Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-94-210/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-08
Bylos Nr.
2A-94-210/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius (pirm.), Danutė Brbulienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas
E. O., A. K., E.
Ieškovas
L. K.
Trečiasis asmuo
Pasvalio rajono
Advokatai
Valdas Falkauskas
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasPranešėjas V. Kursevičius Civilinė byla Nr. 2A-94-210/2011

Teisėjas V. Gestautas Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1.;

41.; 121.21.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,kolegijos narių Danutės Brbulienės, Birutės Simonaitienės,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,dalyvaujant atsakovams E. O. ir A. K.,atsakovės atstovui advokatui Valdui Falkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. O. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovams A. K. ir E. O., trečiajam asmeniui Pasvalio rajono 2 – ojo notarų biuro notarei Ilmai Budrytei dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovams A. K. ir E. O., prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2006-01-04 pirkimo - pardavimo sutartį, kurios registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Pasvalio r. 2 - ame notarų biure, tarp E. O. ir A. K., kuria A. K. pardavė E. O. už 6000 Lt 0,2986 ha žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, viralinę, tvartą, daržinę, malkinę, garažą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2006-01-04 pirkimo - pardavimo sutartį, kurios registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Pasvalio r. 2 - ame notarų biure, tarp E. O. ir A. K., kuria A. K. pardavė E. O. už 3000 Lt 1,2100 ha; 0,9000 ha; 0,3800 ha; 0,2300 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nuo šių sandorių sudarymo momento ir teismo iniciatyva taikyti abipusę restituciją; 2) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2005-02-14 sprendimu ieškovė ir atsakovas A. K. buvo ištuokti, visą turtą priteisiant atsakovui A. K., o jai su vaikais piniginę kompensaciją, išdėstant ją keleriems metams. Nesulaukusi mokėjimų, 2005 m. rugsėjį ieškovė kreipėsi į teismą ir antstolį, kad priteista suma būtų išieškoma. 2006 m. vasarį ieškovė iš antstolio sužinojo, kad visas atsakovo A. K. turėtas nekilnojamas turtas 2006 m. sausį parduotas E. O. už labai mažą kainą ir išieškoti nebėra iš ko. Buvo užvesta baudžiamoji byla atsakovui A. K. dėl sprendimo nevykdymo ir jis pripažintas kaltu. Iš priteistos 31207,50 Lt sumos 2006-01-04 liko neišmokėta maždaug 21000 Lt. Vykdomasis raštas yra išsiųstas darbovietei. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl pirkimo-pardavimo sutarčių anuliavimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė E. O. nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad iki sandorio sudarymo momento, t.y. iki 2006-01-04 atsakovė žinojo arba turėjo žinoti apie A. K. skolas ieškovei. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo šalių sutarta suma gali neatitikti rinkos vertei ir sutartyje nurodyta suma nėra rinkos vertė, o tik šalių sutarta kaina. Atsakovė pažymėjo, kad kai A. K. 2005 m. pabaigoje jai pasiūlė pirkti nekilnojamąjį turtą, ji visiškai negyveno (duomenys neskelbtini) rajone, tuo labiau negyveno su A. K. ir nevedė su juo bendro ūkio. Todėl apie jo asmenines problemas, o tuo labiau turtines problemas, atsakovei nieko nebuvo žinoma. Atsakovė iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) rajoną persikėlė gyventi tik 2006 m. birželio pabaigoje, kuomet A. K. jos nupirktame gyvenamajame name jau nebegyveno. Atsakovė pažymėjo, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį turto disponavimas nebuvo suvaržytas ir jo niekas neįkeitė hipotekos įstaigai. Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, kad bendra jos pagal ginčijamas sutartis įgyto nekilnojamojo turto vertė yra 37001 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino visiškai: 1) pripažino negaliojančia 2006-01-04 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Pasvalio r. 2 - ame notarų biure, tarp E. O. ir A. K., kuria A. K. pardavė E. O. už 6000 Lt 0,2986 ha žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, viralinę, tvartą, daržinę, malkinę, garažą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nuo šio sandorio sudarymo momento; 2) pripažino negaliojančia 2006-01-04 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Pasvalio r. 2 - ame notarų biure, tarp E. O. ir A. K., kuria A. K. pardavė E. O. už 3000 Lt 1,2100 ha, 0,9000 ha, 0,3800 ha ir 0,2300 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nuo šio sandorio sudarymo momento; 3) taikant restituciją, 2006-01-04 pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje Pasvalio rajono 2-ame notarų biure, žemės sklypus: 1,2100 