- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- I-478-386/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- T. J.
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. J. skundo dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-07-15 teisme gautas pareiškėjos T. J. skundas atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko žemėtvarkos skyriui, kuriuo teismo prašoma: 1) atnaujinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimą; 2) panaikinti Tauragės apskrities viršininko administracijos 2001-01-26 sprendimus Nr. 94-13618, Nr. 94-13645, Nr. 94-13646, kuriais įmatuotas A. T. žemės sklypas – 5 ha miško žemės sklypas – pil. E. B. , A.V. B. ir K. J. , atkuriant šiems asmenims nuosavybes teises, grąžinant natūra bendra nuosavybės teise buvusio žemės savininko V. B. valdytą 23,05 ha miško sklypą Daugėlių k., Eržvilko sen., Jurbarko r.; 3) įpareigoti atsakovę įvykdyti teismo sprendimą taip, kaip to reikalauja įstatymas, gražinant pareiškėjai nuosavybę kokia ji buvo iki nusavinimo 1991-09-20, įvertinti padarytą žalą, t.y. iškirsto miško kiekį ir vertę rinkos kaina.
Skundą atsisakytina priimti, nes byla nepriskirtina nagrinėti administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - Administracinių bylų teisenos įstatymas) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Iš su skundu pateiktų dokumentų turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės siekia atkurti nuosavybes teises į senelio A. T. , mirusio (duomenys neskelbtini), iki 1940-07-22 žemės reformos nuosavybes teise valdytą 5.00 ha žemės sklypą, esantį Daugėlių k., Eržvilko sen., Jurbarko r.. Tačiau pareiškėja jokio (-ių) su tuo susijusių viešojo administravimo priimto administracinio akto (-ų) (sprendimų) neskundžia, o ginčijamu aktu laiko ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimą, kuriuo tik nustatytas juridinis faktas apie ginčo žemės valdymą bei atnaujintas pareiškėjai terminas prašymui ir dokumentams paduoti tikslu atkurti nuosavybės teises į senelio valdytą žemę. Taigi akivaizdu, jog skundo reikalavimas atnaujinti minėtą apylinkės teismo sprendimą suformuluotas juridiškai netinkamai ir (ar) klaidingai. Pareiškėjai išaiškintina, kad minėto teismo sprendimas savaime neatkūrė pareiškėjai ginčo nuosavybės teisių į senelio žemę, o šiai teisei realizuoti ji turėjo kreiptis į apskrities viršininko administraciją (primintina, kad nuo 2010-07-01 apskrities viršininko administracijos panaikintos) bei Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnis, 37 straipsnio 3 dalis). Tik po to, jei pareiškėja nebūtų sutikusi su atitinkamais paminėtų institucijų sprendimais ir (ar) veiksmais, Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 - 2 dalyse ir 33 straipsnio 1 – 2 dalyse nurodytais terminais ji būtų galėjusi kreiptis su skundu į administracinį teismą.
Kitas skundo reikalavimas - panaikinti Tauragės apskrities viršininko administracijos 2001-01-26 sprendimus Nr. 94-13618, Nr. 94-13645, Nr. 94-13646 laikytinas akivaizdžiai pertekliniu, nes apima kitų LR piliečių teises bei teisėtus interesus, susijusius su šių piliečių nuosavybės teisių atkūrimu į žemę.
Trečiasis skundo reikalavimas laikytinas išvestiniu iš pirmojo ir antrojo, todėl kaip teisiškai papildomai neanalizuotinas.
Akcentuotina, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t.y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Ginčijamas aktas (raštas) yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriais atliekamas reikšmingų aplinkybių tyrimas, informuojami prašymus pateikę asmenys ir pan., o tokie dokumentai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio (šiame straipsnyje numatytos bylos priskirtos administracinių teismų kompetencijai) nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. AS146–201/2009, Nr. AS438-135/2009).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, laikytina, kad pareiškėjos skundo reikalavimai juridiškai netinkami, skundu ginčijami aktai (išskyrus paminėtą apylinkės teismo sprendimą, kuris liečia tik pareiškėjos teises ir teisėtus interesus) nesukelia ir negali sukelti pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.
Atsisakius priimti skundą aukščiau nurodytu juridiniu pagrindu kiti skundo trūkumai neaptariami.
Pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105 - 106 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos T. J. skundą atsisakyti priimti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai T. J. .
Grąžinti pareiškėjai T. J. 2011-07-13 mokėjimo kvitu Swedbank AB banke sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį, grąžinimą pavedant atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.