Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-07-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-273-966/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-07-13
Bylos Nr.
AN2-273-966/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01104-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
K. Z.
Institucija
Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-273-966/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01104-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.9; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties K. Z. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. Z. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda už tai, kad 2018 m. birželio 14 d. 9.30 val. nustatyta, kad už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, valstybinės žemės dalyje, tarp posūkio taškų 6, 5, 4, 3, pažymėtų žemės sklypo plane, stovi pastatyta metalinės skardos konstrukcijų tvora su išbetonuota pamatine dalimi į įbetonuotais metaliniais bei mūro blokelių stulpais. Taip yra užimta valstybinės žemės dalis apie 20 kvadratinių metrų ploto, kuri yra naudojama kaip kiemo dalis.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, netenkindamas K. Z. skundo ir palikdamas galioti Institucijos 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą, nutartyje konstatavo, kad Institucija teisingai įvertino administracinio nusižengimo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, paskyrė teisingą administracinę nuobaudą, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde K. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

3.1. K. Z. teigimu pirmosios instancijos teismas jos skundą ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo formaliai, vienpusiškai ir neišsamiai ir tai sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą. Teismas pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalį, kadangi nagrinėjant bylą buvo pasyvus ir nenustatė bylai svarbių aplinkybių, tuo neįvykdė savo pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Teismas ignoravo faktą, kad vyriausiasis specialistas S. Ž. ir Institucija nesivadovavo ANK 567 straipsnio 1–3 dalimis, 617 straipsnio 1 dalimi, kadangi nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Vyriausiasis specialistas S. Ž. esant aplinkybėms, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima, surašė administracinio nusižengimo protokolą nenustatęs veikoje kaltės. Institucija nesant neginčijamų kaltės įrodymų nepagrįstai netaikė ANK 619 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir nenutraukė administracinio nusižengimo teisenos ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

3.2. Skunde teigiama, kad Institucija neištyrė paaiškinimų, kad tvora buvo statoma ir pastatyta vadovaujantis matininko pastatytais riboženkliais pagal nužymėtas sklypo ribas ir jų nepažeidžiant, apeliantei esant sąžiningai įsitikinusiai, kad sklypo ribos nustatytos teisingai. Nesurinkti tyčią įrodantys įrodymai, nenustatytos kitos svarbios aplinkybės stengiantis įrodinėjimo naštą perkelti apeliantei reikalaujant patikslinti kadastriniais matavimais žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą su atnaujintomis (patikslintomis) žemės sklypo ribomis kadastriniais matavimais <...>, iš ko būtų galima spręsti, ar esama pastatyta tvora valstybinės žemės dalyje tarp posūkio taškų 6, 5, 4, 3, pažymėtų sklypo plane, galimai sutampa su žemės sklypo ribomis.

3.3. Skunde nurodoma, kad teismas neįvykdė ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos, visiškai ignoravo, kad Institucija šios pareigos taip pat nesilaikė, tyrimą atliko akivaizdžiai šališkai, be to neginčytinai nenustatė, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, kad apeliantė yra kalta dėl jo padarymo ir kad ji trauktina administracinėn atsakomybėn. Nebuvo neginčytinai ir objektyviai nustatyta, kad apeliantės veikoje yra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Tiek Institucija, tiek teismas pažeidė ANK 569 straipsnio 1, 5 dalių reikalavimus, vadovavosi neleistinais ir nepatikimais įrodymais ir išvadas darė esant akivaizdžiam įrodymų nepakankamumui, t. y. vadovavosi prielaidomis ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį.

