- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-27
- Bylos Nr.
- 1A-234/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Tomas Šeškauskas
- Nuteistasis
- A. B., D. S., P. S.
- Advokatai
- Aleksandr Palamarčiuk
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
nuteistiesiems A. B. , D. S. ir P. S.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. , D. S. ir P. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 1 d. (redakcija galiojusi iki 2007-06-28) laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;
D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 129 str. 1 d. (redakcija galiojusi iki 2007-06-28) laisvės atėmimu devyneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., prie šios bausmės pridėta 2005-09-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis ir subendrinus bausmes paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė devyneriems metams dviems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
P. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 129 str. 1 d. (redakcija galiojusi iki 2007-06-28) laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. , D. S. ir P. S. nuteisti už tai, kad 2007 m. kovo 6 d. nuo 22.00 val. iki 2007 m. kovo 7 d. 15.00 val. bute, esančiame Laisvės pr. 39-59 Vilniuje, pykdami, kad S. P. draugė paėmė D. S. rankinę ir kad S. P. sužalojo D. S. kaklą, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia nužudė S. P. , o būtent, nuteistasis P. S. smūgiavo nukentėjusiajam rankomis ir kojomis apie šešis kartus į veido ir kaklo sritį, apie du kartus į krūtinę ir rankas, 5 kartus užšoko jam ant krūtinės ir pilvo bei tris kartus sudavė taburetės minkštąja dalimi į galvos, nugaros, rankų sritį. Nuteistasis D. S. tuo pačiu metu spyrė S. P. apie penkis kartus į krūtinę ir kojas, o kaltinamasis A. B. nukentėjusiajam rankos delnu smogė du kartus į veidą ir apie septynis kartus spyrė pastarajam į veido, kaklo ir krūtinės sritis.
Tokiu būdu nuteistieji bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam daugybinius kaktos, abiejų skruostų, nosies nugarėlės, viršutinės lūpos, kairės ausies kaušelio odos nubrozdinimus, abiejų akių vokų, kairės ausies kaušelio poodines kraujosruvas, abiejų akių odenų kraujosruvas, dešinio smilkinio srities muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva, viršutinės lūpos gleivinės muštines žaizdas su aplinkine kraujosruva, apatinės lūpos gleivinės kraujosruvą, abiejų dilbių odos nubrozdinimus, kvalifikuotus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir paliežuvinio kaulo dešiniojo rago lūžį, skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės išorinio paviršiaus skilimą su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, krūtinės ląstos dešinės pusės odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva, dešinės pusės III-IX-O, kairės pusės III-VI-O (viengubus), VII-IX-O (dvigubus) šonkaulių lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose, kvalifikuotus sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nuo jų išsivystė ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, sukėlęs S. P. mirtį.
Šalies argumentai
A. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008-02-22 nuosprendį pakeisti ir jo nusikalstamą veiką iš LR BK 129 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 140 str.
Apeliantas nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu ir nurodo, kad teismas pažeidė individualizavimo principą, nes nepilnai išaiškino įvykio aplinkybės, neatribojo kiekvieno iš nuteistųjų veiksmų. Pažymi, kad kitų nuteistųjų parodymai yra nenuoseklus ir prieštaringi, o liudytojų parodymai, kuriais pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis, paremti spėjimais.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog susitarimo su kitais nuteistaisiais nužudyti kitą žmogų nebuvo, todėl teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neatsižvelgė į Lietuvos aukščiausiojo teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 46.
Dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino iš dalies, ikiteisminio tyrimo metu parodė tai, ką žinojo apie įvykį ir kitus nuteistuosius, nuoširdžiai gailisi dėl suduotų smūgių S. P. . Tvirtina, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta susiklosčiusių aplinkybių ir dėl paties nukentėjusiojo agresyvumo, nes pastarasis švaistėsi peiliu ir sužalojo kitą nuteistąjį D. S. į kaklą. Be to, jo suduoti smūgiai ranka ir koja, negalėjo būti nukreipti į gyvybiškai svarbius organus, nes jis juos sudavė sėdėdamas ant lovos, todėl jie nebuvo tokie stiprūs, kad sukeltų nukentėjusiojo mirtį.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jokio tikslo ir motyvo nužudyti nukentėjusįjį neturėjo, nes jo konkliudentiniai veiksmai nesuteikia pagrindo manyti, kad buvo siekiama nukentėjusiojo mirties.
P. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįsta yra teismo išvada, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, nes jam jokios pagalbos iš kitų nereikėjo ir su kitais nuteistaisiais nebuvo susitaręs dėl kokių nors bendrų veiksmų tikslu nužudyti S. P. . Be to, teismas neištyrė kiekvieno iš nuteistųjų suduotų smūgių skaičiaus nukentėjusiajam.
