- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- II-354-932/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01407-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- Ž. V. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 15-ANR_N-264-2018, kuriuo Ž. V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą paskirta 150 eurų bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėja L. U. 2018 m. gegužės 14 d. surašė Ž. V. Š. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 15-ANR_P-170-2018 dėl ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 4 dalyje numatytų nusižengimų, t. y. dėl to, jog 2018 m. gegužės 9 d., apie 21.18 val., (duomenys neskelbtini), Ž. V. Š. priklausantis Erdelio terjero šuo, išlaužęs tvorą ir ištrūkęs iš aptvertos teritorijos, užpuolė bei mirtinai sudraskė L. M. priklausantį mišrios veislės šunį, padarydamas nukentėjusiajai L. M. turtinę žalą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad šuo dažnai bėgioja be priežiūros ir be pavadėlio kitiems žmonėms prieinamoje vietoje, taip pat nėra skiepytas. Savo veiksmais Ž. V. Š. neužtikrino laikomo Erdelio terjero šuns tinkamos priežiūros, kad nekeltų ir nesudarytų žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai. Tuo Ž. V. Š. pažeidė 2013-09-18 Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijose taisyklių tvirtinimo Nr. 30-2001 5.4 punktą, taip pat 2013-05-02 „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ Nr. B1-336 7.3, 39 ir 43 punktus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjas A. J. 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 15-ANR_N-264-2018 pripažino Ž. V. Š. kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė 150 eurų baudą.
Šalies argumentai
Skundu nukentėjusioji L. M. prašo 2018 m. gegužės 23 d. nutarimą panaikinti, paskirti griežtesnę nuobaudą bei konfiskuoti Ž. V. Š. priklausantį šunį. Nors dėl konkretaus nuobaudos dydžio nepasisakoma, tačiau pareiškėjai nesuprantama, kodėl už du nusižengimus Ž. V. Š. buvo paskirta tik 150 eurų dydžio bauda. Nukentėjusiosios manymu, nutarime nėra atsižvelgta į tai, kokia žala buvo padaryta jos, jos dukros G. M. bei anūkės G. M. sveikatai, taip pat neatsižvelgta, į tai, kad mirtinai sužeistas jų gyvūnas. Įvykio dieną jos 2 metų anūkė už pavadėlio laikė šunį, kurį, visiems matant, mirtinai sudraskė Ž. V. Š. šuo. Anūkė po įvykio tapo baikšti, sunkiai miega, bijo šunų. Taip pat šeima patyrė traumą dėl 20 metų laikyto šuns netekties. Nurodo, jog Ž. V. Š. savo šuniu nesirūpina nuolat, daugybę kartų yra paleidusi be priežiūros, gyvūno bijo visi kaimynai, todėl, pareiškėjos įsitikinimu, yra būtina konfiskuoti Ž. V. Š. priklausantį šunį, kurį konfiskavimo atveju perimtų gyvūnų globos organizacijos.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Veiklos skyrius atsiliepimu prašo skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 15-ANR_N-264-2018 palikti nepakeistą. Nurodo, jog Ž. V. Š. dėl padarytų nusižengimų kaltę pripažino ir gailėjosi, galiojančių administracinių nuobaudų ji neturėjo, o ir kitų gyventojų skundų dėl be priežiūros bėgiojančio Ž. V. Š. šuns policijos sistemoje nebuvo užfiksuota, dėl ko Ž. V. Š. buvo paskirta minimali 150 eurų nuobauda. Taip pat nebuvo nustatyta pagrindo konfiskuoti Ž. V. Š. šunį, kadangi pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį gyvūno konfiskavimas nėra privalomas, o tik galimas. Atsiliepime, be kita ko, nurodyta, jog L. M. nepateikė žalą patvirtinančių dokumentų, todėl bylos nagrinėjimo metu jai nebuvo priteistas žalos atlyginimas bei buvo išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
L. M. pateiktas skundas išnagrinėtas jai nedalyvaujant. L. M. apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota pasirašytinai šaukimu, be to, jai pasirašytinai buvo įteiktas Institucijos atsiliepimas į skundą (b. l. 45). Pati L. M. jokių savo neatvykimo priežasčių teismui nepateikė, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad L. M. apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai, savo poziciją ir prašymus ji išdėstė pateiktame skunde, dėl ko teismas neturėjo pagrindo dėl jos imtis procesinių prievartos priemonių (atvesdinti ją). Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, jog skundo byla gali būti išnagrinėta skundą padavusiam asmeniui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Taip pat į bylos nagrinėjimą neatvyko ir skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas. Ši aplinkybė taip pat nesukliudė teismui nagrinėti bylą, kadangi Instituciją apie posėdį informuota, dėl paduoto skundo pateikė atsiliepimą.
Teismo posėdyje apklausiama administracinėn atsakomybėn patraukta ir nubausta Ž. V. Š. su skundu nesutiko. Ne kartą pabrėžė apgailestaujanti dėl įvykio, supranta, kad kilusi situacija paveikė tiek skundą padavusią L. M., tiek jos dukrą bei anūkę, tačiau to numatyti niekaip negalėjo. Šuo netikėtai išlindo pro tvorą, kurios viena tvoralentė buvo naujai sugadinta, to sugadinimo iki įvykio nematė. Jei būtų apie tai žinoję, tikrai nebūtų į tai nereagavę. Šuo dažniausiai būna palaidas, tačiau teritorija yra aptverta, niekur iš jos neišbėga. Kai šeima išvyksta iš namų, šuo visuomet uždaromas voljere. Kategoriškai nesutinka su skunde, taip pat nutarime nurodytu teiginiu, kad šuo dažnai bėgioja be priežiūros ir be pavadėlio. Tai neatitinka tikrovės. Šuo yra visuomet vedžiojamas su pavadžiu, ant jo liemens yra pritvirtintas specialus diržas. Pareiškėjos pateiktas lapas su asmenų patvirtinimu apie jos lakstantį neva palaidą ir neprižiūrimą šunį nėra įrodymas dėl šuns nepriežiūros. Nė vienas asmuo nebuvo apklaustas, neaišku, kur tie asmenys gyvena, pati gali nurodyti eilę kaimynų, taip pat ir Pavilnio seniūnę, kurie patvirtintų, kad ji savo šunimi rūpinasi ir jį prižiūri. Šuo yra nuolat vežamas pas veterinarą (lankosi Filaretų gatvėje esančioje veterinarijos klinikoje), jam valomi dantys, šuo kerpamas. Neneigia, jog iki įvykio šuo skiepytas tik vieną kartą. Taip pasielgė sąmoningai, kadangi po skiepų šuo itin prastai jautėsi. Nori pabrėžti, kad jos šuo su kitais šunimis nekontaktuoja (išskyrus, jų pačių kitą šunį bei draugų šunis, jei šie kartu su augintiniais atvyksta pas juos į svečius), viešojoje erdvėje nebūna, parodose nedalyvauja. Po kilusio įvykio nusprendė dar kartą paskiepyti šunį, tačiau šis vėl labai sunkiai pernešė skiepus, dvi savaites jautėsi prastai, dėl ko abejoja, ar ateityje pastarąjį dar kada nors skiepys. Tiesiog stengsis padaryti viską, kad šuo neištrūktų į viešą erdvę, nekontaktuotų su kitais šunimis ar žmonėmis. Neatitinka tikrovės ir skundo teiginys, kad jos šuo yra nesocializuotas. Priešingai, šuo nuolat bendrauja su žmonėmis, šeimoje auga trys vaikai, be to, yra laikomas dar vienas šunelis (žaislinis pudelis). Dar kartą nori pabrėžti apgailestaujanti dėl įvykio, tikėjosi Institucijoje arba teisme pabendrauti su nukentėjusiąja, dar kartą atsiprašyti (įvykio vietoje vyras jau atsiprašė, siūlėsi suteikti pagalbą, jei prireiktų), galbūt būtų pasiūliusi nupirkti kitą šunelį, jei tenkintų toks variantas. Prašoma atlyginti žala nėra patvirtinta absoliučiai jokiais dokumentais, dėl ko mokėti tokios sumos pagrindo nėra. Taip pat pabrėžė, kad po įvykio ėmėsi visų priemonių, kad tokia situacija daugiau niekada nebepasikartotų, t. y. sutvirtino tvoralentes bei visą teritoriją apjuosė elektriniu laidu, kas visapusiškai užtikrins, jog šuo neišbėgtų iš kiemo. Administracinėn atsakomybėn patraukta Ž. V. Š. pažymėjo norėjusi visas šias aplinkybes nurodyti ir nagrinėjant bylą Institucijoje, tačiau, jai atvykus į paskirtą posėdį bei pralaukus apie 40 min., paaiškėjo, kad pareigūno nebus (dalyvavo šaudymo pratybose) ir bylos niekas nenagrinės. Kitą dieną susisiekus, jai buvo paaiškinta, jog byla visgi išnagrinėta, įvyko nesusipratimas, priimto nutarimo atšaukti nebebuvo galima. Paskirtą nuobaudą vertina kaip tinkamą bei pagrįstą, ją griežtinti nėra pagrindo, baudą jau sumokėjo (b. l. 47-50).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš L. M. skundo turinio, ji su skundžiamu nutarimu nesutinka dviem pagrindais. Pirmiausia, L. M. nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktai Ž. V. Š. yra paskirta per maža piniginė bauda (tiesa, koks administracinės nuobaudos dydis būtų tinkamas, pastaroji neįvardino) bei nepagrįstai nekonfiskuotas Ž. V. Š. priklausantis šuo, neįvertinus to, jog minėtas gyvūnas yra nuolat neprižiūrimas ir kelia pavojų aplinkiniams.
