- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- 1-175-743/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44384-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
išnagrinėjo baudžiamąją byla, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. V. 2017 m. rugpjūčio 29 d., apie 19 val. 30 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš kartu gyvenančią artimąją giminaitę bei šeimos narę – motiną S. V., sugriebęs už kairės rankos, tempė ją mediniais laiptais, vedančiais į rūsį, žemyn, padarydamas S. V. kraujosruvas odoje ir poodyje kairio riešo ir kairio dilbio srityje, tuo sukeldamas nukentėjusiajai S. V. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais.
Kaltinamojo V. V. parodymais (b. l. 54–56, 59), kuriuose savo kaltę jis pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena kartu su motina S. V. jai priklausančiame name. 2017 m. rugpjūčio 29 d. apie 16 val. 30 min. sugalvojo su motinos automobiliu važiuoti į mišką pagrybauti. Matė, kad ji rankoje turėjo automobilio raktelius. Bandydamas juos iš jos atimti, abiem rankom suėmė už jos rankos ir ją patempė. Nuo patempimo motina nukrito ant žemės ir į laiptų turėklą galėjo susižaloti galvą. Kadangi ji jam nedavė raktų nuo garažo, todėl jis susinervino. Įtarime nurodytą veiką padarė būdamas blaivus, dėl tokio savo poelgio gailisi.
Protokolu–pareiškimu ir nukentėjusiosios S. V. parodymais (b. l. 1, 35–36, 39–40), iš kurių matyti, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. apie 16 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), lipdama mediniais laiptais iš pirmo aukšto į rūsį, laiptinėje susitiko kartu gyvenantį sūnų V. V., kuris reikalavo raktų nuo garažo, kuriame stovi jai priklausantis automobilis. Kadangi nenorėjo, kad jis naudotųsi jos automobiliu, atiduoti raktus atsisakė. Tada sūnus sugriebė ją už kairės rankos ir pradėjo tempti laiptais žemyn. Ji suklupo ant laiptų ir galva atsitrenkė į medinį turėklą. Dėl rankos ir kaktos sumušimo jautė fizinį skausmą. Paskambino pagalbos centro trumpuoju numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai ją nuvežė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur ją apžiūrėjo gydytojas. Pas medicinos ekspertus dėl patirto sužalojimo nesikreips, kadangi yra silpnos sveikatos. Sūnui V. V. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.
Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 22–25), iš kurio matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. 16 val. 45 min., pagal gautą pranešimą nuvykus į (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog V. V. smurtavo prieš savo mamą S. V., suėmęs už rankų traukė ją nuo laiptų. S. V. buvo susijaudinusi, verkė, ant kairės rankos riešo, dilbio matėsi kraujosruva, ant dešinės pusės smilkinio – sumušimas. S. V. akivaizdžiai buvo blaivi.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 12–20), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namo laiptinėje yra 6 medinių pakopų laiptai, vedantys į namo rūsį.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 868/2017 (06) (b. l. 32–33), iš kurios matyti, kad S. V. kliniškai nustatyta kraujosruvos odoje ir poodyje kairio riešo ir kairio dilbio srityje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Informacija apie asmens duomenis (b. l. 69), iš kurios matyti, kad nukentėjusioji S. V., gim. 1941 m., yra kaltinamojo V. V. motina.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis smurtavo prieš savo motiną, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešuosius darbus. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 84–86, 87).
Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau susijusį su smurtu ir tyčinį. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. V. V. neteistas (b. l. 74), baustas administracine tvarka (b. l. 77–80), nedirba (b. l. 81), psichikos ir priklausomybių ligų registruose neįrašytas (b. l. 82).
Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma bausmė – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis), yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).
Įgyvendinant bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą, smurtavo prieš garbaus amžiaus savo motiną, nukentėjusiosios teigimu, tai buvo ne pirmas smurto prieš ją atvejis, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72² straipsnis).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, V. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų, visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, vieną sulaikymo parą prilyginus šešioms viešųjų darbų valandoms ir į bausmės laiką įskaičius V. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. (dvi paras), galutinę bausmę nustatyti 168 (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonias) valandas viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, V. V. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti V. V., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.