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 0,9000 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 0,3800 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 0,2300 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), A. K. už 3000 Lt parduotus E. O., grąžino A. K. ir 3000 Lt iš A. K. priteisė E. O.; 4) taikant restituciją, 2006-01-04 pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje Pasvalio rajono 2-ame notarų biure, 0,2986 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 112,55 m² bendro ploto, viralinę (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžineriniai) – kiemo statinius: tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), A. K. už 6000 Lt parduotus E. O., grąžino A. K. ir 6000 Lt iš A. K. priteisė E. O.; 5) priteisė iš atsakovų A. K. ir E. O. solidariai 270 Lt žyminio mokesčio ieškovei L. K. ir 43,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad ieškovė L. K. galiojančią reikalavimo teisę, kaip kreditorė, neabejotinai turi, kadangi atsakovas A. K. yra įvykdęs tik dalį jam tenkančios prievolės. Todėl teismas padarė išvadą, kad šioje byloje ginčijami sandoriai – atsakovų A. K. ir E. O. Pasvalio rajono 2-ame notarų biure 2006-01-04 sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kreditorės L. K. interesus, nes atsakovui A. K. perleidus turtą atsakovei E. O., jis nuosavybės teise nebeturėjo jokio kito turto, į kurį antstolis galėtų nukreipti piniginės kompensacijos išieškojimą pagal teismo 2005-02-14 sprendimą. Pripažino, kad atsakovas A. K., perleisdamas nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui, t. y. atsakovei E. O., pažeidė ieškovės L. K. interesus, nes ieškovė po sandorių sudarymo neteko galimybės patenkinti savo reikalavimo – išsiieškoti priteistą piniginę kompensaciją. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog už sandoriais perleistą turtą gautas sumas atsakovas būtų perdavęs ieškovei, tokiu būdu vykdydamas savo prievoles ieškovei. Spręsdamas klausimą dėl sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui, teismas nurodė, kad ginčijami sandoriai sudaryti 2006-01-04, o ieškinys dėl šių sandorių nuginčijimo teismui pateiktas 2007-01-02. Todėl teismas pripažino, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovas A. K. nebuvo įpareigotas privalomai sudaryti ginčijamus sandorius ir savo turtą perleisti E. O.. Kadangi atsakovų 2006-01-04 sudaryti ir šioje byloje ginčijami sandoriai yra atlygintiniai, todėl teismas nustatinėjo ne tik atsakovo A. K., bet ir atsakovės E. O. nesąžiningumą dėl ginčijamų sandorių sudarymo. Teismas pripažino, kad perleisdamas žemės sklypus ir gyvenamąjį namą atsakovei E. O., be to, už žymiai mažesnę nei šio turto rinkos vertė kainą, taip siekdamas išvengti prievolių vykdymo ieškovei, nes, jo manymu, teismo 2005-02-14 sprendimu ieškovei priteistos per didelės sumos, dar daugiau, gautų pinigų neperduodamas ieškovei tenkinti jos piniginius reikalavimus, atsakovas A. K. elgėsi nesąžiningai ieškovės L. K. atžvilgiu. Taip pat teismas padarė išvadą, kad atsakovė E. O., sudarant ginčijamus sandorius, veikė nesąžiningai, nepasidomėjo, ar atsakovas A. K. neturi kreditorių, todėl negali būti laikoma sąžininga turto įgijėja. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovei turėjo būti žinoma ta aplinkybė, jog turtą ji įgyja ženkliai mažesne kaina, nei byloje nustatyta jo vidutinė vertė. Todėl nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos ir ieškovės ieškinį patenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė E. O. skundžia Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovė neįrodė atsakovės E. O. nesąžiningumo, o teismas išėjo iš ieškinio ribų tiek, kiek pats netinkamai interpretavo ir vertino atsakovės veiksmus ar neveikimą sandorio sudarymo metu. Atsakovės nerūpestingumą, nesidomėjimą viešųjų registrų duomenimis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė jos nesąžiningumu. Ginčijami sandoriai patvirtinti notarine tvarka. Notarė nei E. O., nei A. K. neįspėjo, kad jos dispozicijoje yra duomenys apie pardavėjo prievoles, nepasiūlė patiems pasidomėti viešuose registruose fiksuotų įrašų, neišaiškino potencialios rizikos sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį. Tai reiškia, kad ne atsakovės, bet notarės profesinis nerūpestingumas sąlygojo sandorio realizavimą. Atsakovės įsitikinimu, ji savo pareigas vykdė tinkamai ir, įregistravusi šį sandorį Registrų centre, ji įgavo teisę naudoti sutartį prieš trečiuosius asmenis (CK 6.393 str. 1 d.), o taip pat ir prieš restitucijos reikalaujantį asmenį (CK 6.153 str. 1 d.). Vien ta aplinkybė, kad atsakovė asmeniškai nepatikrino įrašų Centrinės hipotekos registre, nedaro jos nesąžininga įgijėja. Todėl atsakovės tariamas nerūpestingumas negali būti laikomas aktyviu veiksmu, nes pagal savo prigimtį tai yra neveikimas.

