- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- e2VP-14859-1080/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09714-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė (pirm.)
- Skolininkas
- J. S., N. S.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas J. S., N. S., antstolis Robertas Vasiliauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui J. S. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine N. S. priklauso ½ dalis N. S. banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų.
Nurodė, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3,72 Eur skolos išieškojimo iš J. S. turto išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). VMI 2020 m. kovo 13 d. gavo antstolio Roberto Vasiliausko 2020 m. kovo 12 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo antstolis pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo siūlymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, dalis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis Robertas Vasiliauskas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo mano, kad pareiškėjos prašymas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnyje esančią prezumpcija ir gali būti tenkintinas. Nurodo, kad atliekant vykdomuosius veiksmus dėl skolos išieškojimo iš skolininko buvo nustatyta, kad skolininkas yra santuokoje, sutuoktinis N. S. ir turi turto, kuris skolininkui priklauso bendrosios jungtines nuosavybes teise. Proceso metu areštuotos skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, esančios skolininko sutuoktinio banko sąskaitose. Byloje turimais duomenimis piniginių lėšų likutis skolininko sutuoktinės sąskaitose yra 50,57 Eur. Remiantis CK 3.117 straipsnio norma 2020 m. vasario 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto (skolininko sutuoktinio gaunamų ar ateityje gautinų pajamų, piniginių lešų ar kito bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto) dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Bylos duomenimis, per nustatytą terminą nei skolininkas, nei jo sutuoktinė sutikimo del turto dalies nustatymo nepateikė, todel išieškotoja teisėtai kreipėsi į teismą prašydama nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte.
Kiti suinteresuotieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai, 593 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3,72 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. S. turto išieškotojos VMI naudai. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas neturi. VSDFV duomenimis skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis yra 381,47 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., 637,00 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Nors aptariamu atveju ir matyti, jog skolininkas dirba ir gauna pajamas, o antstolio išieškoma suma nėra didelė (3,75 Eur skola ir vykdymo išlaidos), tačiau iš vykdomoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad išieškojimas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio negalimas, t. y. antstolio 2019 m. spalio 16 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, nėra vykdomas. Gyventojų registro duomenimis skolininkas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su N. S., ir turi turto, kuris skolininkui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Vedybų sutarčių registro išrašo duomenimis nustatyta, kad vedybų sutarties sutuoktiniai nėra sudarę.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Tačiau išieškojimas į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai yra nustatyta skolininkui priklausanti dalis turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis (CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalys). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Vykdomosios bylos duomenimis 2020 m. vasario 10 d. antstolis priėmė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sutuoktinės N. S. banko sąskaitų (suma, kurią draudžiama išmokėti 50,57 Eur), kurį antstolis 2020 m. balandžio 9 d. pakeitė kitu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) padidindamas sumą, kurią draudžiama išmokėti iki 89,09 Eur. Taigi nurodytu patvarkymu antstolis areštavo skolininko sutuoktinės N. S. banko sąskaitoje esančias ar ateityje būsiančias pinigines lėšas, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas. Todėl spręstina, jog CPK 667 straipsnyje numatyta sąlyga dėl skolininko sutuoktinės banko sąskaitose esančių lėšų arešto yra įvykdyta (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2S-113-580/2020, 14 ir 16 punktai).
Antstolis 2020 m. vasario 10 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui bei jo sutuoktinei per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Per įstatyme numatytą terminą Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos skolininko su bendraturčiais pasirašytas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nebuvo pateiktas. Todėl antstolis 2020 m. kovo 12 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Pareiškėjos (išieškotojos) prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Vilniaus miesto apylinkės teismui per EPP sistemą pateiktas 2020 m. balandžio 2 d., todėl laikytina, kad jis paduotas nepraleidus antstolio 2020 m. kovo 12 d. siūlyme nustatyto termino.
Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Vadovaujantis CK 3.112 straipsnio 1 dalį, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (1 punktas); pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto (2 punktas); pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai (3 punktas); įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas (4 punktas); pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (5 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo.
Remiantis civilinės bei vykdomosios bylos duomenimis, nustatyta, kad likvidaus asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininko įsiskolinimą, jis neturi. Kaip minėta aukščiau, nors skolininkas ir dirba, tačiau antstolio nurodymas dėl išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio, nėra vykdomas. Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog įsiskolinimas kreditoriui galėtų būti padengiamas iš skolininko gaunamų pajamų. Kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti, skolininkas taip pat neturi. Todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jo dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti kokia turto dalis jam ir sutuoktinei bendrojoje nuosavybėje priklauso. Vykdymo eigoje buvo areštuotos skolininko sutuoktinės piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose. Skolininkas su sutuoktine nėra sudaręs vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas. Todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.88 straipsnis), t. y. turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – skolininko sutuoktinės turimos piniginės lėšos banko sąskaitoje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Dėl to, teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens N. S. banko sąskaitose esančios piniginės lėšos abiem sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.
Remiantis išdėstytu, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Nustatytina, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkui) J. S. priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės N. S. piniginių lėšų esančių banko sąskaitose ar ateityje būsiančių piniginių lėšų (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,
nutaria:
tenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.
Nustatyti, kad skolininkui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų esančių banko sąskaitoje ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui Robertui Vasiliauskui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.