Tvirtina, kad ant nukentėjusiojo krūtinės nušokęs nuo sofos nebuvo, nes tai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir specialisto paaiškinimui teisme, jog nukentėjusiojo vidaus organai sužaloti nebuvo. Kritiškai vertina kitų nuteistųjų parodymus.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę - girtumą, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes teismas vertino patį gėrimo faktą, o ne nusikaltimo motyvus, smurtavimo pobūdį. Be to, teismas neaptarė, kokios konkrečiai įtakos turėjo jo girtumas nusikaltimo padarymui, taip pat niekas neįvertino alkoholio poveikio remiantis medicininiais kriterijais.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jis savo kaltę pripažino, geranoriškai dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose, parodymus apie įvykį davė tokius, kokius atsiminė.
D. S. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Apelianto nuomone, byloje nėra jokių konkrečių jo kaltės įrodymų. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos A. K. parodymais, nes ji nusikaltimo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, o duodama parodymus, juos nuolat keitė.
Tvirtina, kad kiti nuteistieji jį apkalba, o melagingus ir nenuoseklus parodymus duoda, nes siekia sušvelninti savo padėtį. Pažymi, kad įvykio metu kiti nuteistieji buvo apsvaigę nuo alkoholio, o atsibudę ryte, neatsiminė, kas vyko nusikaltimo metu, todėl dėsto išgalvotas įvykio aplinkybes.
Apeliantas nurodo, kad tikslo nužudyti nukentėjusįjį S. P. neturėjo, o mušė jį besigindamas, nes pastarasis jį puolė peiliu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistieji A. B. , D. S. ir P. S. ir jų gynėjai prašė nuteistųjų skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistiesiems A. B. , D. S. ir P. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei pagrįstai pripažino juos kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d ir paskyrė tinkamas bausmes, kas nepagrįstai ginčijama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose. Be to, tinkamai įvertino pačių nuteistųjų, liudytojos A. K. parodymus, kitą rašytinę bylos medžiagą. Teismo posėdyje taip pat buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas ir išnagrinėti rašytiniai bylos duomenys: įvykio vietos apžiūros, daiktų paėmimo ir apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialisto ir ekspertizės išvados. Visi šie įrodymai išdėstyti, aptarti ir tinkamai įvertinti nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo įrodymų vertinimu. Iš apeliacinių skundų turinio ir juose suformuluotų apeliantų prašymų matosi, kad nuteistieji P. S. ir D. S. nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, jiems paskirtomis bausmėmis ir prašo jas sušvelninti, A. B. dar prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 str. į BK 140 str. 1 d. Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos bei nuteistųjų apeliacinių skundų turinio seka, jog jie savo kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažįsta, tačiau neneigia nukentėjusiojo S. P. atžvilgiu vartoję smurtą ir nurodo, kad nuo jų suduotų smūgių nukentėjusysis negalėjo mirti. Šie nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai buvo patikrinti bylą nagrinėjant apygardos teisme ir pagrįstai atmesti. Be to, nuteistieji apeliaciniuose skunduose naujų aplinkybių nenurodė, todėl, kolegijos manymu, teismas visapusiškai ir išsamiai ištyręs įrodymų visetą priėmė teisingą sprendimą.
Iš nuteistojo A. B. parodymų, duotų teisme matyti, kad įvykio dieną prie V. B. buto, esančio Laisvės pr. 39-59, kuriame tuo metu gyveno visi trys nuteistieji, tarp D. S. ir nukentėjusiojo S. P. kilo konfliktas. Konflikto metu D. S. kaltino S. P. sugyventinę neva išsinešus kuprinukę su pinigais. S. P. supyko, ir jie apsistumdė. Po susistumdymo A. B. matė, kad peiliuku buvo įpjautas D. S. kaklas, kuris truputį kraujavo. D. S. pasakė, kad jį sužalojo S. P. . Laiptinėje buvo ir P. S. , kuris tuo metu čiupo S. P. už drabužių ir jį įstūmė į bute buvusią virtuvę. Ten D. S. ir P. S. pradėjo S. P. spardyti, o A. B. į virtuvę nėjo, girdėjo, kad nukentėjusiajam pastarieji sudavė apie 10 smūgių. Po to viskas aprimo, tačiau po 10 minučių konfliktas vėl įsiplieskė koridoriuje. Ten D. S. ir D. S. S. P. dar sudavė apie 10 smūgių kojomis. Tada pastarieji atitempė S. P. į kambarį, kur buvo ir A. B. . Jie nukentėjusįjį numetė prie lovos. Pastarasis tuo metu jau nieko nekalbėjo, tik judino vieną ranką. Jam iš burnos bėgo kraujas. A. B. taip pat pyko ant nukentėjusiojo, kad šis sužalojo D. S. kaklą, todėl ir jis gulinčiam ant žemės S. P. du kartus sudavė rankos delnu ir apie penkis kartus koja, atstumdamas jį nuo savęs. Nuteistasis V. B. parodė, jog visus penkis kartus pataikė nukentėjusiajam į petį. Tuo metu P. S. ir D. S. , stovėdami vienas arčiau galvos, o kitas – kojų pusėje, vėl spardė S. P. . Į galvą jie smūgiavo apie 4, o į kojas ir krūtinę – apie 6 kartus. Be to A. B. parodė, kad matė, kaip vienas iš jų, užsilipo ant lovos ir nušokdamas nuo jos, apie penkis kartus pašokinėjo S. P. ant krūtinės. Rytojaus rytą atsibudęs, A. B. rado S. P. begulintį ant žemės. Pastarasis nereagavo į aplinką, tik tebeknarkė. Nuteistasis pripažįsta smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau tvirtina, jog dėl jo veiksmų mirtinos pasekmės atsirasti negalėjo (t. 4, b.l. 4-7).