2. Ginčijamų sandorių sudarymo metu (2006-01-04) A. K. neturėjo jokio įsiskolinimo ieškovei. Teismas neskyrė pakankamo dėmesio tam, kad išsiaiškinti, kokiu metu atsirado A. K. įsiskolinimas buvusiai sutuoktinei, t. y. kada jis pradėjo nevykdyti ar netinkamai vykdyti savo prievolę. Kreditoriaus teisių pažeidimo atsiradimo momentas (CK 6.66 str. 1 d.) nėra išanalizuotas ir pakankamai aptartas motyvuojamojoje sprendimo dalyje. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad ji negavo eilinės įmokos už 2006-02-14 – 2006-09-14 laikotarpį. Tai reiškia, kad jei A. K. jos atžvilgiu savo prievolę pažeidė, šis pažeidimas negalėjo atsirasti anksčiau nei 2006-09-15. Todėl darytina išvada, kad reikalavimo teisė ieškovei atsirado ne iki sandorio sudarymo momento ar jo sudarymo momentu, o tik po 2006-09-14. Vadinasi, kreditorius (ieškovė L. K.) sandorio sudarymo dienai neturėjo jokios reikalavimo teisės, t. y. būtinos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą.

3. Ieškovei iki 2006-09-14 neįvykdytos prievolės dydis buvo lygus 10365,55 Lt. Ši suma neatitiko ieškinio sumai, kuri nurodyta netinkamai, siekiant neproporcingo reikalavimo – pilnos restitucijos. Ieškovės reikalavimas neproporcingas ta prasme, kad pagal Registrų centro duomenis ieškinio padavimo momentui ieškovės interesai galėjo būti patenkinti ne naikinant abi pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau tik vieną jų ir tik dalyje, neviršijančioje 10365,55 Lt. Tačiau ieškovė siekė ne patenkinti savo reikalavimus, bet kažkokių kitokių tikslų, kurie galėjo būti susiję ne su atsakove, tačiau su A. K. asmeniu. Be to, per tris civilinės bylos nagrinėjimo metus ieškovės naudai buvo vykdomas išieškojimas iš atsakovo A. K. atlyginimo. Deja, ieškovė, piktnaudžiaudama teise, nepateikė teismui duomenų apie tai, kiek ji gavo išieškotų iš A. K. lėšų, o teismas, netinkamai vykdydamas teisingumą nesielgė aktyviai ir neišreikalavo šių duomenų iš antstolio. Tokiu būdu teismas neužtikrino konkuruojančių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo reikalavimo (CK 1.2 str.).

4. Teismas, naikindamas sandorį, nepagrįstai taikė abišalę restituciją. Šio instituto taikymas sukelia neproporcingai sunkias pasekmes atsakovei ir jos šeimos nariams. Sukuriama teisinė padėtis, kad esant areštuotam gyvenamajam būstui, kuriame gyvenu atsakovė ir jos vaikai, jis gali būti parduotas iš varžytinių. Tokiu būdu būtų pažeisti atsakovės turtiniai interesai, nes ji pagerino įgytą turtą (atliko įvairių remonto darbų už 14000 Lt sumą). Kitas restitucijos neadekvatumo aspektas yra tas, kad galimo A. K. įsiskolinimo padengimui visiškai nereikia priverstinai realizuoti viso nekilnojamojo turto, kurį atsakovė įgijo pagal sandorį ir kuris grąžinamas natūra A. K..