3.4. K. Z. skunde pažymi, kad ji kalta neprisipažino, nes tyčia savavališkai valstybinės žemės neužėmė, o tvora buvo statoma pagal matininko pastatytus riboženklius nepažeidžiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų. Atkreipiamas dėmesys, kad tas pats specialistas S. Ž. jau tikrino žemės naudojimo tvarką ir nenustatė, kad tarp 9, 8, 7, 6, 5, 4 posūkio taškų pažeistos sklypo ribos, todėl K. Z. buvo įsitikinusi, kad 2018 metais atlikti kontroliniai matavimai yra teisingi. Apie tai, kad tvora galimai pastatyta valstybinėje žemėje, apeliantė sužinojo tik iš žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsiųstas paštu. Iki to laiko buvo įsitikinusi, kad tvora pastatyta bendrai naudojamo sklypo ribose pagal matininko pastatytus riboženklius. Prieš tai atliktų daugkartinių patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kad tvora pastatyta valstybinėje žemėje. 2012 m. rugpjūčio 21 d. atlikus patikrinimą buvo nustatytas pažeidimas, tačiau apeliantė nustatytą pažeidimą 2012 m. rugpjūčio 22 d. pašalino. Jokios poveikio priemonės nebuvo taikytos. Po patikrinimo 2012 metais daugiau jokių patikrinimų iki 2018 metų Institucija neatliko, žemės naudojimo tvarkos netikrino ir apeliantė buvo įsitikinusi, kad tvora pastatyta ant sklypo ribos. Per šį laiką tvora nebuvo pertvarkoma ar perstatoma. Taigi Institucija, 2012 metais ir 2018 metais tikrindama vietoje tą pačią situaciją, padarė dvi skirtingas ir prieštaringas išvadas: pirmuoju atveju pripažino, kad tvora tarp taškų 9, 8, 7, 6, 5 ir 4 sutampa su sklypo ribomis, o 2018 m. birželio 14 d. esant tai pačiai padėčiai – kad pažeidžia ribas ir pastatyta valstybinėje žemėje. Apie šias aplinkybes apeliantė teikė paaiškinimus tiek Institucijoje, tiek teisme. Institucija teismui nepateikė 2012 metų akto, nors jis įrodo, kad apeliantė nežinojo, jog tvora pastatyta valstybinėje žemėje. Teismas šių aplinkybių nepatikrino, nesiėmė priemonių išreikalauti iš Institucijos 2012 metų aktą ir esant įrodymų nepakankamumui vadovavosi prielaidomis. Pažymima ir tai, kad specialistas S. Ž. teisme pareiškė, kad žemės naudojimo tvarkos patikrinimo apeliantė sklype nedarė, o 2018 metais patikrinimą atliko pirmą kartą. Institucija buvo šališka, ne tik nuslėpė teisinančius svarbius įrodymus, bet ir tyrimą atlikęs bei protokolą surašęs pareigūnas sąmoningai klaidino teismą. Teismas visiškai neanalizavo apeliantės paaiškinimų apie 2012 metais atliktą patikrinimą, nepasisakė, kodėl juos atmeta. Nutartyje formaliai nurodyta, kad skunde nurodomos aplinkybės paneigtos byloje esančiais įrodymais. Teismas nemotyvavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, nukrypo nuo teismų praktikos.

3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad K. Z. yra kalta dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, akcentavo ir motyvavo tik šio administracinio nusižengimo objektyviąją pusę, t. y. aplinkybę, kad K. Z. prisidėjo prie tvoros statymo organizavimo, rėmėsi nepatikimais S. Ž. parodymais ir ta aplinkybe, kad apeliantė neneigė prisidėjusi prie tvoros statybos. Nei Institucija, nei teismas nenustatinėjo nusižengimo sudėties subjektyviųjų požymių, o būtent kaltės turinio, savo išvadas dėl tyčios buvimo grindė tik prielaidomis. Apeliantės paaiškinimai dėl tyčios jos veiksmuose nebuvimo nėra paneigti. K. Z. teigia negalėjusi numatyti, kad praėjus 5 metams po patikrinimo tas pats pareigūnas esant tai pačiai situacijai nustatys, kad tvora stovi valstybinėje žemėje. Visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir neteisingai aiškino ir taikė ANK 7, 8 straipsnius. Byloje nėra įrodyta, kad apeliantė tyčia pastatė valstybinėje žemėje tvorą, suprato savo veikos pavojingumą ir tyčia savavališkai užėmė apie 20 kvadratinių metrų valstybinės žemės, norėjo tokių pasekmių.

