Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2007-05-22 · Civilinė byla Nr. 2A-235/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-05-22
Bylos Nr.
2A-235/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
LR teisingumo ministerijos, LR generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR generalinės prokuratūros
Advokatai
Isaakas Kaganas
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–235/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovui R. J. ,ieškovo atstovui advokatui Isaakui Kaganui,atsakovo LR teisingumo ministerijos atstovei Julianai Ostrouch,atsakovo LR generalinės prokuratūros atstovui prokurorui Vyteniui Kasparavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-2094-54/2006 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR generalinės prokuratūros bei LR teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą ir ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR generalinės prokuratūros bei LR teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovo neteisėtu suėmimo taikymu padarytą 7 450 Lt turtinę ir 100 000 Lt neturtinę žalą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. gegužės 11 d. ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla ir jis sulaikytas. 2004 m. gegužės 13 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuris tęsėsi iki 2004 m. lapkričio 12 d. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pripažino ieškovą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio pirmojoje dalyje, o Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2006 m. vasario 2 d. panaikino minėtą nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo ieškovą išteisino. Ieškovo nuomone, jis šešis mėnesius buvo neteisėtai suimtas, ikiteisminis tyrimas buvo vedamas nekvalifikuotai ir subjektyviai, kardomoji priemonė – suėmimas – buvo paskirta ir pratęsiama pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija), BPK nuostatas, protingumo kriterijus, dėl ko jam buvo padaryta turtinė žala, susidedanti iš prarasto atlyginimo šiuo metu likviduotoje G. Skarbaliaus įmonėje „Lagona“, išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei siuntiniams į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Nurodė, kad neteisėtu kalinimu taip pat buvo padaryta didžiulė neturtinė žala, nes ieškovas prarado darbą, patyrė didžiulę moralinę traumą ir dvasinį sukrėtimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Ieškovo neteisėtas suėmimas neigiamai paveikė jo artimuosius. Pažymėjo, kad moralinę žalą lėmė ir tai, jog nežiūrint į tai, kad inkriminuotas nesunkus nusikaltimas, ieškovui buvo parinkta pati griežčiausia kardomoji priemonė, ikiteisminio tyrimo metu jis jautė pareigūnų subjektyvumą, areštinėje buvo sumuštas.

Atsiliepimas

LR generalinė prokuratūra atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismų neteisėti veiksmai turėtų būti konstatuoti įstatymo nustatyta tvarka. Pagal tuo metu surinktus baudžiamojoje byloje liudytojų parodymus bei kitas faktines bylos aplinkybes buvo pakankamas pagrindas manyti, kad ieškovas dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Ieškovo suėmimas buvo teisėtas ir pagrįstas, nes jis grindžiamas įsiteisėjusiomis ir instancine tvarka nepanaikintomis teismo nutartimis. Ieškovui paskirta kardomoji priemonė neprieštarauja ir nepažeidžia teisės aktų. Teigė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš valstybės po 450 Lt už kiekvieną suėmimo mėnesį nepagrįstas įrodymais, nes pagal ieškovo pateiktą Socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus pažymą jo vidutinis darbo užmokestis iki suėmimo buvo 243,39 Lt, be to, šioje byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo nutraukti darbo teisiniai santykiai, o reikalavimas priteisti išlaidas už siuntinius nepagrįstas, nes šios išlaidos buvo ne ieškovo, o jo šeimos narių, ir jos sietinos su asmens įprastų, kasdieninių poreikių tenkinimu. Pažymėjo, jog ieškovas jau penkis kartus buvo teistas, todėl turėtų pagrįsti savo reikalavimus, kad jo reputacija pablogėjo ne dėl jo ankstesnių teistumų.

LR teisingumo ministerija taip pat prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad nei savavališkumo, nei piktnaudžiavimo teise požymiai neįrodyti, ieškovas taip pat nepagrindė turtinės žalos dydžio, o reikalavimas atlyginti 100 000 Lt neturtinės žalos yra nepagrįstai didelis ir galėtų būti atlygintas, įrodžius kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, tik minimaliai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki 2004 m. liepos 13 d., teismui konstatavus, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, nes yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, be to, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, taip pat manant, kad įtariamasis gali trukdyti sėkmingam ikiteisminiam tyrimui bei darys naujus nusikaltimus. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovo skundas dėl šios nutarties buvo atmestas. Paskirtas suėmimo terminas buvo pratęstas 2004 m. liepos 12 d. ir 2004 m. rugsėjo 9 d. teismo nutartimis ir truko iki 2004 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo atsisakyta pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą. Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. gegužės 16 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 49-1-0219-04 prieš R. J. dalyje dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio pirmojoje dalyje, ir toliau ikiteisminį tyrimą tęsti dėl nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio pirmojoje dalyje. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2005 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pripažino ieškovą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio pirmojoje dalyje, ir paskyrė laisvės atėmimą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 2 d. minėtą nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo išteisino ieškovą, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teismas pažymėjo, kad civilinė valstybės atsakomybė CK 6.272 straipsnio pagrindu atsiranda, jeigu konstatuojamos būtinosios sąlygos: neteisėti atitinkamų institucijų (pareigūnų) veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir/ar neturtinės žalos. Neteisėti veiksmai CK 6.272 straipsnio prasme yra suvokiami kaip atitinkamu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų nustatyta tvarka nustatyti BPK ar ATPK pažeidimai, kuriuos padarė atitinkamų institucijų pareigūnai, priimdami sprendimą sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan., o pagrindas žalai atlyginti yra dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ar/ir neturtinė žala. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia, jog nebuvo pagrindo ir ieškovą sulaikyti bei laikyti suimtą, kaip nepagrįstą ir neatitinkantį CK 6.272 straipsnio aiškinimo bei teismų praktikos aptariamos kategorijos bylose. Teismas pažymėjo, kad vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas, apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimas ar baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo) nutraukimas automatiškai nesuponuoja teismo priimtų nutarčių dėl suėmimo neteisėtumo ir nepagrįstumo bei teisės į žalos atlyginimą atsiradimo. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu sulaikant ar suimant asmenį buvo įvykdyti neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovo suėmimo bei sulaikymo neteisėtumo, nes ieškovo sulaikymas ir suėmimas buvo paremti procesiniais teismo sprendimais (aukščiau nurodytomis teismų nutartimis) bei atitiko tuo metu susiklosčiusias ir įstatymo numatytas materialines ir procesines suėmimo sąlygas. Teismas pabrėžė, jog sprendžiant klausimą, ar teismo nutartimi paskirtas asmens suėmimas ikiteisminio tyrimo metu buvo teisėtas, svarbu atsižvelgti į tai, kad suėmimas iki nuosprendžio nėra bausmė už padarytą nusikaltimą, o procesinės prievartos priemonė, turinti specifinius uždavinius, kurių svarbiausias – užtikrinti tinkamą proceso vyksmą baudžiamojoje byloje, ištirti nusikaltimą. Sprendžiant atsakovo veiksmų neteisėtumo klausimą, svarbiausia yra nustatyti, ar įtarimas padarius nusikaltimą, kaip suėmimo paskyrimo sąlyga, yra pagrįstas, taip pat atsižvelgti į aplinkybes, ar įtariamasis vengs tyrimo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą, darys naujas nusikalstamas veikas. Teismas atmetė ieškovo teiginius, jog tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo atsisakyta pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, rodo iki šios nutarties priėmimo paskirto suėmimo neteisėtumą ir nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovo skundas dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarties buvo atmestas, o kitos nutartys, kuriomis buvo pratęstas suėmimo terminas, nebuvo apskųstos, todėl yra teisėtos.

Teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ar teismo veiksmų neteisėtumą sulaikant ar suimant ieškovą bei pratęsiant suėmimo terminą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog kardomoji priemonė – suėmimas – ieškovui buvo paskirta ir tęsiama neteisėtai. Teismas, pasisakydamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, kad paskirto suėmimo trukmė iš tikrųjų yra viena iš suėmimo teisėtumo sąlygų, ir vertinant tęstinio suėmimo teisėtumą, svarbu išsiaiškinti, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko procesinius veiksmus tam, kad būtų išlaikytas pakankamas tyrimo operatyvumas. Sprendžiant klausimą, ar suėmimo laikas buvo protingas, būtina vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) bylose, taip pat ir Lietuvos teismų praktikos suformuluotais kriterijais. Tokie kriterijai yra: faktinė suėmimo trukmė, santykis tarp suėmimo trukmės, nusikaltimo pobūdžio ir už jį numatytos bausmės, suėmimo trukmės materialiniai, moraliniai ir kitokie padariniai suimtajam, suimtojo elgesys, tyrimo eiga, tyrimo institucijų elgesys, bylos sudėtingumas, liudytojų skaičius, bylos rezultatas bei kitos reikšmingos aplinkybės. Teismas akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo institucijų ir pareigūnų veiksmų teisėtumą patvirtina teismų priimtos nutartys dėl kardomosios priemonės (suėmimo) parinkimo ir jos taikymo pagrindų, todėl darytina išvada, jog ieškovo suėmimas truko pateisinamą laiką, o pareigūnų neteisėtų veiksmų, sudarančių pagrindą žalai atsirasti ikiteisminiame tyrime, nenustatyta. Todėl teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti, ir nesant galimybės priteisti iš atsakovo turtinės bei neturtinės žalos, padarytos neteisėtu sulaikymu bei suėmimu, atlyginimą, plačiau dėl prašomos priteisti turtinės bei neturtinės žalos buvimo, dydžio bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. J. prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Teismo teiginiai nepaneigia, kad ieškovas be kaltės buvo suimtas šešis mėnesius, nes išteisinamasis nuosprendis preziumuoja, kad visi teisės aktai, apribojantys asmens teises ir laisves, yra neteisėti, nes jie nukreipti prieš nekaltą žmogų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nurodė, kad pagal Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai. Minėtame nutarime taip pat nurodyta, kad asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, Konstitucinio Teismo nurodymus ignoravo. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio trečiosios dalies 3 punkto reikalavimus, be jokių argumentų atmesdamas įrodymus, išdėstytus 2006 m. rugsėjo 22 d. ieškinio patikslinime ir susijusius su ieškinio pagrindu. Teismas paviršutiniškai susipažino su Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamąja byla Nr. 1-67-277/2005. Antai sprendimo 2 puslapyje nurodoma, kad suėmimo terminas buvo pratęstas Visagino rajono apylinkės teismo nutartimis, nors šias nutartis priėmė Ignalinos rajono apylinkės teismas. Minėto sprendimo 3 puslapyje teigiama, kad 2005 m. spalio 21 d. nuosprendžiu ieškovui paskirtas laisvės atėmimas aštuoneriems metams, o iš tikrųjų turi būti aštuoniems mėnesiams.Lietuvoje precedentinė teisė negalioja. Todėl teismo nuorodos į įvairių bylų rekvizitus reikšmės neturi. Kiekvienai bylai būdingos individualios aplinkybės. Pvz., šios kategorijos bylose lemiamos reikšmės gali turėti CK 6.282 straipsnio pirmosios dalies nuostatai. Žala, ikiteisminio tyrimo institucijų padaryta nekaltam asmeniui, turi būti besąlygiškai atlyginta ir jų atitinkami veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais, bet šie veiksmai, nepriklausomai nuo imperatyvaus neteisėtumo, yra taip pat neteisėti dėl šiurkštaus Konvencijos bei BPK normų pažeidimo. Tai patvirtina aplinkybės, jog teismas nutartį dėl suėmimo grindė ieškovą sulaikiusių policininkų parodymais. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 2 d. nuosprendyje konstatuota, kad liudytojai yra suinteresuoti, nes jie buvo susiję su baudžiamojo persekiojimo vykdymu.Ikiteisminis tyrimas be rimtų priežasčių vyko labai ilgai, nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2005 m. liepos mėnesio. Šitą aplinkybę konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2004 m. lapkričio 5 d. nutartyje. Vadinasi, tuo buvo šiurkščiai pažeisti Konvencijos 6 straipsnio ir BPK 2 straipsnio reikalavimai. Pažeisdami Konvencijos 14 straipsnį apie diskriminacijos uždraudimą, prokuratūra ir apylinkės teismų ikiteisminio tyrimo teisėjai motyvavo ieškovo ilgalaikį suėmimą taip pat išnykusiais teistumais. Ieškovui būnant suimtam, prieš jį padaryti nusikalstami veiksmai. Tuojau po sulaikymo Visagino areštinėje jis buvo sumuštas (įrodymai yra baudžiamojoje byloje), bet policijos pareigūnai nereagavo. Be to, Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros pareigūnas ieškovą apšmeižė 2004 m. spalio 29 d. pareiškime parašęs, kad turima duomenų, jog įtariamasis padarė vieną ar kelis labai sunkius (sunkius) nusikaltimus. Vadinasi, ieškovui padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 236 straipsnyje. Be kita ko, šiame pareiškime nurodyta, kad ieškovas padarė sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, kad BK 259 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas. Teismas nepasisakė dėl turtinės bei neturtinės žalos dydžio, tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą LR generalinė prokuratūra prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas, apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimas ar baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo) nutraukimas nereiškia teismo priimtų nutarčių dėl suėmimo neteisėtumo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą LR teisingumo ministerija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, kad skunde išdėstyti argumentai yra labiau formalūs negu esminiai, todėl iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Savo reikalavimo pagrįstumą ieškovas sieja su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, kuriuo R. J. buvo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio pirmojoje dalyje.

Tačiau pagal šios kategorijos bylose suformuotą teismų praktiką vien tai, kad baudžiamoji byla pasibaigė išteisinamuoju nuosprendžiu, savaime nereiškia, kad jos tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai, tarpe jų ir įtariamajam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, buvo neteisėti. Darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas nurodė keletą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarčių, suformavusių šią teisės taikymo taisyklę. Be to, tokios teismų praktikos laikosi ir EŽTT. Kritikuodamas šį skundžiamo sprendimo motyvą apeliantas teigia, kad Lietuvos Respublikoje precedentinė teisė negalioja. Tačiau šiuo atveju buvo vadovautasi CPK 4 straipsnio nuostata, pagal kurią teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Be to, savo skundą apeliantas taip pat grindžia Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatomis. Tačiau būtent Konstitucinis Teismas savo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu išaiškino, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimantys sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra susaistyti savo pačių sukurtais precedentais – sprendimais analogiškose bylose. Tuo tarpu apelianto nuoroda į Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, kolegijos nuomone, nėra tinkama, nes šiame nutarime kalbama apie neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Kalbant apie kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ieškovui teisėtumą turėtina omenyje, kad skiriant šią priemonę buvo atsižvelgta į liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, cheminės ekspertizės išvadą. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad netoli tos vietos kur prieš ieškovo sulaikymą buvo sustojęs ieškovo vairuojamas automobilis, buvo surastos narkotinės medžiagos. Be to, buvo atsižvelgta ir į R. J. charakterizuojančius duomenis – sulaikymo metu pastarasis turėjo neišnykusį teistumą už narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą bei platinimą. Visos šios aplinkybės sudarė pagrindą taikyti R. J. suėmimą.

Apeliantas kaip aplinkybę, patvirtinančią jam paskirtos kardomosios priemonės neteisėtumą, nurodė tai, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, liudytojų – policijos pareigūnų parodymus, kuriais buvo remtasi skiriant R. J. suėmimą, vertino kritiškai ir abejojo šių parodymų objektyvumu ir patikimumu. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą turėtina omenyje, kad, priešingai negu priimant procesinį sprendimą bylą išnagrinėjus iš esmės, skiriant kardomąjį kalinimą – suėmimą, kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o esminė suėmimo skyrimo sąlyga – pagrįstas įsitikinimas, kad asmuo, kuriam jis skiriamas, padarė nusikaltimą, bei tikėtinumas, kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo bei trukdys nustatyti tiesą. Kolegijos nuomone aukščiau nurodytos aplinkybės, kurios buvo vertinamos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės R. J. skyrimo, sudarė neabejotiną pagrindą taikyti jam suėmimą. Be to, kalbant apie apeliantui taikytos kardomosios priemonės teisėtumą, turėtina omenyje, kad suėmimas R. J. buvo skirtas kompetentingų teismų priimtais instancine tvarka nepanaikintais procesiniais sprendimais, dalies kurių ieškovas net neskundė. Visa tai neleidžia teigti, kad R. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra neteisėta nacionalinės teisės požiūriu.

Tačiau kartu kolegija pažymi, kad ieškovas buvo sulaikytas 2003 m. gegužės 11 d., o kardomoji priemonė – suėmimas tęsėsi nuo 2003 m. gegužės 13 d. iki 2004 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 5 d. nutartyje, kuria buvo atmestas prokuroro pareiškimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo R. J. pratęsimo, buvo konstatuota, kad po paskutinio suėmimo termino pratęsimo (Ignalinos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 9 d. nutartis) ikiteisminio tyrimo aktyvumas sumažėjo, buvo atlikti tik keli tyrimo veiksmai. Tokią paminėtą teismo išvadą patvirtina nagrinėjamos bylos medžiaga. Todėl kolegija daro išvadą, kad antrą kartą pratęsiant suėmimo laiką buvo pažeistos Konvencijos 5 straipsnio trečiosios dalies nuostatos, suteikiančios kiekvienam suimtajam teisę per priimtiną laiką į teisminį nagrinėjimą arba paleidimą iki teismo.

Atsižvelgiant į tai, vertinti skundžiamą sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas, kaip teisėtą ir pagrįstą negalima.

Tačiau kartu kolegija pažymi, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visiškai nėra teisinio pagrindo, nes ieškovas neįrodė jo prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio bei priteisimo pagrindo (CPK 178 str.). Taip ieškovas prašo priteisti 2 700 Lt, kuriuos jis kaip atlyginimą turėjo gauti G. Skarbaliaus įmonėje ,,Lagona“, kurioje jis dirbo iki sulaikymo. Tačiau asmeniui turi būti atlyginamos tos pajamos, kurias jis gaudavo ar neabejotinai būtų gavęs, jei jo laisvė nebūtų buvusi suvaržyta, ir būtent laisvės suvaržymas yra tokio turtinio praradimo priežastis.

Iš tikrųjų byloje yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad apeliantas nuo 2004 m. vasario 25 d. iki 2004 m. gegužės 28 d. dirbo įmonėje ,,Lagona“ (be kita ko, gaudamas žymiai mažesnį atlyginimą negu jis prašo priteisti). Ieškovas nepateikė darbo sutarties su nurodyta įmone bei įsakymo dėl jo atleidimo iš darbo, tačiau pats patvirtino, kad į darbą buvo priimtas nustatant trijų mėnesių išbandymo laikotarpį, t. y. jo atleidimo iš darbo data iš esmės sutapo su išbandymo laikotarpio pabaiga. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jo atleidimo iš darbo teisinis pagrindas buvo nurodytas darbuotojo pareiškimas, o jis dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo nustatyta tvarka į teismą nesikreipė. Visos šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad ieškovas neteko jo nurodomų pajamų dėl jam taikyto suėmimo (CPK 178 str.). Pastebėtina ir tai, kad ieškovas atleidimo iš darbo aplinkybes norėjo įrodyti remdamasis liudytojų parodymais, tačiau vėliau savo prašymo dėl liudytojo apklausos nepalaikė (b. l. 56, 61, 65, 74, 77).

Todėl visos nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad, kaip jau buvo nustatyta, Konvencijos 5 straipsnio trečiosios dalies nuostatos buvo pažeistos tik pakartotinai (2004 m. rugsėjo 9 d.) pratęsus ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą, tenkinti nurodytą reikalavimo dalį dėl 2 700 Lt negautų pajamų priteisimo pagrindo nėra (CK 6.272 str. 1 d., CPK 178 str.).

Kitą reikalavimo dėl turtinės žalos ieškovui priteisimo dalį sudaro 3 000 Lt išlaidos, patirtos siunčiant jam siuntinius į tardymo izoliatorių. Tačiau, kaip nurodė pats ieškovas bei patvirtina bylos medžiaga, šiuose siuntiniuose R. J. buvo siunčiami maisto produktai, cigaretės, buities reikmenys, t. y. visa tai, kas reikalinga kiekvienam asmeniui jo įprastiniame gyvenime ir skirta žmogaus poreikiams tenkinti. Ieškovas neįrodė ir net nebandė įrodinėti, kad šios išlaidos išimtinai sukeltos dėl jam paskirto suėmimo ir jam esant laisvėje jų nebūtų. Be to, byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad siuntiniai buvo įgyjami už ieškovo lėšas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šis reikalavimas taip pat atmestinas (CK 6.272 str. 1 d., CPK 178 str.).

Likusią turtinės žalos dalį (1 750 Lt) ieškovas siejo su jo turėtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, iš jų 1 000 Lt už ieškinio surašymą ir atstovavimą nagrinėjamoje byloje. Tačiau pastarąsias išlaidas (1 000 Lt) (b. l. 22) sudaro procesinės bylinėjimosi išlaidos, kurių priteisimą reguliuoja ne CK 6.272 straipsnis, o CPK normos (CPK 98 str.).