Nagrinėjamu atveju Ž. V. Š. už ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą paskirtos minimalios nuobaudos, t. y. už nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, paskirtas įspėjimas, o už nusižengimą, numatytą 346 straipsnio 4 dalyje, – 150 eurų bauda. Paskirtos nuobaudos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, subendrintos ir Ž. V. Š. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 150 eurų dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad Ž. V. Š. dėl padarytų nusižengimų gailėjosi, kas pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat į tai, jog ji analogiškų nusižengimų padariusi nebuvo, be to, nebuvo nustatyta jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jai pagrįstai buvo paskirtos inkriminuojamų ANK straipsnių sankcijose numatytos minimalios nuobaudos. Taip pat pagal byloje esančius duomenis nebuvo nustatyta būtinybės konfiskuoti Ž. V. Š. priklausančio šuns. ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatytas gyvūno konfiskavimas yra neprivalomas, o, atsižvelgus į tai, jog policijos sistemoje anksčiau nebuvo užfiksuota jokių skundų dėl Ž. V. Š. netinkamai prižiūrimo šuns, pastaroji anksčiau analogiško pobūdžio nusižengimų nebuvo padariusi bei, nesant kitokių netinkamą šuns priežiūrą įrodančių duomenų, konfiskuoti gyvūną nebuvo pagrindo.
Tokiu būdu teismas turėtų pagrindą sutikti tiek su skundžiamu nutarimu Ž. V. Š. paskirta administracine nuobauda, tiek su sprendimu netaikyti administracinio poveikio priemonės (gyvūno konfiskavimo), atitinkamai kaip nepagrįstus atmetant pareiškėjos argumentus. Vis dėlto daryti galutines išvadas, o tuo pačiu ir pilnai išnagrinėti skundą teismas negali dėl skundžiamo nutarimo dalies, kurios turinys yra reikšmingas tiek sprendžiant administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimus.
Teismo paminėta nutarimo dalis apima aplinkybes, kuriomis nurodoma, kad „tyrimo metu buvo nustatyta, kad šuo dažnai bėgioja be priežiūros ir be pavadėlio kitiems žmonėms prieinamoje vietoje“. Ši nutarimo dalis aiškiai prieštarauja pačios Institucijos atsiliepime nurodytiems argumentams, kuriais teigiama, kad jokių gyventojų skundų dėl be priežiūros bėgiojančio Ž. V. Š. šuns policijos sistemoje nebuvo gauta. Tokiu būdu lieka neaišku, kokio tyrimo metu buvo nustatyti faktai, leidę Ž. V. Š. inkriminuoti tai, kad ji, be kita ko, nepasirūpina, kad jos šuo kitiems asmenims prieinamoje vietoje nebėgiotų (beje, kaip nurodoma, toks faktas kartojosi dažnai) be pavadėlio, šeimininkams neprižiūrint. Apklausiama teismo posėdyje Ž. V. Š. kategoriškai nesutiko, kad ji savo šuns neprižiūri, priešingai, išdėstė eilę argumentų, kuriais nurodė, kad savo augintiniu rūpinasi, pastarasis niekada nėra paleidžiamas iš aptvertos sklypo teritorijos palaidas, nuolat lankosi pas veterinarą, paaiškino savo sprendimą kasmet neskiepyti šuns. Teismas neturi galimybių paneigti tokių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginių, o bylos medžiagoje konkrečių duomenų, liudijančių, kad Ž. V. Š. veiksmai dėl šuns buvimo ir priežiūros viešose erdvėse, yra priešingi, nesurinkta. Pateikta bylos medžiaga leidžia spręsti, kad dėl nurodytų aplinkybių joks tyrimas iš esmės ir nebuvo atliktas. Byloje viso labo yra dokumento, pavadinto „paliudijimas“, kopija, kurioje nurodyta, kad didelis, rudas, gauruotas šuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dažnai matomas lakstantis palaidas. Iš tokio rašto galima numanyti, jog kalbama būtent apie Ž. V. Š. šunį, tačiau visiškai neaišku, ar tokios nurodytos aplinkybės atitinka objektyviai tikrovei. Matyti, kad raštas surašytas vieno asmens, po tekstu tiesiog pasirašė kiti asmenys, nenurodydami jokių konkrečių aplinkybių. Jeigu Institucija nusprendė esant pagrindą Ž. V. Š. nubausti ir dėl to, kad „šuo dažnai bėgioja be priežiūros ir be pavadėlio kitiems žmonėms prieinamoje vietoje“, vadinasi, privalėjo surinkti objektyvius duomenis, leidžiančius daryti tokią išvadą. Jeigu minėtą išvadą pareigūnai grindė anksčiau nurodytu liudijimu, vadinasi, privalėjo jame nurodytas aplinkybes patikrinti. Šiuo atveju gi