3.6. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas visiškai ignoravo argumentą dėl Institucijos vyriausiojo specialisto S. Ž. 2018 m. birželio 14 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Buvo ignoruota aplinkybė, kad nei byloje, nei prijungtoje administracinio nusižengimo byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas paskyrė vyriausiąjį specialistą S. Ž. vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kaip tai numatyta Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 3 punkte. Dėl to yra pagrindas manyti, kad S. Ž. 2018 m. birželio 14 d. neteisėtai atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę apeliantei priklausančiame žemės sklype. Todėl tokio patikrinimo rezultatai negali būti pripažinti teisėtais ir jais neturi būti vadovaujamasi. Patikrinimą S. Ž. atliko tirdamas S. B. skundą. Ant skundo nėra vadovo rezoliucijos, kad skundo tyrimas pavedamas S. Ž.. Byloje nėra įrodymų, kad priimtas motyvuotas sprendimas atlikti žemės naudojimo patikrinimą pavedant jį atlikti S. Ž. ir L. A., kaip tai numatytą Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 10 punkte, 10 punkto 1 papunktyje. Dėl šių aplinkybių Institucija ir teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad 2018 m. birželio 15 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas yra teisėtomis priemonėmis gautas leistinas įrodymas ir negalėjo juo vadovautis.

3.7. Žemės naudojimo patikrinimo aktas negali būti pripažintas leistinu įrodymu ir dėl to, kad nėra nurodyta, kokiu tikslu patikrinime dalyvavo L. A. ir V. M.. Prie patikrinimo akto nėra pridėti šių asmenų kvalifikaciniai pažymėjimai, jų dalyvavimą patikrinime pagrindžiantis teisės aktas. Nesant įrodymų, kad liudytoja L. A. patikrinime dalyvavo teisėtai, teismas negalėjo remtis jos parodymais. Akto nepasirašė patikrinime dalyvavę V. M.. Šio asmens pareigos, vykdomos funkcijos ir kompetencija iš viso nėra nurodyti. Neaišku, ar jis iš viso turėjo teisę dalyvauti patikrinime. Akte nurodyta, kad atliekant matavimus buvo naudojamas matavimo prietaisas „Topcon“, tačiau kas tai per prietaisas, kokios jo techninės charakteristikos, ar jis metrologiškai patikrintas, ar yra leidimas jį naudoti atliekant žemės naudojimo patikrinimus, nežinoma. Byloje nėra galiojančio patikros sertifikato, leidimo naudotis šiuo prietaisu. Abejonė, kad šis prietaisas buvo techniškai tvarkingas ir abejonė dėl jo panaudojimo teisėtumo turi būti vertinamos apeliantės naudai. 2018 metais atlikto patikrinimo aktas kelia abejonių dėl jo atitikimo tikrovei, kadangi akivaizdžiai prieštarauja 2012 metų akte nustatytai faktinei situacijai, kuomet pripažinta, kad žemės sklypo ribos tarp posūkio taškų 9, 8, 7, 6, 5 ir 4 sutampa su medinių konstrukcijų tvora ir prie įvažiavimo su metalinių konstrukcijų vartais. Teismas ignoravo aplinkybę, kad sudarant žemės sklypo pirkimo-padavimo sutartį 1996 m. gegužės 30 d. ir rengiant namų valdos planą apeliantės žemės sklypo ribos buvo paženklintos atliekant geodezinius matavimus galiojant Žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintai „Žemės sklypų planų parengimo atliekant geodezinius matavimus metodikai“, o kadastriniai matavimai pradėti vykdyti vėliau, 2000 m. birželio 27 d. priėmus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą Nr. VIII-1764 bei 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos vyriausybei priėmus nutarimą Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“. Kadangi 1996 m. gegužės 30 d. kadastriniai matavimai buvo atlikti sąlyginėje koordinačių sistemoje, 2018 metais atlikdamas kontrolinius matavimus S. Ž. sklypo ribas turėjo atstatyti pagal metodiką, pagal kurią jos buvo nustatytos (senais matavimais), o ne koordinatėmis, nurodytomis kadastro žemėlapyje. Todėl abejonė, kad 1996 metais galėjo būti padaryta didesnė paklaida, nepašalinta ir turėjo būti vertinama apeliantės naudai. Pagal Žemės sklypų planų parengimo atliekant geodezinius matavimus metodiką Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, yra sudėtinė bylos dalis. S. Ž., surašydamas protokolą, o Institucija, priimdama nutarimą, neišsireikalavo ir neturėjo žemės sklypo paženklinimo akto, atlikdama kontrolinius matavimus žemės sklypo paženklinimo aktu nesivadovavo ir jo neturėjo, teismui jo nepateikė. Apeliantė gauti šį aktą neturi galimybės, Institucija ši akto neišduoda. Tik esant tinkamai surašytam Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui, gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre. Be to, Institucija ir S. Ž., atlikdami nusižengimo tyrimą, privalėjo vadovautis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėmis. Šių taisyklių 14 punkte numatyta, kad tarnybos darbuotojas, prieš atlikdamas žemės naudojimo patikrinimą, privalo įvertinti, be kita ko, ir žemės sklypo paženklinimo-parodymo vietovėje aktą, tačiau Institucija žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto neišreikalavo. Į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė. Be to, teismas neatsižvelgė, kad sutinkamai su apeliantės namų valdos žemės sklypo planu yra nurodytos sklypo centro koordinatės valstybinėje 1942 m. koordinačių sistemoje, nors nuo 1996 m. vasario 1 d. privalu naudoti tik 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą.

