y. nei jo, nei jo vairuojamo automobilio jos nemate. Teiseju kolegija sutinka su šiais skundo teiginiais. Kaip matyti iš nukentejusiuju O. G., V. N., V. S. ir L. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotu parodymu, šios nukentejusiosios nors ir tiesiogiai dalyvavo ivykio metu, taciau nurodyti konkreciu ir esminiu ivykio aplinkybiu jos negalejo. Todel teiseju kolegija, nustatant ir vertinant faktines bylos aplinkybes šiu nukentejusiuju O. G., V. N., V. S. ir L. K. parodymais nesivadovauja.

Del bausmes skyrimo

LR BK 41 straipsnyje yra itvirtintas teisingos bausmes principas. Bausme yra teisinga, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma ir kaltinamojo asmenybe. Bausmes paskirtis BK 41 straipsnio 2 dalyje apibudinama per jos skyrimo tikslu – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo; nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu; užtikrinti teisingumo principo igyvendinima – visuma. Bausmes paskirties požiuriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausme turi buti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobudi ir laipsni. Skirdamas bausme, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatu, detalizuojanciu sankcijos taikyma (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad skirdamas bausme teismas turi atsižvelgti i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybe, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši, atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes. Individualizuojant bausme, visoms šioms aplinkybems turi buti skiriama vienoda teisine reikšme, ne vienai iš ju neturi buti suteikiama išskirtine dominuojanti reikšme (kasacine byla Nr. 2K-7-576/2006). Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkta aprašomojoje nuosprendžio dalyje motyvuodamas konkrecia bausme, teismas turi aprašyti byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ivertinti kiekvienos ju reikšme ir nurodyti, kurios ir kaip nulemia bausmes ruši ir dydi.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio neaišku, kokios aplinkybes iš esmes nuleme teismo apsisprendima skirti M. Ž. arciau maksimalaus BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytam baudos dydžiui. Pažymetina, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas M. Ž. bausme visiškai nemotyvavo paskirtos bausmes dydžio ir baudžiamojo poveikio priemones skyrimo. Teismas nepakankamai ivertino bausmes dydžio parinkimui reikšmingu aplinkybiu. Tokiu budu apylinkes teismas, M. Ž. už neatsargu nusikaltima skirdamas artima maksimaliam BK 47 str. 3 d. 2 p. nustatytos bausmes dydžiui bausme pažeide ne tik BK nuostatas, reikalaujancias skiriant bausme atsižvelgti i visas bausmes skyrimui turincias reikšmes aplinkybes, bet ir BPK nuostatas, reikalaujancias motyvuoti konkrecios bausmes skyrima. Kaip matyti iš bylos duomenu nuteistasis M. Ž. yra teisiamas pirma karta, administracine tvarka nebaustas, dirba, turintis šeima. Jis, nusikalstamai pasitikedamas, padare neatsargu nusikaltima (LR BK 11 str.). Nuteistojo atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Todel M. Ž. paskirtos bausmes – baudos dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmes vidurkis – 25 MGL (3250 Lt).

Be to, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d., teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisemis (teise vairuoti keliu, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginkla, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisemis asmuo padare nusikalstama veika.

Teiseju kolegijos nuomone, spresdamas del baudžiamojo poveikio priemoniu taikymo, teismas netinkamai ivertino byloje surinktus irodymus bei taike baudžiamaji istatyma ir del to nuosprendžiu jam sukele baudžiamojo istatymo nenumatytas ir neadekvacias padarytam teises pažeidimui sunkias pasekmes. BK 67 str. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemones turi igyvendinti bausmes paskirti. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausima, teismai turi atsižvelgti i visas bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemone skyrimo klausima asmeniui, padariusiam BK 281 str. numatyta nusikaltima, svarbu ivertinti ne tik prevencini šios baudžiamojo poveikio priemones tiksla - užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidineti keliu eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemones tikslas leidžia iš visu bausmes skyrimui reikšmingu aplinkybiu išskirti turincias didžiausia reikšme. Teismu praktika rodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustacius, kad kaltininkas sistemingai pažeidineja keliu eismo taisykles, BK 281 str. numatyta nusikaltima padare šiurkšciai, samoningai pažeisdamas keliu eismo taisykles ar budamas apsvaiges nuo alkoholio, narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikianciu medžiagu. Skundžiamame nuosprendyje teismas visiškai nemotyvavo, kodel paskyre šia baudžiamojo poveikio priemone, nors BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas turi išdestyti baudžiamojo poveikio priemones skyrimo motyvus. Teismas taip pat turi atsižvelgti i galimybes baudžiamojo poveikio priemone taisomai veikti nuteistaji. Apylinkes teismas šiu istatymo reikalavimu pilnai neivykde. Kita vertus, atsižvelgiant i bausmes paskirti (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmes skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) klausimas, skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemone - uždraudima naudotis specialia teise - turi buti svarstomas individualiai ivertinant nuteistojo asmenybe, kaltes forma bei ruši, atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes, teisingumo principo igyvendinima ir kitas konkrecios bylos aplinkybes. M. Ž. neteistas, dirba, turi šeima, augina mažameti vaika, duomenu apie tai, kad jis butu baustas už Keliu eismo taisykliu pažinius, byloje nera. Be to, M. Ž. neatsargu nusikaltima ivykde blaivus, piktybiškai Keliu eismo taisykliu nepažeide, o tiesiog nebuvo pakankamai atidus, neisitikino bei tinkamai neivertino sudetingos eismo situacijos. Be to, teismas neivertino, kad nuosprendžiu priteistas žalos atlyginimas 2 nukentejusiems, todel teises vairuoti atemimas neabejotinai apsunkins galimybe rasti darba ir iš darbo pajamu per imanomai trumpiausia laika atsiskaityti su nukentejusiaisiais. Del visu šiu motyvu, siekiant užtikrinti teisingumo principo igyvendinima, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemone - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams – yra nepagrista, todel naikintina.

Nukentejusiuju V. S. ir A. Š. civiliniai ieškiniai del neturtines žalos atlyginimo išnagrineti atsižvelgiant i visus neturtines žalos ivertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teiseju kolegija, ivertinusi neturtines žalos dydžio nustatymo kriteriju visuma, mano, kad nukentejusiajai V. S. nustatytas 1000 Lt, o nukentejusiajam A. Š. 2000 Lt neturtines žalos dydžiai atitinka teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus. Civiliniai ieškiniai del neturtines žalos priteisti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilines materialines teises normu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str.1 p., 2 p. kolegija

nusprendžia:

Nuteistojo M. Ž. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Ignalinos rajono apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 23 d. nuosprendi pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dali, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., M. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis teise vairuoti keliu transporto priemones 3 (tris) metus.

M. Ž. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 281 str. 1 d. paskirti 25 MGL (3250 Lt) bauda.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisejos Daiva Pranyte-ZalieckieneVirginija Pakalnyte-Tamošiunaite