5. Pirmos instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, ar A. K. restitucijos pasėkoje negaus daugiau nei turėjo, nes ieškovė iš viso nėra sandorio šalis. Atsakovės manymu, teismas nepagrįstai taikė sąžiningos sandorio šalies gynimo institutą (CK 4.96 str.). Ieškovė nebuvo turto savininkė, todėl daikto dėl nusikaltimo neprarado. Savininkas pagal buvusių sutuoktinių santykius sureguliavusio teismo sprendimo nuostatas buvo A. K.. Jis turtą perleido gera valia, o ne dėl atsakovės E. O. ar trečiųjų asmenų nusikaltimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. K. nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovės, kaip trečiojo asmens, su kuriuo atsakovas A. K. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, nesąžiningumas buvo pilnai įrodytas byloje surinktais duomenimis. Atsakovė turėjo visas jai prieinamas galimybes sužinoti, kad atsakovas A. K. turi kreditorių, t. y. ieškovę, kad atsakovei parduodamas nekilnojamasis turtas yra vienintelis turtas, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą ir tokių ginčijamų sandorių sudarymas pažeis kreditoriaus, t. y. ieškovės interesus.

2. Atsakovė apeliaciniame skunde kaltina notarę profesiniu nerūpestingumu, tuo bandydama užmaskuoti savo nerūpestingumą, siekdama savo pareigą būti atidžiai ir rūpestingai perkelti notarei. Be to, siekdama pateisinti savo nerūpestingumą, atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2010. Tačiau reikia pažymėti, kad šioje byloje kasacine tvarka išnagrinėtas ginčas, kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir su tuo susijusių teisinių padarinių, todėl realiai neatitinka situacijos nagrinėjamos šioje byloje.

3. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu (2006-01-04) A. K. neturėjo jokio įsiskolinimo ieškovei. Priešingai, atsakovas A. K. visa laikotarpį nuo 2005-02-14, kai Joniškio rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai piniginę kompensaciją iki šio momento (atsakovas iki šiol nėra pilnai atsiskaitęs su ieškove) turi piniginę prievolę, nes yra skolingas ieškovei, o ieškovė visą tą laiką turėjo ir turi reikalavimo teisę.

Šalies argumentai

4. Ieškovės ieškinio suma nurodyta 9000 Lt, t.y. tokia suma, už kurią atsakovas A. K. atsakovei pardavė nekilnojamąjį turtą, į kurį būtų buvę galima nukreipti išieškojimą. Atsakovės pateiktos Registrų centro pažymėjimų kopijos, kuriose nustatytos parduoto turto vertės, dar kartą patvirtina atsakovės nesąžiningumą, nes turtas atsakovo A. K. buvo parduotas, o atsakovės įgytas už žymiai mažesnę kainą.

5. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK normomis, ginčo sandorių atžvilgiu pagrįstai taikė abišalę restituciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir teisiniai argumentai, kuriais atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro paduoto atsakovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai, nurodytų argumentų, liečiančių bylos esmę patikrinimas ir įvertinimas, bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Konstatuotina, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal apeliantės apeliacinį skundą, nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.)

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo nesutikimą grindžia keletu pozicijų, kurias reglamentuoja ir teisės normos, nustatančios actio Pauliana instituto pagrindus. Tai:

a) sandorio šalių (šiuo atveju šalies, nesusijusios su kreditoriumi) nesąžiningumo nepagrindimu, nes atsakovė šiuo atveju nežinojo ir negalėjo žinoti apie kitos sandorio šalies kreditorinius įsipareigojimus;

b) kreditoriaus teisių pažeidimo nebuvimu, nes sandorio sudarymo metu (2006-01-04) sandorio šalis – A. K. neturėjo jokio įsiskolinimo ieškovei – buvusiai sutuoktinei L. K.;

c) proporcingumo principo pažeidimu, nes turto, kuris buvo sandorio objektas vertė šiuo metu žymiai skiriasi dydžiu nuo neįvykdytos prievolės.

1. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

Įstatymo leidėjas yra nustatęs actio Pauliana instituto paskirtį – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis neprivalėjo sudaryti, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditorių teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 str. 1 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas trečiojo asmens, t.y. kitos sandorio šalies, kai sandoris yra dvišalis, nesąžiningumas, t. y. reikalavimas, kad sandorio šalis žinotų arba turėtų žinoti, kad sudaromu sandoriu pažeidžiamos skolininko kreditoriaus teisės. Tuo būdu įstatymo leidėjas siekia užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, užtikrinant pareigų kreditoriams vykdymą, ginant kreditorius nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais gali būti sumažintos galimybės kreditorių reikalavimams patenkinti. Todėl actio Pauliana pagrindu gali būti ginčijamas tik toks sandoris, kuris pažeidžia kreditoriaus interesus ir teises.

Šioje byloje pagrįstai pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad ieškovė L. K. galiojančią reikalavimo teisę, kaip kreditorė, neabejotinai turi. Joniškio rajono apylinkės teismo 2005-02-14 sprendimu ieškovei buvo priteista 31207,50 Lt piniginė kompensacija iš A. K., jis šiuo metu nėra galutinai sumokėjęs L. K. priteistos sumos. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis ieškovės naudai išieškojo tik dalį priteistos piniginės kompensacijos, todėl laikytina, kad atsakovas yra įvykdęs tik dalį jam tenkančios prievolės. Todėl šių duomenų pagrindu konstatuotina, kad ieškovė galiojančią reikalavimo teisę turi. Bylos duomenimis A. K. 2006-01-04 pardavęs gyvenamąjį namą su ūkio trobesiais, bei žemės sklypus, ir pagal sutartį gavęs 9000 Lt, turėdamas galimybę vykdyti teismo sprendimą ir sumokėti kompensaciją, nuo 2006-02-14 iki 2008-02-14 nesumokėjo L. K. likusios dalies priteistos kompensacijos (20434,98 Lt). Todėl darytina pagrįsta išvada, kad šioje byloje ginčijami sandoriai – atsakovų A. K. ir E. O. Pasvalio rajono 2-ame notarų biure 2006-01-04 sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kreditorės L. K. interesus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoris gali būti laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus ir teises, kai tokiu sumažinama turto masė arba jo visiškai netenkama ir nebelieka turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, kai dėl tokio sandorio sudarymo atsiskaitymas su kreditoriumi užtrunka gerokai ilgiau. Taigi, nors A. K. ginčijamų sandorių sudarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau piniginės kompensacijos iš jo darbo užmokesčio antstolis taip pat negalėjo išieškoti, kadangi iš šių lėšų išieškomas išlaikymas vaikui E. K.. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, o su tokia teismo pozicija sutinka ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nebelieka arba jo nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Šiuo konkrečiu atveju, nors skolininkas, perleidęs turtą, ir netapo nemokus, tačiau iš esmės sumažino savo turtą, sudarydamas realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai ir laiku įvykdyti. Prie tokių atvejų priskirtinas ir skolininko turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto nebeužtenka skolai grąžinti.

Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas A. K., perleisdamas nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui, t.y. atsakovei E. O., pažeidė ieškovės L. K. interesus, nes ieškovė po sandorių sudarymo neteko galimybės patenkinti savo reikalavimo – išsiieškoti priteistą piniginę kompensaciją, yra pagrįsta. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas A. K. pripažino, kad pardavęs turtą gautus pinigus jis panaudojo savo reikmėms, šiuo atveju nežiūrėdamas savo kreditoriaus interesų. Be to, atsakovas pripažino ir tą faktą, kad jis teismo sprendimą, kuriuo iš jo buvo priteista L. K. piniginė kompensacija, laikė neteisingu, todėl kompensacijos nemokėjo.

Taigi teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliantės skundo argumentą, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu A. K. neturėjo jokio įsiskolinimo ieškovei L. K., o ieškovė reikalavimo teisės. Šis apeliantės skundo argumentas paneigtas bylos duomenimis. Be to, pažymėtina, kad 2005-02-14 sprendimu ieškovės ir atsakovo A. K. santuokos nutraukimo byloje atsakovui buvo priteistas turtas, kuris yra šios bylos ginčo objektas, natūra, o L. K. kompensacija už jai tenkančią šio turto dalį pinigais. Taigi atsakovo A. K. prievolė, kuri neįvykdyta iki šiol, buvo netiesiogiai susieta ir su turtu, kurį atsakovas perleido. Ieškovė visą šį laikotarpį turėjo ir turi reikalavimo teisę, kuri pasibaigtų tik atsakovui sumokėjus likusią nesumokėtą kompensacijos dalį. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad šiais ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditorės L. K. teisės.

2. Dėl ginčo sandorio šalių sąžiningumo

Pagal CK 6.66 str. 2 d. dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas. Tai vertinamoji sąvoka, kurios esmę yra atskleidęs savo praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą galima konstatuoti tik tuomet, kai jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Bylos duomenimis akivaizdu, kad skolininkas A. K. tai ir žinojo, ir suprato, nes civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir kitų pasekmių buvo išnagrinėta ir priimtas sprendimas, kuriuo A. K. privalėjo sumokėti L. K. piniginę kompensaciją (pažymėtina ir ta aplinkybė, kad jis teismo buvo pripažintas kaltu už šio teismo sprendimo nevykdymą).

Esminis klausimas dėl trečiojo asmens - šiuo atveju dėl atsakovės E. O. sąžiningumo sudarant ginčijamus sandorius. Teisminėje praktikoje „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų apie įvykį faktą aplinkybes ir pan. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti taip, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, gera moralė, teisingumo ir sąžiningumo principai. Sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas teismų praktikoje suprantamas kaip reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo kontekstą. Konkrečiu atveju jau vien parduodamo turto vertė (kuri šiuo atveju žymiai mažesnė nei rinkos vertė) akivaizdžiai byloja, kad sandorio šalys, taigi ir trečiasis asmuo – E. O., nebuvo sąžiningos. Vien naudos iš sudaromo sandorio siekimas, nepaisant kitų asmenų interesų, negali būti laikomas sąžiningu šalies elgesiu. Kartu pažymėtina, kad vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris palyginti su skolininko nesąžiningumu, dažniausiai nėra aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, dėl kurio reikalavimų turtas gali būti įkeistas arba areštuotas. Todėl pripažintinas nepagrįstu apeliantės skundo argumentas, kad jai nebuvo būtina domėtis A. K. kreditoriais, nes jo turtas nebuvo įkeistas ar areštuotas, o sandorį tvirtinusi notarė nei jos, nei A. K. neįspėjo, kad jos dispozicijoje yra duomenys apie pardavėjo kitas prievoles, nepasiūlė patiems pasidomėti apie tokias galimas prievoles viešuose registruose, neišaiškino jos potencialios rizikos sudarant sandorius, nes remiantis teismų praktika kreditoriaus interesų gynimas actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos atvejus, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės nėra apribotos ar suvaržytos. O sandorio šalies pareiga veikti aktyviai pačiai, domėtis viešuose registruose išviešinta informacija ne tik apie paduodamo turto teisinę būklę, bet ir apie to turto savininką ir pardavėją. Be to, šioje konkrečioje situacijoje bylos aplinkybės liudija apie tai, kad atsakovei buvo žinoma ta aplinkybė, kad turtą ji įgyja ženkliai mažesne kaina, nei byloje nustatyta jo vidutinė vertė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvada, kad atsakovė E. O. jai prieinamomis priemonėmis nepasidomėjo, ar atsakovas A. K. neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti tokių kreditorių interesai. Teismo pagrįstai sprendžiama, kad atsakovė E. O., sudarydama sandorius, turėjo matyti, kad turtą, kurį ji įgijo iš atsakovo A. K. ir kurių įgijimo sandorius ginčija ieškovė, atsakovas įgijo teismo sprendimo pagrindu. Taigi šiuo atveju atsakovė ir galėjo, ir turėjo numanyti, kad tokiu teismo sprendimu galėjo būti nutraukta A. K. santuoka, o pats atsakovas turėti kreditorinių įsipareigojimų, pvz., išlaikymo mokėjimas ir panašiai. Teismui pateikti Pasvalio r. 2-ojo notarų biuro dokumentai liudija, kad atsakovams notarų biure sudarant ginčijamus sandorius, notarui buvo pateikti turto nuosavybę patvirtinantys dokumentai: VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą ir 2005-02-14 teismo sprendimas, kurio pagrindu įregistruotos daiktinės teisės, bei nurodyta pastatų vidutinė rinkos kaina – 26085 Lt, todėl atsakovė, veikdama kaip atidus ir rūpestingas asmuo bei sąžininga turto įgijėja, privalėjo su šiais duomenimis susipažinti, tokiu būdu išsiaiškinti, kad atsakovas A. K. turi skolinių įsipareigojimų buvusiai sutuoktinei. Be to, sudarant ginčijamus sandorius, notarui buvo pateiktas ir Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro išrašas, rodantis, kad daliai atsakovo A. K. turto taikomas areštas, nes A. K. kreditorei L. K. turi skolinių įsipareigojimų.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, nenustatė duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad apeliantė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama sudaryti sandorį, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir kreditorių interesų, buvo pakankamai atidi, domėjosi apie ginčijamos sutarties šalį. Nurodytų faktų ir aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantė neatitinka sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes. Todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes ir nustatytus faktus, ir spręsdamas, kad atsakovė E. O. sudarydama sandorius buvo nesąžininga, teisingai taikė tokio pobūdžio bylose formuojamą teisminę praktiką dėl ginčijamų sandorių actio Pauliana pagrindu šalių sąžiningumo.

Dėl masto ir restitucijos taikymo.

Actio Pauliana pagrindu gali būti ginčijamas tik toks sandoris, kuris pažeidžia kreditoriaus interesus ir teises. Taigi akivaizdu, kad sandoris gali būti laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus ir teises, kuriuo sumažinama turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertė ir to turto gali nebeužtekti kreditoriaus reikalavimams patenkinti, t. y. aiškinant šią įstatymo nuostatą vienodai svarbu ir reikšminga ne tik kreditoriaus turtinių interesų mastas ir apsauga, bet ir sudarytų sandorių, kuriuos panaikinant siekiama apginti kreditoriaus teises mastas (negali būti reikalaujama daugiau negu reikia). Priešingu atveju būtų pažeistas proporcingumo principas, neužtikrinama konkuruojančių interesų pusiausvyra, atskirais atvejais galimai netgi pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimu pripažino negaliojančiais du sandorius:

1) 2006-01-04 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą Pasvalio r. 2 - ame notarų biure, tarp E. O. ir A. K., kuria A. K. pardavė E. O. už 6000 Lt (vidutinė rinkos vertė 26085 Lt) 0,2986 ha žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, viralinę, tvartą, daržinę, malkinę, garažą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini),

2) 2006-01-04 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Pasvalio r. 2 - ame notarų biure, tarp E. O. ir A. K., kuria A. K. pardavė E. O. už 3000 Lt (vidutinė visų žemės sklypų rinkos vertė 4949 Lt) 1,2100 ha, 0,9000 ha, 0,3800 ha ir 0,2300 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendė, kad abiem šiais sandoriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Tačiau esamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad bylos duomenimis sprendimo priėmimo metu kreditorinis atsakovo A. K. įsiskolinimo likutis L. K. pagal 2005-02-14 teismo sprendimą sudarė tik 10077,94 Lt. Pripažindamas negaliojančiais abu minėtus sandorius, teismas privalėjo įvertinti pasikeitusią situaciją ir spręsti, ar toks sprendimas bus proporcingas kreditoriaus reikalavimų sumai ir turto įgyto pagal minėtus sandorius rinkos vertei, ar tam, kad patenkinti kreditoriaus reikalavimus visa apimtimi būtina pripažinti negaliojančiais abu sandorius. Teisėjų kolegija vertina šią situaciją pagal esamus byloje faktinius duomenis, liudijančius apie šiais sandoriais parduoto turto rinkos kainą ir šių duomenų pagrindu, kartu įvertinusi faktines aplinkybes, kurias nurodė bylos šalys apie turto likvidumą, konstatuoja, kad kreditoriaus teisėms ir interesams apginti pakako pripažinti negaliojančia 2006-01-04 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Pasvalio r. 2 - ame notarų biure, tarp E. O. ir A. K., kuria A. K. pardavė E. O. už 6000 Lt (vidutinė rinkos vertė 26085 Lt) 0,2986 ha žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, viralinę, tvartą, daržinę, malkinę, garažą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Nors šio turto rinkos vertė yra didesnė nei kreditoriaus reikalavimo suma, tačiau antruoju sandoriu parduoto turto – keturių žemės sklypų rinkos vertė perpus mažesnė už kreditoriaus reikalavimo sumą. Be to, anot atsakovų – žemės sklypai yra atskiruose plotuose, todėl ir ta aplinkybė mažina jų likvidumo galimybę. Todėl pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimas keičiamas, panaikinant tą jo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančia 2006-01-04 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Pasvalio r. 2 - ame notarų biure, tarp E. O. ir A. K., kuria A. K. pardavė E. O. už 3000 Lt 1,2100 ha, 0,9000 ha, 0,3800 ha ir 0,2300 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje priimamas sprendimas ieškinį atmesti.