3.8. Apeliantės įsitikinimu, vyriausiasis specialistas S. Ž. administracinio nusižengimo protokolą surašė nepagrįstai, kadangi nebuvo nustatytas administracinio nusižengimo faktinis pagrindas, apeliantės veikoje nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusiengimo sudėties elementų. Pačiame administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Nebuvo vertintos apeliantės paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, pareigūnai buvo iš anksto šališki ir nusiteikę nubausti, paaiškinimai prie bylos buvo prijungti tik formaliu aktu, o atlikti visapusiško bylos tyrimo pareigūnai neketino.

Atsiliepimas

4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vyriausiojo specialisto atsiliepime prašoma K. Z. apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. K. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje yra ginčijamos nustatytos administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės, nesutinkama su ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių konstatavimu K. Z. veiksmuose. Taip pat keliamas klausimas dėl žemės naudojimo patikrinimo atlikimo pagrindo. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į reiškiamus prašymus ir skundo esmę, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

7. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. K. Z. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir ji Institucijos nutarimu pripažinta kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymo. ANK 110 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, naudojimą ir vengimą juos grąžinti. Pagal šio straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas. Pagal formuojamą teismų praktiką savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019). K. Z. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad savavališkai užėmė apie 20 kvadratinių metrų valstybinės žemės (patikrinimo metu nustatyta, kad metalinės skardos konstrukcijų tvora su išbetonuota pamatine dalimi ir įbetonuotais metaliniais bei mūro blokelių stulpais tarp posūkio taškų 6, 5, 4, 3, pažymėtų žemės sklypo plane, yra užimta apie 20 kvadratinių metrų valstybinės žemės dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs K. Z. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl K. Z. kaltės jai padarius administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik K. Z. apeliaciniame skunde pateiktais argumentais bei samprotavimais teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas, tikrindamas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir spręsdamas dėl K. Z. kaltės įrodytumo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje išdėstė aiškius priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat duomenų, kuriais nesivadovauja, atmetimo motyvus. Taigi, jokie esminiai procesiniai pažeidimai, sudarantys pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, priešingai, negu teigiama K. Z. apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir daryti priešingas, negu pirmosios instancijos teismas, išvadas dėl K. Z. kaltės padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturi pagrindo.