Nuteistasis D. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis 2007 m. kovo 6 d. buvo blaivus, todėl gerai prisimena įvykio aplinkybes. Tos dienos vakare nuteistasis įtarė, kad S. P. sugyventinė L. K. išsinešė iš buto jo kuprinukę, kurioje buvo pinigų. Todėl tarp D. S. ir S. P. kilo konfliktas. Išsiaiškinti nesutarimo jie išėjo į laiptinę. Laiptinėje be S. P. ir D. S. buvo ir A. B. bei P. S. . Tarp nuteistojo ir S. P. įvyko muštynės. Jų metu S. P. nuteistajam peiliuku sužalojo kaklą. Tada pastarasis nukentėjusiajam sudavė apie 4 kartus į veido sritį. Į kurią tiksliai vietą pataikė, jis pasakyti negali, tačiau tvirtina, jog S. P. nuo suduotų smūgių ant žemės nenukrito. Tuo metu kiti nuteistieji A. B. ir P. S. į muštynes nesikišo. Kai visi sugrįžo į butą, nuteistasis P. S. liepė nukentėjusiajam S. P. atsiprašyti D. S. už švaistymąsi peiliu ir ant žemės sėdinčiam nukentėjusiajam smūgiavo koja į galvos ir kaklo sritį apie 4 kartus. Po to nuteistasis D. S. nuėjo į kitą kambarį, o, kai sugrįžo, pamatė nukentėjusįjį S. P. , gulintį ant žemės. Tuo metu jį spardė nuteistieji A. B. ir P. S. . A. B. sėdėjo ant lovos ir iš viršaus žemyn koja smūgiavo 7-8 kartus S. P. į veidą ir kaklą. Nors nuteistasis D. S. liepė pastariesiems nusiraminti, tačiau jie jo neklausė. Po kiek laiko visi nusiramino ir nuėjo miegoti. Kitą dieną nuteistasis D. S. iš liudytojos A. K. sužinojo, kad kitas nuteistasis P. S. 2007-03-07, pykdamas, kad nukentėjusysis knarkia, pastarajam dar sudavė kelis smūgius taburete į galvos sritį. Be to, nuteistasis D. S. parodė, kad suduodamus smūgius nukentėjusiajam jo mirties nenorėjo ir savo veiksmais, suduodamas 4 kartus pastarajam į veido sritį, sunkių pasekmių nesukėlė (t.4, b.l. 7-9)
Iš nuteistojo P. S. parodymų duotų teisme, matyti, kad jis 2007-03-06 vakare buvo labai girtas, todėl gerai neprisimena įvykio aplinkybių. Prisimena, kad tą dieną, vakare, D. S. įtarė, kad S. P. sugyventinė L. K. išsinešė D. S. kuprinukę. Kai jį bemiegantį pažadino D. S. , pastarasis pasakė, kad jį peiliuku sužalojo S. P. . Nuteistasis P. S. supykęs dėl S. P. netinkamo elgesio, todėl galėjo jį stumdamas į virtuvę, išdaužti virtuvės langą. Nuteistasis taip pat paaiškino, jog jis neprisimena, ar kas nors iš nuteistųjų mušė S. P. virtuvėje ir koridoriuje, tačiau prisimena, kad konfliktas tęsėsi ir kambaryje. D. S. buvo piktas ant S. P. ir ne juokais grasino išmesti jį per balkoną. Nuteistasis P. S. tuo metu rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam S. P. 5-6 smūgius į įvairias kūno vietas, o nuteistieji A. B. ir D. S. buvo šalia ir taip pat spardė nukentėjusįjį. Mušimas buvo ištisinis. Tai tęsėsi apie 5 minutes, kiti nuteistieji S. P. spardė kaip kamuolį. Be to, parodė, kad visi nuteistieji pyko ant S. P. už jo švaistymąsi peiliu, todėl, vienas kito neragindami, visi kartu jį mušė. Jis ant nukentėjusiojo nešokinėjo, tačiau, jo manymu, taip elgtis galėjo D. S. , nes jis labiausiai ant pastarojo pyko. P. S. parodė, jog jis neprisimena, ar buvo smūgiuota nukentėjusiajam S. P. koridoriuje bei virtuvėje, ir kas taip darė, tačiau jis to neneigia, nes šių aplinkybių gali neprisiminti dėl girtumo. Nuteistasis 2007-03-07 rytą atsibudęs, pamatė S. P. gulintį koridoriuje. Nukentėjusįjį pernešė į kambarį. Tą dieną nuteistasis P. S. nukentėjusiojo taburete, rankomis ir kojomis nemušė, nematė, kad jį būtų mušę kiti nuteistieji (t. 4, b.l. 9-11).