Taip pat panaikintina sprendimo dalis, kuria taikyta restitucija 2006-01-04 pirkimo-pardavimo sutarčiai, kuria notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje Pasvalio rajono 2-ame notarų biure, žemės sklypus: 1,2100 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 0,9000 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 0,3800 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 0,2300 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), A. K. už 3000 Lt parduotus E. O., pirmosios instancijos teismas grąžino A. K., o pagal sutartį gautus 3000 Lt iš A. K. priteisė E. O..

Pirmosios instancijos teismas taikydamas abišalę restituciją 2006-01-04 sutarčiai (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrįstai nurodė, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytinos ir jo negaliojimo pasekmės, kadangi tokias numato teisės normos (CK 1.81 str. 3 d., 6.66 str. 4 d.). Nors apeliantė nurodo, kad šio instituto taikymas jai sukels neproporcingas pasekmes, kadangi tai jos ir jos vaikų vienintelis būstas, be to ji jį pagerino investuodama 14000 Lt, taigi anot apeliantės bus pažeisti jos turtiniai interesai, tačiau šie argumentai negali būti pagrindu įstatymo nustatytoms pasekmėms neatsirasti. Pažymėtina, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Be to, sandorio, kuris pripažintas negaliojančiu šalis, patyrusi dėl sandorio negaliojimo padarinių nuostolių, turi teisę ginti savo teises pareikšdama tokį reikalavimą teisme kitai sandorio šaliai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teisėjų kolegija, keisdama pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ieškovės materialinių teisinių reikalavimų, atitinkamai keičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str.). Ieškovei iš atsakovų priteistina 180 Lt žyminio mokesčio, o atsakovei E. O. iš ieškovės priteistina 90 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą. Atlikus šių sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovų iš viso priteistina 90 Lt žyminio mokesčio. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteistina 266,67 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Ta pačia proporcija iš šalių priteistinos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutar i a:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančia 2006-01-04 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Pasvalio r. 2 - ame notarų biure, tarp E. O. ir A. K., kuria A. K. pardavė E. O. už 6000 Lt 0,2986 ha žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, viralinę, tvartą, daržinę, malkinę, garažą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir taikant restituciją, 2006-01-04 pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje Pasvalio rajono 2-ame notarų biure, 0,2986 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 112,55 m² bendro ploto, viralinę (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžineriniai) – kiemo statinius: tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), A. K. už 6000 Lt parduotus E. O., grąžino A. K. ir 6000 Lt iš A. K. priteisė E. O. palikti nepakeistą.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančia 2006-01-04 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Pasvalio r. 2 - ame notarų biure, tarp E. O. ir A. K., kuria A. K. pardavė E. O. už 3000 Lt 1,2100 ha, 0,9000 ha, 0,3800 ha ir 0,2300 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir kuria taikė restituciją 2006-01-04 pirkimo-pardavimo sutarčiai, kuria notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje Pasvalio rajono 2-ame notarų biure, žemės sklypus: 1,2100 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 0,9000 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 0,3800 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 0,2300 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), A. K. už 3000 Lt parduotus E. O., pirmosios instancijos teismas grąžino A. K., o pagal sutartį gautus 3000 Lt iš A. K. priteisė E. O. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai 90 Lt (devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 266,67 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis litus 67 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16,57 Lt (šešiolika litų 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai 31,13 Lt (trisdešimt vieną litą 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkas Vytautas KursevičiusTeisėjai Danutė BurbulienėBirutė SimonaitienėNuorašas tikrasTeisėjasVytautas Kursevičius