10. Skunde teigiama, kad jokių neabejotinų K. Z. kaltės dėl savavališkai užimtos valstybinės žemės įrodymų byloje nėra, tiek Institucija, tiek teismas pasisakė tik dėl objektyviųjų ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, bet nenustatė ir neįrodė tyčios jos veiksmuose, tačiau tokie teiginiai prieštarauja skundžiamos nutarties turiniui bei teismo padarytoms išvadoms dėl K. Z. kaltės. Spręsdamas dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo apeliantės veiksmuose, jų įrodytumo, teismas patikrino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais rėmėsi Institucija, priimdama nutarimą ir šiuos įrodymus įvertino nepažeisdamas ANK reikalavimų. Valstybinės žemės užėmimo faktas vertinamu atveju nebejotinai nustatytas 2018 m. birželio 14 d. atlikto patikrinimo metu ir užfiksuotas 2018 m. birželio 15 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje paaiškinimus teikęs Institucijos atstovas D. M., kaip liudytojai apklausti patikrinimą atlikę S. Ž. ir L. A. patvirtino Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos informacijos apie užimtą valstybinę žemę teisingumą. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame nustatyti pažeidimai, nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso K. Z. ir S. E. Č.. K. Z., neigdama savo kaltę dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo, vis tik neneigė tos aplinkybės, kad ji yra žemės sklypo, kuriame nustatyti pažeidimai, bendrasavininkė ir, kad tvora buvo pastatyta su jos žinia ir pritarimu, nurodė, kad tvoros statybai buvo pasitelkti giminaičiai, kurie padėjo atlikti darbus. Savo aiškiai išreikštos valios dėl tvoros statymo K. Z. neneigia ir apeliaciniame skunde. Taigi, vertinamu atveju nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyvusis požymis – valstybinės žemės užėmimas – K. Z., kaip sklypo bendrasavininkės, veiksmuose nustatytas ir įrodytas neginčijamai. Nors K. Z. neigė savo kaltę dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo tikindama, kad statant tvorą jai nebuvo žinoma, jog tvora statoma valstybinėje žemėje, tvorą statė pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus matavimus ir išlikusius riboženklius, aukštesniajam teismui jokių pagrįstų abejonių dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviojo elemento – tyčios – K. Z. veiksmuose nekyla. Teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu pati K. Z. pripažino, kad UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ atlikus matavimus ir juos pateikus VĮ Registrų centras buvo įrašyta, kad nustatytos koordinatės yra klaidingos. Pasiėmus schemą iš VĮ Registrų centras K. Z. matė įrašą dėl klaidingų koordinačių, tačiau naujų koordinačių nenustatinėjo, tvorą pastatė pagal iš VĮ Registrų centras gautą schemą ir išlikusius riboženklius. Apeliantės itin akcentuojama aplinkybė dėl 2012 m. atlikto patikrinimo, kurio metu nebuvo nustatyti žemės sklypo ribų pažeidimai tarp 9, 8, 7, 6, 5 ir 4 posūkio taškų, nutartyje padarytų išvadų dėl apeliantės kaltės padarius šioje byloje vertinamą administracinį nusižengimą nepaneigia. Apeliantės su skundu pateiktame 2012 m. rugpjūčio 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte pažeidimas nustatytas tarp 3 ir 4 posūkio taškų, užimta valstybinės žemės dalis apie 25 kvadratiniai metrai. Taip pat nustatyta, kad tarp posūkio taškų 9, 8, 6, 5 ir 4 sutampa su medinių konstrukcijų tvora ir prie įvažiavimo su metalinių konstrukcijų vartais. 2018 m. birželio 14 d. atlikto patikrinimo metu nustatytas valstybinės žemės užėmimas tarp posūkio taškų 6, 5, 4, 3, ties šiais posūkio taškais pastatyta metalinės skardos konstrukcijų tvora su išbetonuota pamatine dalimi ir įbetonuotais metaliniais bei mūro blokelių stulpais, užimta valstybinės žemės dalis apie 20 kvadratinių metrų. Taigi akivaizdu, kad tame pačiame žemės sklype 2012 ir 2018 metais atliktų patikrinimų metu, priešingai apeliantės teiginiams, buvo nustatyta skirtinga faktinė situacija (tiek dėl užimto valstybinės žemės ploto, tiek konstrukcijų (tvoros) medžiagiškumo, tiek dėl konstrukcijų buvimo vietos). 2012 ir 2018 metais atliktų patikrinimų aktuose nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po 2012 metais atlikto patikrinimo sklype vėl buvo atlikti pakeitimai (medinė tvora pakeista metalinės skardos tvora, įrengti pamatai ir stulpai, tvora pastatyta pažeidžiant ribas ties posūkio taškais 6, 5, 4, 3). Teismo posėdyje apklausti Institucijos atstovas D. M., liudytojai L. A. ir S. Ž. nurodė, kad K. Z. pripažino, kad yra prisidėjusi prie tvoros patraukimo, savininkai nurodė tvorą pasistatę nekvietę matininkų, nebuvo teigiama, kad apeliantė tvoros nestatė. Savo apeliaciniame skunde K. Z. taip pat nenurodo, kad metalinės skardos konstrukcijų tvora su išbetonuota pamatine dalimi ir įbetonuotais metaliniais bei mūro blokelių stulpais pastatyta be jos valios. Aptartų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad neatlikus naujų kadastrinių matavimų po to, kai paaiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytų koordinačių klaidingumas, statant tvorą už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos valstybinės žemės dalyje tarp posūkio taškų 6, 5, 4, 3, pažymėtų žemė sklypo plane, K. Z. buvo žinoma, kad tokiais veiksmais yra užimama valstybinė žemė, tvora buvo pastatyta savavališkai, taigi jos veiksmai šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste pagrįstai laikyti tyčiniais. Išvadą dėl tyčios K. Z. veiksmuose patvirtina ir tai, kad nepaisant aplinkybės, jog 2012 metais jau buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo nustatytas valstybinės žemės užėmimo faktas, K. Z. jokių veiksmų tam, kad būtų nustatytos žemės sklypo koordinatės, nesiėmė, tvorą, užimančią valstybinės žemės dalį, vėl pastatė savavališkai, jos prašymu pratęsus tyrimo terminą dėl archyvinių duomenų surikimo ir išmatuotos sklypo ribos nustatymo, jokių veiksmų nesiėmė, duomenų, dėl kurių pateikimo prašė pratęsti terminą, Institucijai nepateikė. Visas šias aplinkybes ir faktus apylinkės teismas įvertino ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad Institucijos nutarimu K. Z. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nubausta pagrįstai jos veiksmuose nustačius šio administracinio nusižengimo sudėties požymius.

