Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios individualios įmonės „Taustra“ bankroto administratorės L. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalies, kuria bankrutavusios individualios įmonės „Taustra“ bankroto administratorė L. B. įpareigota įmonės kreditoriams paskirstyti lėšas ir pateikti teismui informaciją apie turto realizavimo bankroto procese eigą, priimtos individualios įmonės „Taustra“ bankroto byloje Nr. B2-426-280/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi IĮ „Taustra“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta L. B.. 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtintas IĮ „Taustra“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nutarta taikyti supaprastintą įmonės bankroto procesą. 2015 m. spalio 30 d. nutartimi IĮ „Taustra“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatytas terminas likvidavimo procedūroms atlikti. IĮ „Taustra“ bankroto administratorė 2016 m. birželio 30 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto administratorė su prašymu pateikė likvidavimo aktą ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros pažymą. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi bankroto administratorė įpareigota pateikti duomenis apie bankrutavusios įmonės savininko turto realizavimo eigą, nurodyti įmonės likvidavimui būtiną terminą, esant reikalui patikslinti įmonės likvidavimo aktą. 2016 m. rugsėjo 21 d. bankroto administratorė pateikė patikslintą likvidavimo aktą. Pirmosios instancijos teismas nutarė klausimą dėl įmonės pabaigos spręsti teismo posėdyje 2016 m. rugsėjo 30 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atidėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. numatytą teismo posėdį, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos, įpareigojo bankroto administratorę iki 2016 m. spalio 4 d. 200 Eur sumą paskirstyti įmonės kreditoriams ir pateikti duomenis, kas padaryta realizuojant atsakovui L. B. priklausantį turtą (UAB „Gimesta“ akcijas), nurodyti ar reikalingas ir koks reikalingas terminas likvidavimo procedūroms atlikti, pasiūlė bankroto administratorei spręsti klausimą dėl įmonės likvidavimo akto tikslinimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bankroto administratorės pateiktą įmonės likvidavimo aktą, nustatė, kad bankroto administratorė bankroto administravimo išlaidoms panaudojo 1 200 Eur, kai visam bankroto procesui buvo patvirtinta 1 000 Eur administravimo išlaidų sąmata. Teismo vertinimu, administravimo išlaidų sąmatą viršijančią 200 Eur sumą bankroto administratorė privalo paskirstyti įmonės kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog bankroto administratorė neįvykdė teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo pateikti duomenis apie įmonės savininko turto realizavimo eigą, todėl šį įpareigojimą nustatė pakartotinai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovės bankrutavusios IĮ „Taustra“ bankroto administratorė atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį bankroto administratorei suformuluotų teismo įpareigojimų dalyje. Tuo atveju, jeigu atskirojo skundo nebus galima išnagrinėti, prašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo bankroto administratorę 200 Eur paskirstyti įmonės kreditoriams. Toks įpareigojimas neatitinka bankroto bylos duomenų. Teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtino 1 936 Eur administravimo išlaidų sąmatą, o 2015 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtino 1 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Bendra patvirtintų administravimo išlaidų suma yra 2 936 Eur.Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti duomenis apie įmonės savininko turto realizavimo eigą yra nepagrįstas. Teismas nevertino aplinkybės, jog įmonės bankroto procese administratorė ir įmonės savininkas sudarė taikos sutartį. Įvertinusi tai, kad įmonės savininkui priklausančių akcijų pardavimo sąnaudos gali viršyti akcijų vertę, bankroto administratorė sutiko su įmonės savininko siūlymu sudaryti taikos sutartį, pagal kurios sąlygas įmonės savininkui sumokėjus įmonei 1 200 Eur bankroto administravimo išlaidoms padengti, administratorė atsisakė akcijų realizavimo. Patvirtinus taikos sutartį, gautos lėšos panaudotos administravimo išlaidoms dengti. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius prašo dėl bankroto administratorės atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Sprendžiant, ar bankroto administratorė neviršijo administravimo išlaidų sąmatos, būtina vadovautis bankroto bylos duomenimis. Bankroto proceso ypatumai lemia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę įpareigoti administratorę pateikti duomenis apie įmonės savininko turto realizavimo eigą ir rezultatus. Pašalinus apskųstoje nutartyje nurodytus trūkumus, procesinis sprendimas dėl IĮ „Taustra“ pabaigos galėtų būti priimtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria IĮ „Taustra“ bankroto administratorė įpareigota įmonės kreditoriams paskirstyti lėšas ir pateikti teismui informaciją apie turto realizavimo bankroto procese eigą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovės bankrutavusios IĮ „Taustra“ bankroto administratorės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl įpareigojimo pateikti duomenis

