Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. R., jo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Vilijai Plotnikovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba pareiškėjo skundą prašė atmesti (b. l. 42-45). Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gegužės 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I7 - 703/2004 dėl A. R. atleidimo iš tarnybos nėra konstatuota, kad atsakovo pareigūnai veikė neteisėtai, todėl nėra pagrindo atsirasti atsakovo civilinei atsakomybei (Civilinio kodekso 6.271 str.). Dėl pareiškėjo teiginių, jog jo atžvilgiu nepagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovas nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, t. y. ikiteisminis tyrimas nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais. Žalos atlyginimą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų reglamentuoja Civilinio kodekso 6.272 straipsnis, kurio 3 dalyje nurodyta, jog be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala, tačiau ginčo atveju nėra nei vieno sprendimo ar nutarties, kuria būtų konstatuota atsakovo ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai. Nesant pagal šį straipsnį deliktinės atsakomybės, Civilinio kodekso 6.250 straipsnis pareiškėjo atžvilgiu dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti taikomas. Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo pareigūnų sveikatos sutrikimo atveju, atsakovo teigimu, turi būti vadovaujamasi ne Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, kuris reglamentuoja žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, o Vidaus tarnybos statuto 40 straipsniu. Jokio įvykio nebuvo užregistruota, taip pat nėra teismo sprendimo, kuriame būtų konstatuota, jog tarnybos metu pareiškėjui sužalota sveikata. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo Darbo kodekso 250 straipsnio pagrindu.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tokiu būdu subjektas, iš kurio turi būti prašoma atlyginti padarytą žalą, nėra konkreti institucija. Todėl pareiškėjas nepagrįstai paduotame skunde dėl neturtinės žalos atlyginimo reikalauja priteisti žalą iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Ši institucija nagrinėjamu atveju nėra atsakomybės subjektas; dėl šios priežasties skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Spręstinas klausimas, ar nagrinėtinu atveju Lietuvos valstybei – kaip atsakovui - atsirado pareiga pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą.

Bylos rašytiniai įrodymai tvirtina, kad A. R. ėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Operatyvinio veiklos skyriaus viršininko pareigas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2004 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. TE-32 jis, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p., buvo atleistas iš užimamų pareigų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gegužės 24 d. sprendimu panaikino minėtą įsakymą, konstatuodamas, kad A. R. nepagrįstai buvo atleistas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos neteisėtų veiksmų neteisėtai atleidžiant jį iš vidaus tarnybos, taip pat neteisėtai neišmokant jam priklausančio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką;Jo atžvilgiu neteisėtai pradėto ir vėliau nutraukto ikiteisminio tyrimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Valstybės tarnybos 4 straipsnio 2 dalis numato, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas. Nei Vidaus tarnybos statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei kiti statutinių valstybės tarnautojų veiklą reguliuojantys teisės aktai nenumato, kad statutinis valstybės tarnautojas dėl neteisėtų institucijos, kurioje eina tarnybines pareigas, veiksmų įgyja teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Darbo kodekso 250 straipsnyje įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimas taikomas tik darbo sutarties šalims, o nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo susiklostę tarnybiniai santykiai.

Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gegužės 24 d. sprendime pripažino, kad A. R. pažeidė atitinkamų teisės aktų nuostatas (Lietuvos policijos generalinio komisaro, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie VRM direktoriaus, Vadovybės apsaugos departamento prie VRM direktoriaus ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM vado 2003 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. S1-V-24S/6S/3V-4S/1RN-15S 2-ojo punkto reikalavimus, taip pat šiuos įsakymu patvirtintos Vidaus reikalų sistemos operatyvinę veiklą vykdančių padalinių darbo su slaptais bendradarbiaujančiais asmenimis ir operatyvinės veiklos finansavimo instrukcijos 15.1, 15.3, 35, 48 p. reikalavimus, Vidaus reikalų sistemos operatyvinės veiklos darbo su slaptais bendradarbiais instrukcijos, patvirtintos Vidaus reikalų ministro 1994 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 4S, 3, 17, 61, 73-74 p. reikalavimus ir kt.), tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2004 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. TE-32 teismine tvarka panaikintas tik dėl netinkamo pareiškėjo padarytų pažeidimų kvalifikavimo, institucijai ir teismui skirtingai vertinant įrodymus. A. R. iš esmės neįrodė neturtinės žalos atsiradimo dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad jam dėl nuo 2004 m. spalio 20 d. negauto darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą atsirado neturtinė žala.

Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas tuo metu, kai jo atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas ir jau atleidus iš tarnybos, sudarinėjo Kredito sutartis su banku (2004 m. sausio 23 d. Kredito sutartis Nr. 04-001608-VA-1 būsto remontui, b.l.17-18). A. R. skunde nurodo, jog tarnybinis patikrinimas ypatingai įtakojo sveikatą, Pateikė išrašą iš medicininių dokumentų. Susipažinus nustatyta, jog C hepatitas diagnozuotas 1998 m. Tai rodo, jog ši liga atsirado žymiai anksčiau nei pradėtas tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu. Teismas nekompetentingas spręsti, ar kitos ligos, diagnozuotos 2003-2005 m. susijusios su skunde aprašytais faktais. Pats pareiškėjas medikų išvados, patvirtinančios, kad sveikata pablogėjo nuo 2003 m. spalio 23 d. pradėto tarnybinio patikrinimo, teismui nepateikė. A. R. aiškina, kad dėl lėšų stygiaus nebaigė studijų Kauno technologijos universitete. Į bylą pateikia tik 2004 m. kvitus, patvirtinančius, kad nesumokėtas klausytojo mokestis už 2003/2004 m. pavasario semestrą, tačiau duomenų apie išbraukimą iš studentų sąrašų nėra (b.l.16). Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog dėl skunde išdėstytų priežasčių jis negalėjo baigti mokslą.

Bylos dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų nenagrinėtinos administraciniame teisme, todėl skundo argumentai dėl šių aspektų nėra juridiškai reikšmingi.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo A. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.