11. Skunde taip pat teigiama, kad teismas vadovavosi neleistinais įrodymais – žemės naudojimo patikrinimo aktu, be pagrindo rėmėsi liudytojos L. A. parodymais, atkreipiamas dėmesys į liudytojo S. Ž. parodymų neteisingumą, abejojama S. Ž. ir L. A. atlikto žemės naudojimo tikrinimo teisėtumu tvirtinant, kad patikrinimas buvo atliekamas nesant tam pagrindo – NŽT vadovo paskyrimo atlikti patikrinimą. Patikrinus administracinio nusižengimo bylą jokių abejonių dėl atlikto patikrinimo teisėtumo, taigi ir dėl Žemės naudojimo patikrinimo akto atitikimo įrodymų leistinumo reikalavimui, nekyla. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-499 (toliau – Taisyklės), 7 punkte numatyta, kad NŽT darbuotojai neplaninius žemės naudojimo patikrinimus atlieka pagal NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio skyriaus vadovo pavedimą, jeigu gaunama informacija apie galimus padarytus žemės naudojimo pažeidimus taip pat kontroliuodami, ar nustatytas žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas yra pašalintas. Vertinamu atveju NŽT (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėja A. M. pavedė vyr. specialistei L. A. nagrinėti 2018 m. gegužės 10 d. prašymą ištirti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimą. Būtent ši specialistė, kartu su vyr. specialistu S. Ž., kuris taip pat yra NŽT darbuotojas ir turi teisę vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę bei atlikti su žemės naudojimu susijusius tyrimus, 2018 m. birželio 14 d. atliko patikrinimą ir surašė 2018 m. birželio 15 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą. Taigi, dėl teisinio pagrindo atlikti patikrinimą, kai ir dėl šį patikrinimą atlikusių specialistų kompetencijos, jų nešališkumo, šiuo atveju abejonių nekyla. Objektyvių duomenų, kad L. A. ir (ar) S. Ž. būtų asmeniškai suinteresuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patikrinimu, dėl kitų priežasčių (santykių su apeliante, kitų aplinkybių), teiktų melagingus paaiškinimus ar nurodytų tikrovės neatitinkančius faktus, bylos medžiagoje nėra. Patikrinimą šie specialistai atliko vykdydami savo pareigas, paaiškinimus teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų nurodytos aplinkybėms kitiems bylos duomenims neprieštarauja. Taigi teismas jų parodymus pagrįstai laikė tinkamu įrodymu byloje ir į juos, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė. S. Ž. teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad 2018 metais jis patikrinimą (duomenys neskelbtini) atliko pirmą kartą, savaime nereiškia, kad liudytojas davė melagingus parodymus ar siekė nuslėpti tiesą. Apeliantės pateiktas 2012 m. rugpjūčio 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas patvirtina, kad iš tikrųjų atliekant patikrinimą 2012 metais vyr. specialistas S. Ž. dalyvavo, tačiau ši aplinkybė jokios teisinės reikšmės vertinant 2018 m. birželio 14 d. atlikto patikrinimo metu nustatytus pažeidimus neturi. Tai, kad liudytojas neatsiminė 2012 metais atlikto patikrinimo, logiškai gali būti paaiškinama jo atliekamo darbo pobūdžiu (S. Ž. vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka administracinių nusižengimų, susijusių su žemės naudojimo tvarkos pažeidimais, tyrimus) ir praėjusiu dideliu laiko tarpu. Duomenų, teikiančių pagrindą manyti, kad liudytojas šios aplinkybės nenurodė sąmoningai, byloje nėra. Aptartų aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal Taisyklių 14 punktą tarnybos darbuotojas, prieš atlikdamas žemės naudojimo patikrinimą privalo įvertinti teritoriniame skyriuje saugomus ir su tikrinamu objektu susijusius dokumentus, tame tarpe ir apeliantės itin akcentuojamą žemės sklypo paženklinimo–parodymo vietovėje aktą (Taisyklių 14.1. papunktis), bei kitą aktualią informaciją. Tačiau minėtose taisyklėse įtvirtintas teisinis reguliavimas, priešingai, negu teigiama skunde, imperatyviai neįtvirtina tikrinimą atliekančio NŽT darbuotojo pareigos be išimties visais atvejais paženklinimo–parodymo vietovėje akto reikalauti iš kitų asmenų, jei teritoriniame skyriuje jo nėra, o turimos informacijos pakanka patikrinimui atlikti ir išvadoms pateikti. Atsižvelgiant į paminėta atmetami, kaip nepagrįsti, K. Z. argumentai dėl to, kad neišreikalavus paženklinimo–parodymo vietovėje akto teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti.

12. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad žemės naudojimo patikrinimo akto nepasirašė patikrinime dalyvavęs V. M.. Šio asmens pareigos, vykdomos funkcijos ir kompetencija iš viso nėra nurodyti, todėl neaišku, ar jis iš viso turėjo teisę dalyvauti patikrinime. Administracinio nusižengimo byloje esančiame 2018 m. birželio 14 d. žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimą atlikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vyriausiasis specialistas S. Ž., patikrinime dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vyriausioji specialistė L. A. bei pati K. Z.. Patikrinimas atliktas dalyvaujant ir apeliantės minimam asmeniui V. M., kuris, kaip teisingai pastebima skunde, žemės naudojimo patikrinimo akte grafoje „Patikrinime dalyvavę asmenys“ nepasirašė. Nors pagal Taisyklių 27 punktą patikrinimo aktą pasirašo tarnybos darbuotojas ir žemės naudojimo patikrinime dalyvavę asmenys, patikrinime dalyvavusio V. M., kuris taip pat yra nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė sūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) (pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tinklapyje skelbiamą informaciją) parašo nebuvimas savaime nedaro akto neteisėtu, o jame nustatytų faktinių aplinkybių neteisingomis, neatitinkančiomis patikrinimo metu buvusios faktinės situacijos. Aktas yra pasirašytas NŽT darbuotojo, kuriam ir buvo pavesta atlikti patikrinimą, patikrinime dalyvavo pati apeliantė, akte užfiksuotos aplinkybės patvirtintos ir kitais bylos įrodymais, įvertintais pirmosios instancijos teismo ir dar kartą aptartais šioje nutartyje, todėl nors aktas ir turi trūkumų, šie trūkumai nelaikytini esminiais, t. y. tokiais, dėl kurių būtų pagrindas atliktą patikrinimą pripažinti neteisėtu, o patikrinimo aktą vertinti kaip neleistiną įrodymą byloje.

