Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-01-11 · Civilinė byla Nr. 2S-59-267/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-11
Bylos Nr.
2S-59-267/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-02333-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Ieškovas
A. S.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-59-267/2012

Teisėja Alma Jurgelienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02333-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 110.1.;122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atstovo atskirtąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje 2-6581-650/2011 antstolio A. B. veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė.

Pareiškėjo A. S. atstovas advokato padėjėjas M. R. 2011m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su atskirtuoju skundu dėl 2011 m. spalio 3 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjo atstovą pašalinti trūkumus iki 2011 m. lapkričio 15 d., konstatavo, kad pareiškėjo A. S. atstovas pateikė atskirąjį skundą praleidęs 7 dienų terminą jam paduoti ir atskirąjį skundą pasirašė, nepateikęs dokumentų, kad bylos procese yra įgaliotas atstovauti pareiškėją. 2011 m. lapkričio 17 d. pareiškėjo atstovas pateikė pirmos instancijos teismui pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad įstatymo numatytą 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl to, kad teismas 2011 m. spalio 3 d. nutartyje tinkamai neišaiškino, o pareiškėjo atstovas nesuprato šios nutarties apskundimo tvarkos ir terminų, o taip pat pateikė 2011 m. vasario 1 d. išrašą iš susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 11/008. 2011 m. lapkričio 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria pareiškėjo A. S. atstovo advokato padėjėjo M. R. atskirasis skundas yra laikomas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Pareiškėjo atstovas pateikė atskirtąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-18 nutarties panaikinimo ir termino atskirtajam skundui paduoti atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi atskirąjį skundą dėl 2011-10-03 Šiaulių m. apylinkės teismo nutarties nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui – advokato padėjėjui M. R..

Teismas nusprendė, kad atskirasis skundas nepriimtinas, nes jis paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, ir nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių procesinis terminas galėtų būti atnaujintas ( CPK 78 str. 1 d., 335 str. 1d.). Teismas nurodė, kad pareiškėją nuo civilinės bylos nagrinėjimo pradžios atstovavo atstovas advokatas E. M., kuris parašė skundą dėl antstolio veiksmų bei atstovavo pareiškėją tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, teikdamas atitinkamus procesinius dokumentus. Pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas buvo tinkamai informuotas apie žodinį bylos nagrinėjimą Šiaulių miesto apylinkės teisme teismo posėdžiuose. Atkreipė dėmesį į tai, jog civilinė byla pagal pareiškėjo A. S. skundą antstoliui A. B., suinteresuotam asmeniui UAB „Alanko“ dėl antstolio patvarkymo panaikinimo vykdomojoje byloje Nr.41-2324/10 po apeliacijos buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka pagal paties pareiškėjo atstovo teiktu prašymu. Tačiau į bylos nagrinėjimo posėdžius pareiškėjo atstovas neatvyko, savalaikiai nesidomėjo byloje priimtu galutiniu procesiniu sprendimu, kurio apskundimas tokio pobūdžio procese yra griežtai reglamentuotas 7 dienų terminu, skaičiuojamu nuo nutarties priėmimo dienos. Konstatavo, kad tai rodo bendradarbiavimo (kooperavimosi) bei ekonomiškumo principų nesilaikymą šiame procese. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovas (advokato padėjėjas M. R.) 2011 m. spalio 28 d. rašytame atskirajame skunde bei 2011 m. lapkričio 14 d. pareiškime dėl trūkumų šalinimo nenurodė motyvuotų aplinkybių, lėmusių procesinio termino praleidimą bei nepridėjo rašytinių duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Teismas mano, kad pareiškėjo atstovo nurodyta praleisto 7 dienų įstatyme numatyto termino atskirajam skundui paduoti priežastis, kad nesuprato apskundimo tvarkos ir terminų, kadangi neaiškiai suformuluota, negali būti pripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios būtų pagrindas atnaujinti procesinį terminą neatvykusios į žodinį bylos nagrinėjimą šalies atžvilgiu. Pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas kartą teikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties šioje byloje, kurioje numatyta analogiška apskundimo tvarka, ir terminus skaičiavo ir jų laikėsi tinkamai. Pažymėjo, kad teismas laiko, jog atskirasis skundas paduotas neįgalioto asmens, nes pareiškėjo atstovą advokato padėjėją įpareigojus pateikti dokumentus patvirtinančius teisę atstovauti pareiškėją šioje byloje, kaip numato LR CPK 57 str. 3 d., buvo pateiktas 2011 m. vasario 1 d. išrašas iš susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 11/008 tarp pareiškėjo ir advokatų profesinės bendrijos, kurios vardu klientui teisines paslaugas teikia Bendrijos parneriai, advokatai, teisininkai ir advokato padėjėjai, tačiau nebuvo duomenų, kad M. R. yra šios bendrijos narys, o taip pat nepateiktas jo praktikai vadovaujančio advokato rašytinis leidimas atstovauti fizinį asmenį konkrečioje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirtąjį skundą esmė.