byloje nėra duomenų apie tai, jog būtų apklausti paliudijimą pasirašę asmenys, nesiaiškinta, ar pastarieji kreipėsi į kokias nors institucijas dėl galimai netinkamai prižiūrimo ir pavojingo gyvūno, galbūt pranešė gyvenamosios vietos seniūnijai ir pan. Nagrinėdamas bylą, teismas turi patikrinti aplinkybes, esant reikalui, pareikalauti papildomų duomenų, tačiau tai nereiškia, kad privalo rinkti pirminius įrodymus ir iš esmės atlikti visą tyrimą, kurio šiuo atveju dėl nurodytos skundo dalies apskritai nėra. Kita vertus, teismas net ir neturi tokių galimybių, kadangi dalis nurodytų asmenų pavardžių yra sunkiai įskaitoms, nėra jokių „paliudijime“ pasirašiusių asmenų kontaktinių duomenų.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 569, 617 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, o to padaryta nagrinėjamu atveju nebuvo. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime nepatikrintos bei neištirtos anksčiau nurodytos aplinkybės, be abejonės, yra reikšmingos, kadangi nustačius, jog Ž. V. Š. priklausantis šuo išties dažnai be pavadėlio ir neprižiūrimas bėgioja visiems prieinamoje vietoje, tai gali turėti įtakos sprendimui dėl administracinio poveikio priemonės ar nuobaudos skyrimo.
Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog priimant skundžiamą nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktai Ž. V. Š. nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime.
Administracinėn atsakomybėn patraukta Ž. V. Š. teismo posėdžio metu pažymėjo norėjusi dalyvauti ir pasisakyti nagrinėjant bylą Institucijoje, tačiau, Ž. V. Š. atvykus į paskirtą posėdį bei pralaukus apie 40 min., paaiškėjo, kad pareigūno nebus ir bylos niekas nenagrinės (pareigūnas dalyvavo šaudymo pratybose). Kitą dieną susisiekus, jai buvo paaiškinta, jog byla visgi išnagrinėta, įvyko nesusipratimas, priimto nutarimo atšaukti nebebuvo galima. Ž. V. Š. nurodė paprašiusi protokole padaryti įrašą, jog ji nurodytu laiku buvo atvykusi į bylos nagrinėjimą. Iš administracinio nusižengimo protokole esančio įrašo matyti, jog Ž. V. Š. 2018-05-23, 14 val., t. y. administracinio nusižengimo protokole nurodytu paskirtu laiku, buvo atvykusi į bylos nagrinėjimą (b. l. 38), tačiau, nepaisant jos pageidavimo pateikti papildomus duomenis ir dalyvauti nagrinėjant bylą (beje, nutarimu konstatuota, jog asmuo pripažino visas aplinkybes, nors dar administracinio nusižengimo protokole Ž. V. Š. pabrėžė nesutinkanti su ta dalimi, kad jos šuo laksto palaidas be priežiūros), skundžiamas nutarimas buvo priimtas tos pačios dienos 16.50 val., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokia praktika laikytina ydinga ir nesuderinama su ANK 577 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teise dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka bei duoti paaiškinimus, kas šiuo atveju asmeniui nebuvo užtikrinta.
Taip pat kyla klausimas dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 39 punkto, numatančio, jog voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, nepriklausomai nuo jų dydžio negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti, pagrįstumo. Kaip matyti tiek iš skundžiamo nutarimo turinio, tiek iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų, šuo įvykio dieną buvo ne voljere, o tvora aptvertame namo kieme. Minėto aprašo 43 punkte yra numatyti reikalavimai uždaroje žemės valdoje, būtent kurioje įvykio dieną ir buvo Ž. V. Š. šuo, laikomo nepririšto šuns priežiūrai, todėl galima manyti, jog Ž. V. Š. inkriminuotas Aprašo 39 punktas yra perteklinis.
Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog byloje yra nenustatytos reikšmingos aplinkybės, kas laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti papildomą tyrimą (dėl anksčiau nurodytos nutarimo dalies), todėl, atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą surašiusiai Institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
L. M. skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 15-ANR_N-264-2018, administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinant papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.