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės pabaigos, apskųstąja nutartimi teismo posėdį atidėjo ir įpareigojo bankroto administratorę pateikti duomenis apie bankrutavusios įmonės savininko turto realizavimo eigą (t. y. įpareigojo informuoti, kas padaryta realizuojant atsakovui L. B. priklausantį turtą – UAB „Gimesta“ akcijas).Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, įpareigojo įmonės administratorę pateikti duomenis apie bankrutavusios įmonės savininko turto realizavimo eigą.Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio kodekso numatytais atvejais, o taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Kadangi nei CPK, nei ĮBĮ nėra numatytos galimybės dėl teismo nutarties, kuria nuspręsta įpareigoti administratorę pateikti informaciją apie jai deleguotų funkcijų bankroto procese vykdymą, paduoti atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, dėl šios nutarties dalies apskundimo apeliacine tvarka galimybės spręstina vertinant, ar minėtu klausimu priimta pirmosios instancijos teismo nutartis (dalis) užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalies turinį ir esmę, darytina išvada, jog ji neskųstina apeliacine tvarka, nes neužkerta kelio tolesnei įmonės bankroto proceso eigai. Priešingai, ja siekiama užtikrinti sklandaus įmonės bankroto proceso įgyvendinimą, rengiantis baigiamajam bankroto proceso etapui – sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimui. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis įpareigoti bankroto administratorę pateikti duomenis apie bankrutavusios įmonės savininko turto realizavimo eigą negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Dėl šios priežasties apeliacinis procesas, pradėtas pagal bankroto administratorės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalies, kuria bankroto administratorė įpareigota pateikti duomenis apie bankrutavusios įmonės savininko turto realizavimo eigą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl įpareigojimo lėšas paskirstyti kreditoriams

Iš IĮ „Taustra“ bankroto bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi IĮ „Taustra“ iškelta bankroto byla. 2015 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtinta 1 936 Eur įmonės bankroto administravimo sąmata, galiosianti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo. 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtintas IĮ „Taustra“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi buvo nutarta įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą. 2015 m. spalio 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinta 1 000 Eur administravimo išlaidų sąmata, galiosianti visam bankroto procesui, nustatytas terminas likvidavimo procedūroms atlikti. 2016 m. liepos 12 d. buvo leista nukreipti išieškojimą į IĮ „Taustra“ savininkui L. B. priklausančias UAB „Gimesta“ akcijas. 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtinta bankroto administratorės ir įmonės savininko pasirašyta taikos sutartis dėl bankroto administravimo išlaidų dengimo. Bankroto administratorė 2016 m. birželio 30 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto administratorė su prašymu pateikė įmonės likvidavimo aktą ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros pažymą. 2016 m. rugsėjo 21 d. bankroto administratorė pateikė patikslintą likvidavimo aktą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bankroto administratorės patikslintą įmonės likvidavimo aktą, nustatė, kad bankroto administratorė bankroto administravimo išlaidoms panaudojo 1 200 Eur sumą, kai visam bankroto procesui buvo patvirtinta 1 000 Eur administravimo išlaidų sąmata, todėl įpareigojo administratorę 200 Eur sumą paskirstyti įmonės kreditoriams. Bankroto administratorė nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytu įpareigojimu, dėl to pateikdama atskirąjį skundą.ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus. Vadinasi, bankroto procedūros gali būti užbaigiamos priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos, jeigu įvykdytos procesinio pobūdžio sąlygos – teismui pateikti likusio turto grąžinimo / nurašymo / perdavimo aktai bei Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažyma, o taip pat įvykdytos materialaus pobūdžio sąlygos – pateikti duomenys, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad dokumentai, įvardinti ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte bei 32 straipsnio 4 dalyje, buvo pateikti teismui prieš priimant skundžiamą nutartį, taigi procesinio pobūdžio sąlygos, sudarančios prielaidas sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, buvo tinkamai realizuotos. Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorė IĮ „Taustra“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą dėl įmonės pabaigos, įmonės likvidavimo aktą ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros pažymą, kurioje nurodyta, kad IĮ „Taustra“ nepaliko pavojingų aplinkai ir gyventojams atliekų, užteršto dirvožemio ar grunto. Pirmosios instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti bankroto administratorės prašymą, iš bankroto administratorės pateikto įmonės likvidavimo akto nustatė, kad administratorė, vietoje administravimo išlaidų sąmatoje patvirtintos 1 000 Eur sumos, šios rūšies išlaidoms panaudojo 1 200 Eur sumą, todėl 200 Eur skirtumą įpareigojo paskirstyti įmonės kreditoriams. Apeliacinio teismo vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas kreditorių reikalavimų tenkinimui paskirstyti netinkamai (ne pagal paskirtį) panaudotas įmonės lėšas, iš esmės nusprendė tas lėšas išreikalauti (priteisti) iš bankroto administratorės. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokio pobūdžio procesinio sprendimo šioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje (sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos) negalėjo priimti. Nutarties 18 punkte apibūdintas šio bankroto proceso etapo teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog įmonės pabaigos klausimą sprendžiantis teismas turėjo priimti procesinį sprendimą dėl pateikto bankroto administratorės prašymo. Kadangi, kaip jau minėta, bankroto administratorė pateikė prašymą dėl įmonės pabaigos ir dokumentus, įvardintus ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte bei 32 straipsnio 4 dalyje, procesinio pobūdžio sąlygos, kurios būtinos procesiniam sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, formaliai buvo įvykdytos. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs procesinio pobūdžio sąlygų įvykdymą, turėjo atlikti materialiojo pobūdžio sąlygų, reikšmingų įmonės pabaigos konstatavimui, teisinį įvertinimą, t. y. nustatyti, ar buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti ir po šio įvertinimo priimti procesinį sprendimą dėl administratorės prašymo (prašymą patenkinti – priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos arba prašymo dėl įmonės pabaigos netenkinti). Pažymėtina, jog nutarties 19 punkte nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apskųstojoje nutartyje suformuluotas įpareigojimas įmonės kreditoriams paskirstyti netinkamai panaudotas įmonės lėšas, bankroto administratorės atžvilgiu sukėlė realias materialaus pobūdžio teisines pasekmes – konstatavus netinkamą lėšų panaudojimą, šios lėšos iš esmės priteistos iš administratorės. Tačiau šiuo atveju nurodytas pasekmes sukeliantis procesinis sprendimas priimtas nesuteikus galimybės bankroto administratorei veiksmingai gintis nuo tokių teisinių pasekmių atsiradimo (CPK 13 straipsnis). Nutarties 19 ir 20 punktuose nurodytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas įpareigojimas paskirstyti kreditoriams įmonės lėšas (dalį netinkamai panaudotų lėšų), priimtas bankroto administratorės prašymo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimo stadijoje, negali būti pripažintas teisėtu.Apibendrinęs tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs bankroto administratorės prašymą dėl įmonės pabaigos, dėl jo priėmė neteisėtą procesinį sprendimą, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalis, kuria bankroto administratorė įpareigota 200 Eur paskirstyti įmonės kreditoriams, naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatęs, kad bankroto administratorės prašymas dėl įmonės pabaigos pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas netinkamai, kas sudaro pagrindą šioje dalyje priimtą nutartį panaikinti, apeliacinis teismas dėl likusių atskirojo skundo argumentų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės bankrutavusios individualios įmonės „Taustra“ bankroto administratorės L. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalies, kuria bankroto administratorė įpareigota pateikti duomenis apie bankrutavusios individualios įmonės „Taustra“ savininkui L. B. priklausančio turto realizavimo eigą.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria bankrutavusios individualios įmonės „Taustra“ bankroto administratorė L. B. įpareigota įmonės kreditoriams paskirstyti 200 Eur lėšų.