13. Atmetami, kaip nepagrįsti, ir skundo argumentai dėl naudoto matavimo prietaiso tinkamumo, juo užfiksuotų duomenų patikimumo. Patikrinimas žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo atliktas globalinės padėties nustatymo prietaisu Topcon. Iš Institucijos su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų duomenų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorės 2015 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1P-138(1.3.) buvo patvirtinta Globalinės padėties nustatymo prietaisų metodika (toliau – Metodika), kurios 3 punkte numatyta, kad patikra turi būti atliekama ne rečiau kaip kas du metus. Patikra atliekama pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus patvirtintą GPNS prietaisų patikros metodiką. Šios metodikos 3 punktas 2018 m. birželio 21 d. įsakymu buvo pakeistas nurodant, kad patikra turi būti atliekama ne rečiau kaip kas trejus metus. 2018 m. birželio 14 d. naudoto prietaiso Topcon patikra buvo atlikta 2016 m. birželio 27 d., taigi patikrinimo metu galiojo, prietaisas buvo tinkamas naudoti. Dėl pokyčių koordinačių sistemoje, tikslesnių matavimo prietaisų naudojimo yra pasisakyta skundžiamoje nutartyje, su tuo susijusias aplinkybes vertinti kitaip, negu apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. A. paaiškino, kad tais atvejais, kai sklypo plane neteisingai pažymėtos koordinatės, tikrinimo metu yra nustatoma, kad jos visos yra netinkamoje vietoje. Šiuo atveju koordinačių neatitikimas buvo tik toje vietoje, kurioje kilo ginčas. Taigi L. A. paaiškinimai ir 2018 m. birželio 14 d. atlikto patikrinimo metu nustatyti faktai paneigia apeliantės versiją dėl koordinačių sistemoje buvusių pokyčių galimos įtakos atlikto patikrinimo rezultatų teisingumui.

14. Apibendrinant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, Institucijos nutarimą patikrino laikydamasis ANK reikalavimų ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos įrodymus bei nustatė administracinio nusižengimo aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad K. Z. veiksmuose yra savavališko valstybinės žemės užėmimo, nustatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Materialiosios ir proceso teisės normos iš esmės buvo pritaikytos tinkamai. Esant šioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir K. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė