- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- 2-8102-752/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04868-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Pareiškėjas
- E. A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Jurgita Spaičienė
- Kategorijos
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, Vaidai Birštonaitei, dalyvaujant pareiškėjai E. A. M., jos atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei, suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. A. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
P. E. A. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės santykių faktą, t.y. kad ji yra 2010-10-13 mirusio R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) pusseserė. Šį juridinį faktą pareiškėja prašo nustatyti paveldėjimo tikslu, t.y. kad turėtų galimybę paveldėti palikėjo V. R. turtą kaip šeštosios eilės įstatyminė įpėdinė.
Pareiškėja nurodė pareiškime, kad V. R. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Paveldimo turto vieta – (duomenys neskelbtini). V. R. testamento nepaliko, todėl paveldėjimas atsirado pagal įstatymą. Palikėjas vaikų, brolių ar seserų neturėjo, jo tėvai yra mirę. Todėl po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė. Į notarą kreipusis pareiškėjai kaip šeštosios eilės įstatyminei įpėdinei, notarė paaiškino, kad pareiškimo nepriims, nes trūksta giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Todėl ji kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės santykių fakto nustatymo.
Pareiškėja nurodė, kad iki santuokos ji buvo A. B.. Jos tėvas B. M. turėjo seserį O. B., kuri Rusijoje ištekėjusi turėjo J. pavardę. Rusijoje jai 1922-03-07 gimė sūnus V. J.. S. J. mirus, grįžusi į Lietuvą O. J. ištekėjo dar kartą ir tapo K., o sūnui sugalvojo pakeisti pavardę į lietuvišką įsūnijimo būdu. Kadangi įsisūnyti pagal to meto civilinius įstatymus galėjo tik neturintys vaikų, tai V. J. įsisūnijo R. S.. Tokiu būdu jos sūnaus V. (V.) J. pavardė buvo pakeista į R.. O. K. (B.) motinos teisių neprarado, ji mirė 1984 m., palikusi sūnui V. R. turtą testamentu.
Pareiškėja nurodė, kad ji su palikėju V. R. visą laiką bendravo, yra jo artimiausia giminaitė – pusseserė (mirusiojo motinos O. K. brolio B. M. dukra). Pagal CK 5.11 str. pusseserė yra šeštos eilės paveldėtoja. Kadangi artimesnės eilės paveldėtojų nėra arba jie pareiškėjai yra nežinomi, pareiškėja turėtų paveldėti V. R. palikimą kaip šeštos eilės įpėdinė. Pagal CK 5.11 str. 3 d. šeštosios eilės įpėdiniai paveldi tada, kai neatsiranda pirmesnių eilių įpėdinių, t.y. 15-18 mėnesių po palikėjo mirties. Nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji yra 2010-10-13 mirusio R. V. pusseserė, ji negali priimti palikimo kaip šeštosios eilės įpėdinė. Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu. (b.l. 30-35).
Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad jos tėvas B. M. turėjo seserį O. B. ir du brolius – N. ir V.. Pareiškėjos tėvas, jo sesuo ir broliai yra mirę.
Tėvo sesuo O. B. buvo ištekėjusi Ukrainoje už kariškio J., turėjo vieną sūnų V.. Kai žuvo jos vyras J., ji su vaiku grįžo į Lietuvą ir atvažiavo gyventi pas tėvus į Baisiogalą. Senelis K. B. dirbo kūrėju, močiutė A. buvo namų šeimininkė. Pareiškėja nurodė, kad yra girdėjusi iš motinos, kad kai grįžo O. B. su sūnumi V. ir jam reikėjo eiti į mokyklą, norėjo pakeisti sūnaus pavardę, kad ji būtų lietuviška. O. B. –J. susipažino su K., kuris buvo našlys, ištekėjo. Tačiau kadangi K. turėjo dukrą, V. įsisūnyti negalėjo. K. K. negalėjo įsivaikinti, V. pavardė buvo pakeista į R.. Motina buvo minėjusi, kad V. įvaikino giminaitis R., kuris savo vaikų neturėjo, todėl galėjo įvaikinti. Buvo pavardės pakeitimas, taip šnekėjo giminėje.
Kaip buvo forminamas pavardės pakeitimas pareiškėja negalėjo pasakyti, mano kad gal pakako kunigo parašytos pažymos. V. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Po motinos K. mirties, V.paveldėjo jos turtą. Į notarę pareiškėja kreipėsi Akmenėje, nepraleidusi termino. Tačiau notarė neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi reikėjo giminystę įrodyti. Pareiškimas yra užregistruotas, reikia tik pateikti giminystės duomenis.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė pareiškėjos prašymą palaikė, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R. ir pareiškėja yra pusbroliai. Tai pareiškėjai sukeltų teisines pasekmes ir ji galėtų paveldėti. Nustačius faktą teiktų prašymą atnaujinti terminą, nes jį galima atstatyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą siekdamas nustatyti giminystės santykius. Jeigu pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kur matyti giminystės santykiai, tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, jis turi teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų juose pakeitimo, papildymo ar ištaisymo (LR CPK 442 straipsnio 7 punktas, XXXII skyrius). Prašymus teisme galima nagrinėti tik po to, kai pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kadangi pareiškėja nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigą dėl dokumentų gavimo ar atkūrimo arba dėl įrašų pakeitimo, papildymo ar ištaisymo, pareiškime nurodytas faktas negali būti nustatomas teisme. Su prašomu nustatyti juridinę reikšmė turinčiu faktu dėl giminystės santykių suinteresuotas asmuo nesutinka (b.l.40).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius. Jeigu pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, jis turi teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų juose pakeitimo, papildymo ar ištaisymo (CPK 442 straipsnio 7 punktas, XXXII skyrius). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio mėn. 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56).
Pareiškėja neturi giminystės ryšį su 2010-10-11 mirusiu V. R. patvirtinančių dokumentų – t.y. V. R. gimimą ir pavardės pakeitimą patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti iš civilinės metrikacijos (b.l. 52-53). Taip pat neturi V. R. motinos O. K. santuokos liudijimo, kuriame ji keičia pavardę iš J.. Pareiškėja nurodė, kad prieš kreipiantis į teismą yra išnaudojusi visas galimybes gauti civilinės būklės dokumentus įrodančius giminystę, nes O. K. santuoką su K. sudarė iki 1940 m., t.y. pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo galima tik bažnytinė santuokos registracija (Rusijos imperijos įstatymų sąvado X t. I d. 22 str., 25 str., 26 str., 34 str.61 str., 65 str.). Civilinės metrikacijos įstaigos tokių dokumentų neregistravo. Teismas su šiais argumentais sutinka, todėl pripažįsta, kad pareiškėja pagrįstai kreipėsi į teismą nustatyti giminystės santykių faktą.
Kaip matyti, pareiškėjos giminystės ryšį su palikėju V. R. patvirtinantys dokumentai išlikę ne visi. Tačiau jos giminystės ryšį įrodo liudytojų S. A., K. N. paaiškinimai, kad V. R. motina buvo K., o jos tėvai B., K. buvo B.. V. pavardė buvo J., kada jo tėvas žuvo, motina ištekėjo už K.. Kad nebūtų rusiška sūnaus pavardė, V. įsivaikino R. ir įsūnijus jis gavo R. pavardę.
Giminystės ryšį įrodo ir pateikti archyviniai dokumentai - pareiškėjos A. E. M. gimimo liudijimas ir santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos pavardė iki santuokos – B., o jos tėvas M. B. (b.l. 19). Kad pareiškėjos tėvas M. B., sūnus K. B., turėjo tris brolius – V. B., M. B. ir N. B. bei seserį O. B. – K., patvirtina netiesioginiai įrodymai – notaro patvirtintas 1948 m. spalio 22 d. įgaliojimas, kuriuo B. V., sūnus K., įgaliojo savo seserį K. O. valdyti ir prižiūrėti jam priklausantį turtą (b.l. 12); 1942 m. sausio 14 d. Grinkiškio apylinkės teismo nutarimas, kuriuo patvirtintas K. B. naminis testamentas, kuriuo jis visą savo turtą paliko sūnui V. B. ir dukteriai O. K., o šie įpareigoti išlaikyti savo motiną A. B. iki mirties ir išmokėti sūnums M. B. 200 litų ir N. B. 100 litų (b.l. 13); 1949 m. kovo 9 d. notaro patvirtintas testamentas, kuriuo V. B., sūnus K., visą savo turtą paliko savo seseriai O. K., dukteriai K. (b.l. 18); mirties akto įrašas Nr. 28, iš kurio matyti, kad O. K. mirė 1984 m. gegužės 8 d., sulaukusi 88 m. amžiaus (b.l. 14); paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas patvirtina, kad O. K., K., turtą paveldėjo R. V., A. (b.l. 11).
Todėl nėra jokių abejonių, kad O. K., mirusi 1984 m. gegužės 8 d., buvo pareiškėjos senelių K.(trumpinys – K.) ir A. B. dukra, pareiškėjos tėvo M. B. sesuo.
1937-02-04 Panevėžio vyskupijos Šeduvos klebono patvirtintas vertimas (atliktas 1931 m. vasario 21 d.) iš lotynų kalbos patvirtina, kad V. J. buvo įsūnytas S. R. suteikiant jam įsūnytojo pavardę „R." (b.l. 16).
Valstybiniame istorijos archyve rasti pirminiai duomenys apie V. J. įvaikinimą S. R.. Tai 1936 m. sausio mėn. 13 d. Radviliškio apylinkės teismo nutarimas Nr. 336, iš kurio matyti, kad Radviliškio apylinkės teismas išnagrinėjo apsaugos bylą dėl V. J., gimusio iš A. ir O. B. – J. ir krikštyto Charkovo R.K. bažnyčioje, įsūnijimo S. R. ir priėmė nutarimą Nr. 336, kuriuo nustatė, kad S. R. atitinka įstatymo nustatytus kriterijus įvaikintojui (t.y. yra teisėtai susituokęs su U. R. ir yra bevaikis, kad yra daugiau kaip 18 metų vyresnis už įsūnijamąjį, o žmona neturi daugiau kaip 50 metų amžiaus). Bylos metu tiek S. R. žmona U. išreiškė sutikimą, kad jos sutuoktinis įsūnytų, tiek, kaip teismo pažymėta „įsūnijamojo V. J. motina O. J., su antru vyru K. išreiškė sutikimą, kad jos sūnus V. J. būtų įsūnytas S. R.". Teismas nutarė „gimusį 1922 m. kovo 7 d. V. J. įsūnyti S. R. ir suteikti jam R. pavardę".
Todėl nekyla jokių abejonių, kad O. B. (K.) buvo ištekėjusi už A. J. (J.) ir turėjo sūnų V. J. (J.), kuris buvo įsūnytas S. R. ir įsūnijimo pagrindu jo pavardė pakeista į R.. Tai patvirtina surinkti archyviniai dokumentai, taip pat byloje apklausti liudytojai.
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėja E.A. M. (M. B. dukra) ir V. R. (O. B. – J. – K. sūnus) yra pusbrolis ir pusseserė.
Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių jos giminystės ryšį su palikėju V. R.. Nuo giminystės santykių fakto nustatymo priklausys pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas – ji galės tvarkyti palikimo priėmimo dokumentus (kreiptis į notarų biurą ar į teismą dėl palikimo priėmimo). Todėl pareiškėjai nustatytinas prašomas juridinę reikšmę turintis giminystės santykių faktas. (LR CPK 445 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) yra 2010-10-13 mirusio R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pusseserė.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.