Tuo tarpu kalbant apie ieškovo išlaidas advokato I. Kagano pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje (b. l. 20, 21) turėtina omenyje, kad 250 Lt buvo sumokėta už R. J. gynybą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau R. J. suėmimo laikas pasibaigė 2004 m. lapkričio 12 d., t. y. dar ikiteisminio tyrimo metu, dėl ko, atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, teisinio pagrindo priteisti šią sumą ieškovo naudai nėra. Tuo tarpu kaip matyti iš paties advokato I. Kagano paaiškinimų, duotų apeliacinės instancijos teisme, tik dalis (250 Lt) advokato honoraro už gynybą ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta apmokėti procesinius veiksmus susijusius su R. J. paskirto suėmimo panaikinimu. Būtent ši suma ir turi būti priteista ieškovui kaip turtinės žalos atlyginimas.

Argumentuodamas jo patirtos neturtinės žalos dydį ieškovas nurodė, kad dėl suėmimo jis prarado darbą ir iki šiol negali įsidarbinti nuolatinėje darbo vietoje, pablogėjo jo reputacija, pasikeitė jo socialinis statusas bei padėtis visuomenėje, buvimas tardymo izoliatoriuje ir policijos areštinėje žalojančiai paveikė jo dvasinę bei fizinę būklę. Tačiau vertinant šiuos argumentus reikia turėti omenyje, kad, kaip buvo nustatyta anksčiau, ieškovas neįrodė, jog darbo jis neteko dėl jam paskirto suėmimo. Be to, kaip apeliacinės instancijos teismui paaiškino pats R. J. , jis vengia oficialių darbo santykių, taip siekdamas išvengti jam paskirtų baudų išieškojimo. Tuo tarpu kalbant apie ieškovo reputacijos pablogėjimą bei kitus jo nurodytus argumentus kolegija privalo pažymėti, kad skiriant ieškovui suėmimą jis turėjo neišnykusį teistumą už narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą bei platinimą, be to, prieš tai buvo kelis kartus teistas, taip pat ir laisvės atėmimo bausme.

Ieškovas taip pat nurodė į jo artimųjų išgyvenimus. Tačiau nagrinėjamuoju atveju reikalavimas pareikštas dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos. Be to, kalbant apie pastarojo tėvus pažymėtina, kad pats R. J. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu parodė, kad su tėvais ilgą laiką nebendravo (baudžiamoji byla Nr. 1-67-277/05, t. 2 b. l. 3).

Dėl išdėstytų motyvų ieškovo reikalavimas tenkintinas tik iš dalies, priteisiant jo naudai 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Kaip jau minėta, ieškiniu bei jo patikslinimu R. J. prašė priteisti jam dėl neteisėto suėmimo taikymo padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šio reikalavimo ribose bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas (CPK 265 str. 2 d.) Todėl kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo vilkinimu. Apeliantas nurodo, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje neteisingai nurodytas apylinkės teismo pavadinimas, kurio nutartimi jam buvo pratęstas suėmimas (vietoje Ignalinos rajono parašyta Visagino rajono apylinkės teismas), bei suklysta aprašant jam kaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę (vietoje aštuonių mėnesių parašyta aštuoneri metai). Kolegija minėtas klaidas vertina kaip rašymo apsirikimus ir negali sutikti su apelianto teiginiu dėl pirmosios instancijos teismo paviršutiniško susipažinimo su bylos medžiaga, kurį paneigia tiek sprendimo aprašomosios, tiek ir motyvuojamosios dalies turinys.

Dėl to, kas pasakyta, skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti iš dalies (CPK 322 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pagal CPK 79, 88, 96 straipsnių reikalavimus priteistina iš ieškovo R. J. valstybei 28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina dalis bylos nagrinėjimo metu ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų (CPK 98 str.).

Apeliaciniame skunde R. J. teigia, kad jam buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 236 straipsnyje. Kolegija pažymi, kad šios bylos išnagrinėjimas neužkerta apeliantui kelio BPK nustatyta tvarka kreiptis į kompetentingas institucijas dėl, jo nuomone, padaryto nusikaltimo išaiškinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės 250 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti ieškovui R. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš R. J. 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.

Teisėjai Konstantinas GurinasAudronė JarackaitėVigintas Višinskis