Iš liudytojos A. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie teisme buvo pagrįstai perskaityti nepažeidžiant BPK 276 str reikalavimų. matyti, kad jog ji gyveno tame pačiame bute su D. S. , A. B. , P. S. , V. B. , S. P. ir L. K. . 2007-03-06 visi, išskyrus D. S. , tą dieną nuo pat ryto gėrė losjoną. Grįžęs namo, D. S. pasigedo savo kuprinukės ir įtarė L. K. . S. P. savo draugę užstojo. Todėl D. S. jį pasikvietė į laiptinę pasikalbėti. Po 10 minučių į kambarį atbėgo D. S. ir pasakė, kad S. P. peiliuku jam sužalojo kaklą. Jo kakle liudytoja matė įbrėžimą. Tuo pat metu P. S. , suėmęs S. P. už drabužių, įstūmė jį į virtuvę. Ten nubėgo ir D. S. , P. S. bei stūmė nukentėjusįjį į langą, ir šis pečiais išdaužė lango stiklą. Tada liudytoja A. K. uždarė buto duris ir nuėjo į V. B. kambarį, nes į virtuvę bijojo eiti. Ji suprato, kad virtuvėje vyksta muštynės, nes girdėjosi P. S. , D. S. ir A. B. balsai. Jie šaukė ant S. P. , pykdami dėl rankinės, sužalojimo, ir grasinosi jį užmušti. Dėl iš virtuvės sklindančių garsų, panašių į smūgiavimą, liudytoja suprato, kad pastarieji spardo S. P. . Tai tęsėsi apie pusvalandį. Liudytojos manymu, virtuvėje nukentėjusiajam buvo suduota apie 10 smūgių. Paskui muštynės tęsėsi koridoriuje. Iš ten labiausiai girdėjosi P. S. balsas, D. S. buvo kiek aprimęs. A. B. balso koridoriuje ji negirdėjo. Nors S. P. šaukė, prašydamas nemušti, tačiau viskas dar tęsėsi apie 10 minučių. Kai triukšmas aprimo, ji užmigo. Atsikėlusi ryte liudytoja koridoriuje pamatė ant grindų gulintį S. P. , kuris buvo sumuštu veidu ir kruvinomis rankomis. Atsikėlęs A. B. jai papasakojo, kad S. P. laiptinėje sužalojo D. S. kaklą. Tada A. B. , D. S. ir P. S. spardė virtuvėje S. P. . A. B. jai prisipažino, jog ir jis spardė nukentėjusįjį, tačiau nedetalizavo kiek kartų ir į kurias kūno vietas smūgiavo. Po kiek laiko liudytoja išėjo į miestą ir namo sugrįžo apie 14.00 val. Ji paprašė D. S. , kad jis perneštų nukentėjusįjį į lovą. Prie S. P. atėjo D. S. su P. S. . Jie supyko, kad S. P. knarkia, ir pasiūlė išmesti jį pro balkoną. Liudytoja matė, kaip P. S. spyrė vieną kartą S. P. į galvos sritį. Po to spardyti pastarąjį pradėjo ir D. S. . P. S. stovėjo arčiau galvos, o D. S. – arčiau jo kojų. Mušimas vyko apie pora minučių. Nuteistieji smūgiavo S. P. į galvą, krūtinę, šonkaulius, tačiau kiek tiksliai kartų jie smūgiavo, liudytoja neparodė. Liudytoja A. K. taip pat parodė, jog P. S. pasiėmęs kėdę jos minkšta dalimi 3 kartus sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį. Nuteistieji keikė S. P. , kad pastarasis tyčia dejuoja, ir reikalavo, kad jis užsičiauptų. Po to jie, užkėlę S. P. ant lovos, išėjo iš kambario į virtuvę. Liudytoja girdėjo P. S. sakant D. S. , kad gal nereikėjo taip stipriai mušti (1 t. 124, 125-126-138, 142-147 b.l.).
Taigi, kolegijos manymu, vertinat nuteistųjų A. B. , D. S. ir P. S. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, darytina, išvada, kad nors nuteistieji duodami parodymus teisme neneigė, jog rankomis ir kojomis mušė nukentėjusįjį A. P. , tačiau kiekvienas siekė savo smurtinius veiksmus apibūdinti kaip nepavojingus A. P. gyvybei bei sveikatai, tuo tarpu apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kiekvienas iš jų duodami tokius parodymus siekia sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį, norėdami palengvinti savo teisinę padėtį, todėl apygardos teismas nuosprendyje pagrįstai nuteistųjų parodymais vadovavosi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitų nuteistųjų parodymams, objektyviems byloje surinktiems įrodymams bei faktinėms bylos aplinkybėms. Kolegija pažymi, kad apygardos teismas pagrįstai rėmėsi ir liudytojos A. K. parodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistųjų A. B. ir A. S. apeliaciniuose skunduose. Minėtos liudytojos parodymai surinkti nepažeidžiant BPK reikalavimų, jos parodymai iš esmės nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl teismas neturėjo pagrindo jais netikėti kaip vienu iš įrodymų šaltiniu.
Be to, iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie ginčija kitų nuteistųjų parodymus ir nurodo, kad jų suduoti smūgiai nukentėjusiojo A. P. mirties sukelti negalėjo. Tačiau, kolegijos nuomone, nors iš A. B. parodymų duotų teisme matyti, kad jis nespyrė S. P. į kaklą ir galvos sritį, o tik atstūmė jį koja nuo savęs į petį, tačiau šie jo parodymai prieštarauja jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 13, 16-18, 19-21, 28-35, 40-41 b.l.), kur jis parodė, kad sudavė S. P. du smūgius ranka į veidą, apie 5 kartus spyrė jam koja į liemenį (1 t. 178-180 b.l.), į dešinį petį (2 t. 15-18) veido kryptimi (2 t. 19-20 b.l.), į petį (2 t. 28-35 b.l.). Kaip matyti iš bylos medžiagos šie jo parodymai, duoti praėjus nedaug laiko po įvykio. Be to, juos patvirtina kitų nuteistųjų parodymai. Kitas nuteistasis D. S. parodė, jog matė, kaip A. B. , sėdėdamas ant lovos, smūgiavo kojomis S. P. į veidą, kaklą, krūtinę apie 6-7 kartus (2 t. 110-113, 118 b.l.). Iš P. S. parodymų duotų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, o liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu pas teisėją parodė, kad A. B. spardė nukentėjusįjį (1 t., 142-147 b.l.).
Taip pat, nors iš nuteistojo D. S. parodymų, duotų teisme matyti, kad jis S. P. sudavė 4 kartus ranka į veido sritį laiptinėje bei paaiškino, jog V. B. bute jis nukentėjusiojo nemušė, todėl jam sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau šie jo parodymai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, bei kito nuteistojo A. B. parodymams, kuris parodė, kad girdėjo, kaip D. S. ir P. S. smūgiavo kojomis S. P. į įvairias kūno vietas apie 10 kartų virtuvėje, po to koridoriuje. Liudytoja A. K. nurodė, jog virtuvėje agresyviausiai skambėjo P. S. balsas, o koridoriuje aktyvesnis buvo D. S. . Liudytojos manymu, koridoriuje nukentėjusiajam nuteistieji smūgiavo apie 10 kartų. Be to, nuteistieji P. S. ir A. B. paaiškino, jog S. P. buvo atitemptas į kambarį, kur D. S. kartu su kitais nuteistaisiais spardė ant žemės gulintį nukentėjusįjį į galvos, kaklo, krūtinės ir kojų sritis.
Kaip matyti iš P. S. parodymų teisme, nuteistasis S. P. rankomis ir kojomis smūgiavo 5-6 kartus, tačiau neprisimena, kad pastarajam būtų sudavęs virtuvėje ir koridoriuje kėdės minkšta dalimi jo nedaužė ir ant S. P. nešokinėjo, tačiau iš nuteistųjų P. S. , A. B. parodymų matyti, kad A. B. ir P. S. įvykio dieną gėrė degtinę, alų ir losjoną, o vakare buvo apsvaigę nuo alkoholio. Todėl šių nuteistųjų parodymai patvirtina tą faktą, kad P. S. kai kurių įvykio aplinkybių gali ir neprisiminti. Be to, A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog P. S. rankomis ir kojomis mušė nukentėjusįjį į galvą, krūtinę, šokinėjo ant pastarojo krūtinės. Šie nuteistojo parodymai sutampa su nuteistojo D. S. parodymais, jog P. S. aktyviai per kelis kartus smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Jis girdėjo pastarojo grasinimus, garsus panašius į spardymą, nukentėjusiojo šauksmus, prašant nemušti. Be to A. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino pati mačiusi, kaip jau 2007-03-07 apie 14.00 val. A. S. dar spardė gargaliuojančiam S. P. į galvą, krūtinę, tris kartus sudavė jam kėdės minkšta dalimi. Tokiu būdu atmestinas nuteistojo P.S. apeliacinio skundo argumentas, jog jis ant nekentėjusiojo nušokęs nebuvo. Taigi aukščiau paminėtų nuteistųjų ir liudytojos A. K. parodymų analizė rodo, kad šie parodymai vieni kitus papildo ir patvirtina, jog nuteistieji A. B. , D. S. ir P. S. , veikdami kartu smurtavo nukentėjusiojo S. P. atžvilgiu.
Be nuteistųjų A. B., D. S., P. S. ir liudytojos A. K. parodymų nuteistųjų kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga.
Iš liudytojos A. P. parodymų matyti, kad 2007-03-07 apie 22.00 val. į jos buto duris paskambino kaimynė iš 59 buto ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Šios kaimynės nei vardo, nei pavardės ji nežinanti.
Iš teismo medicinos specialisto išvadų Nr. M873/07(01) ir 58/873/07(01) matyti, kad S. P. mirties priežastimi buvo kaklo ir krūtinės ląstos sumušimas ir suspaudimas, pasireiškęs paliežuvinio kaulo dešiniojo didžiojo rago lūžiu, skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės išorinio paviršiaus skilimu su apatine minkštųjų audinių kraujosruva, krūtinės ląstos kairės pusės III-VI-O (viengubi), VII-IX-O (dvigubi) šonkaulių lūžiais su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose, kas komplikavosi ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. S. P. lavone nustatyti sužalojimai: paliežuvinio kaulo dešiniojo didžiojo rago lūžis, skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės išorinio paviršiaus skilimas su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, krūtinės ląstos dešinės pusės odos nubrozdinimai su aplinkine kraujosruva, dešinės pusės III-IX-O, kairės pusės III-VI-O (viengubi), VII-IX-O (dvigubi) šonkaulių lūžiai su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose. Šie sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo gautis suduodant smūgius (rankomis ir kojomis ir pan.) į liemens šoninius paviršius, kaklą, spaudžiant krūtinės ląstą ir kaklą (šokinėjant ant krūtinės ląstos, kaklo) priekine – užpakaline kryptimi. Sužalojimai padaryti nemažiau 7 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sukėlė ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, sąlygojusį S. P. mirtį. Taip pat S. P. lavone buvo nustatyti daugybiniai kaktos, abiejų skruostų, nosies nugarėlės, viršutinės lūpos, kairės ausies kaušelio nubrozdinimai, abiejų akių vokų, kairės ausies kaušelio, poodinės kraujosruvos abiejų akių odenų kraujosruvos, dešinio smilkinio srities muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, viršutinės lūpos gleivinės muštinės žaizdos su aplinkine kraujosruva, apatinės lūpos gleivinės kraujosruva, abiejų dilbių odos nubrozdinimai. Šie sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo atsirasti suduodant smūgius rankomis, kojomis, ir kitais daiktais į šias sritis. Sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jie galėjo būti padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikių pasekoje, 12 valandų laikotarpyje iki mirties (1 t. 47-56, 59-61 b.l.). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas T.Bimba šias išvadas patvirtino. Jis paaiškino, kad visi nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti laikotarpyje nuo 2007-03-06 22.00 val. iki 2007-03-07 15.00 val. Specialistų išvadose nurodytas mažiausias trauminių poveikių skaičius. Poveikių galėjo būti žymiai daugiau, tačiau jie (pavyzdžiui smūgiuojant į tą pačią vietą ir t.t.) galėjo neužsifiksuoti kaip atskiri sužalojimai. Konkrečiau konstatuoti kiekvieno iš sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės. Mirtį sukėlę sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiu, koja. Sužalojimai krūtinės ląstos srityje (šonkaulių lūžiai) labiau tikėtina, kad galėjo būti padaryti šokinėjant ir taip suspaudžiant krūtinės ląstą. Atsižvelgiant į tai, kad krūtinės srityje buvo rasti ir paviršiniai sužalojimai, negalima atmesti, jog minėti sužalojimai buvo padaryti smūgiuojant koja ar rankos kumščiu. Sužalojimai paliežuvio srityje galėjo būti padaryti smūgiuojant į dešinę kaklo pusę. Tiek paliežuvinio kaulo lūžis, tiek šonkaulių lūžiai vienodai dirgino nervų kvėpavimo centrus, todėl dėl visų šių sužalojimų visumos išsivystė kvėpavimo nepakankamumas ir nukentėjusysis mirė. Todėl jie visi yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiojo mirtimi (t. 4, b.l. 16-17).
Taigi apygardos teismas vadovaudamasis BPK 20 str. tinkamai įvertinęs aptartus ir kitus išsamiai teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus, bei įvertinęs jų visetą padarė pagrįstą išvadą, jog A. P. kaklo ir krūtinės ląstos sumušimas ir suspaudimas, pasireiškęs paliežuvinio kaulo dešiniojo didžiojo rago lūžiu, skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės išorinio paviršiaus skilimu su apatine minkštųjų audinių kraujosruva, krūtinės ląstos kairės pusės III-VI-O (viengubi), VII-IX-O (dvigubi) šonkaulių lūžiais su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose, kas komplikavosi ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, šių sužalojimų visuma, o ne kuris tai konkretus sužalojimas, sukėlė A. P. mirtį, ir nors nuteistieji neigia savo kaltę, tačiau aptartieji ir apygardos teismo tinkamai įvertinti įrodymai patvirtina būtent tai, jog smūgius A. P. į kaklą ir krūtinę bei kitas kūno vietas, nors skirtingu intensyvumu, sudavė ne vienas kuris iš nuteistųjų, o visi trys nuteistieji.
Apeliantai ginčydami jų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą neigia, kad būtent nuo jų kiekvieno atskirai veiksmų nukentėjusysis galėjo mirti. Tačiau bylos duomenimis, bei liudytojos A. K. parodymais nustatyta, jog kiekvieno iš nuteistųjų nusikalstami veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su S. P. mirtimi. Visi jie veikė kartu, smurtavo vedami to paties motyvo, tikslo atkeršyti dėl D. S. kaklo sužalojimo ir jo dingusios rankinės. Nors jie aiškino, kad nesitarė sumušti nukentėjusiojo, tačiau nustatytos aplinkybės rodo, jog bendras motyvas juos apjungė. Kaip seka iš P. S. parodymų teisme, jie visi pyko ant S. P. , visi kartu spardė jį kaip kamuolį, pritardami vienas kito veiksmams. Taip smurtaudami visi trys padarė S. P. sužalojimus, nuo kurių visumos jis mirė, todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad visi privalo atsakyti už kilusias pasekmes. Nors, iš bylos medžiagos matyti, jog vienu metu P. S. suabejojo, kad per daug primušė S. P. , o D. S. pasvarstė, kad reiktų iškviesti medicinos pagalbą, tačiau nei vienas nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią mirtinoms pasekmėms ir abejingai leido joms kilti, todėl jie veikė kaip nusikaltimo bendravykdytojai.
Taip pat iš nuteistųjų P. S. , D. S. ir A. B. apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie nesutinka su apygardos teismo išvadomis dėl to, kad nukentėjusysis A. P. buvo nužudytas bendrininkų grupėje. Šis nuteistųjų apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
Nužudymas, už kurio padarymą nuteisti P. S. , D. S. ir A. B. , padarytas bendrininkaujant. Įstatymo prasme, kai darant nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų, vertinama kaip nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Todėl apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nuosprendžiu pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusįjį A. P. nuteistieji nužudė bendrininkų grupe, kurių susitarimas išreikštas konkliudentiniais veiksmais. Kiekvienas iš nuteistųjų suprato, kito nuteistojo smurtinius veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė kad nuo jų smurtinių veiksmų A. P. gali mirti, ir nors nukentėjusiojo mirties nenorėjo, tačiau sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams (BK 15 str.)
Kiekvieno bendrininko veiklos pobūdis ir laipsnis, o kartu ir vaidmuo bendroje nusikalstamoje veikoje yra labai įvairūs, todėl įstatyme (BK 24 straipsnis) greta vykdytojų įvardyti organizatoriai, kurstytojai ir padėjėjai. Nužudymo vykdytojas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį yra tas, kuris žmogų nužudė pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl nužudymo nėra kalti.
Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę žmogui, tai visi jie yra nužudymo vykdytojai. Iš bylos matyti, kad P. S. , D. S. ir A. B. tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę A. P. .
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo 8 punkte išaiškinta, kad jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus. Be to, veiksmų mastas ir pobūdis, didelis suduotų smūgių skaičius į įvairiausias kūno, kartu ir į gyvybei bei sveikatai pavojingas, vietas, nors atskiri smūgiai ir nelėmė sunkių ir gyvybei pavojingų sužalojimų padarymą, apygardos teismui leido daryti teisingą išvadą, kad nusikaltimo padaryme nužudant nukentėjusįjį A. P. dalyvavo visi trys nuteistieji. Todėl visų jų veiksmai teismo tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 1d.
Be to, esant aukščiau išdėstytiems ir apygardos teismo objektyviai ištirtiems įrodymams atmestinas A. B. skundo argumentas dėl jo nusikalstamos veikos perkvalifikavimo į BK 140 straipsnio 1 dalį.
Nuteistasis A. B. taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta susiklosčiusių aplinkybių ir dėl paties nukentėjusiojo agresyvumo, nes pastarasis švaistėsi peiliu ir sužalojo kitą nuteistąjį D. S. į kaklą, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas yra atmestinas. Iš bylos matyti, kad nuteistojo A. B. nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nes tą paneigia aukščiau aptarti ir apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Nors teismo medicinos specialisto išvada Nr. 1389/07(1) nustatyta, kad 2007-03-06 D. S. padaryti odos įbrėžimai su kraujosruva kaklo kairėje pusėje, odos įbrėžimai padaryti aštriabriauniu daiktu (2 t. 133 b.l.), tačiau tai nekeičia nuteistojo padarytų veiksmų vertinimo, nes šie sužalojimai nėra dideli. Be to, iš teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pats konfliktas kilo pirmiausia ne tarp nuteistojo A. B. ir nukentėjusiojo A. P. , o dėl to, kad nuteistasis D. S. , pasigedęs savo rankinės, apkaltino nukentėjusiojo sugyventinę L. K. jos pavogimu, o pastarasis bandė ją ginti, ko pasekoje ir kilo konfliktas tarp D. S. ir nukentėjusiojo A. P. , kur išėję į laiptinę aiškinosi santykius. Kaltinimai buvo pagrįsti vien tik paties nuteistojo D. S. įsitikinimais, kad rankinę paėmė būtent nukentėjusiojo sugyventinė, nes jos ieškant pastaroji buvo išėjusi iš buto. Byloje nėra duomenų apie tai, kad rankinę iš tiesų būtų paėmusi L. K. . Taigi, D. S. be pakankamo pagrindo, remdamasis vien tik savo nepagrįstais įsitikinimais, apkaltino nukentėjusiojo sugyventinę rankinės vagyste, todėl nukentėjusysis bandydamas ją apginti galėjo imtis adekvačių priemonių ir nesunkiai sužaloti nuteistąjį D. S. . Tačiau toks nukentėjusiojo elgesys negali būti pripažintas provokuojančiu pagal BK 59 str. 1 d. 6 p., nes tai buvo atsakomoji reakcija į paties nuteistojo D. S. nepagrįstus kaltinimus ir agresyvų elgesį, o ne sąmoningi veiksmai, siekiant išprovokuoti D. S. suduoti smūgius nukentėjusiajam. Atkreiptinas dėmesys, kad nors konfliktas prasidėjo tarp nukentėjusiojo A. P. ir nuteistojo A. S. , tačiau jį stebėję kiti nuteistieji neliko abejingi stebėtojai, o taip pat įsijungė į konfliktą, ko rezultatas buvo nukentėjusiojo A. P. mirtis.
Kaip matyti iš nuteistųjų A. B. , P. S. parodymų, liudytojos A. K. aiškinimo, įvykio dieną šie nuteistieji gėrė burnos skalavimo skystį, losjoną ir vakare jau buvo girti. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas, vertindamas nusikalstamų veiksmų motyvus, smurtavimo pobūdį ir trukmę, pagrįstai konstatavo, jog A. B. ir P. S. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jų nusikalstamų veiksmų padarymui. Nors nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neapgrįstai nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau kaip matyti iš pastarojo parodymų, jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nebuvo nuoširdus, ginčijo faktines bylos aplinkybes.
Apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems P. S. , D. S. ir A. B. , BK 54 str., 61 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistųjų asmenybes, ankstesnius teistumus. Nuteistųjų A. B. , P. S. ir D. S. nusikalstama veika sukeltos negrįžtamos pasekmės, nes atimta kito žmogaus gyvybė. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nuteistųjų A. B. , P. S. ir D. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininku grupe, nuteistiesiems A. B. , D. S. , dar viena atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, tai, kad jų girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertino nuteistųjų asmenybes charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgė į tai, kad nuteistieji niekur nedirba, dėl smurtinių veiksmų nusikalto ne pirmą kartą. D. S. nusikalto dar neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Be to, apygardos teismas teisingai įvertino ir tai, kad nors nukentėjusiojo elgesys nebuvo tiesiogine nuteistųjų nusikalstamų veiksmų priežastimi, tačiau jo pasirinktas asocialus gyvenimo būdas ir elgesys konfliktinėje situacijoje įtakojo jų veiksmus. Esant šioms aplinkybėms, A. B. , D. S. ir P. S. skyrė laisvės atėmimo bausmes artimas įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Visos paminėtos aplinkybės nulėmė paskirtos laisvės atėmimo bausmė dydį, kuri nėra aiškiai per griežta.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
nuteistųjų A. B. , D. S. ir P. S. apeliacinius skundus atmesti.