Atskiruoju skundu pareiškėjo A. S. atstovas advokato padėjėjas M. R. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuria atskirasis skundas yra laikomas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

1. Pareiškėjo atstovas nesutinka, kad praleido 7 dienų terminą atskirojo skundo padavimui, kadangi Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-10-03 nutartyje nenurodė nuo kada reikia skaičiuoti 7 dienų terminą, kaip kad yra reglamentuota LR CPK 335 str. l d.

2. Pareiškėjo atstovas pabrėžia, kad sprendžiant procesinio termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, visais atvejais svarstytinas ir tokio termino praleidimo ženklumas, vertinant jį kitų terminų kontekste, atsižvelgiant į civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus ir proceso tikslus. Mano, kad praleisto vieno mėnesio terminas nepriskirtinas prie žymaus praleidimo, kad tai yra formalumas. Nurodo, kad praleidimo priežastis ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl pirmos instancijos teismo aiškiai nenurodyto nuo kada skaičiuojamas apskundimo terminas.

3. Pareiškėjo atstovas argumentą dėl atskirojo skundo termino atnaujinimo grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo teismų praktikos nuostatų, atskleidžiant procesinių terminų pabaigą ir jų praleidimo teisinius padarinius reglamentuojančių teisės normų esmę, ir į jas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė.

4. Mano, kad nepasvertas, nepakankamai motyvuotas sprendimas atmesti atskirąjį skundą galėtų būti vertinamas kaip kliudymas ginti pažeistą teisę, be to teismas turėtų užtikrinti, kad dėl teisinio formalizmo nenukentėtų žmonių teisių gynimo galimybės ir teisė, kaip tokia.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pareiškėjo atstovas nesutinka, kad praleido 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti, kadangi Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. nutartyje nenurodė nuo kada reikia skaičiuoti 7 dienų terminą, kaip kad yra reglamentuota LR CPK 335 str. l d.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 straipsnyje nustatyta tvarka bei terminai paduoti atskirtąjį skundą. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad „atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos“.

Skundžiama pirmos instancijos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6581-650/2011 buvo priimta ir paskelbta išnagrinėjus civilinę bylą žodinio proceso tvarka. Teismas mano, kad nors teismas rezoliucinėje nutarties dalyje nenurodė nuo kada yra skaičiuojamas 7 dienų atskirojo skundo padavimo terminas, tačiau LR CPK 335 str. 1 d. aiškiai reglamentuotas atskirojo skundo padavimo terminas esant žodiniam procesui. Todėl suprantama, kad atskirojo skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo nutarties paskelbimo dienos.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo atstovo 2011 m. lapkričio 3 d. atskirasis skundas paduotas praėjus vienam mėnesiui po pirmos instancijos teismo nutarties paskelbimo, pažeidžiant įstatyme numatytus imperatyvius atskirojo skundo 7 dienų padavimo terminą ne tik kad žodinio, bet ir rašytinio proceso tvarka priimtos nutarties.

Teismas pažymi, kad paduodant atskirąjį skundą šalis privalo su atskiruoju skundu pateikti teismo nutarties nuorašo gavimo datą patvirtinančius dokumentus, o jų nepateikus pagal LR CPK 315 str. 2 d. 1 p. atskirasis skundas gali būti laikomas nepaduotu. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo atstovas pateikdamas atskirtąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. su atskirtuoju skundu nepateikė nei nutarties nuorašo gavimo datą patvirtinančių dokumentų, nei dokumentų suteikiančių jam teisę atstovauti pareiškėją, bei nepateikti dokumentai, kad pasikeitė pareiškėjo atstovas, kas turėjo būti padaryta jau nagrinėjant civilinę bylą Šiaulių miesto apylinkės teisme nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d.

Teismas nesutinka su pareiškėjo atstovo argumentu, kad nepraleistas 7 dienų apskundimo terminas atskirtajam skundui paduoti, kadangi pats atstovas savo atskirtajame skunde prieštaraudamas pats sau, nurodo, kad vieno mėnesio trukmės praleistas terminas nėra ženklus, be to, tai turi būti laikoma formalumu pagal susiformavusią teismų praktiką. Todėl šis pareiškėjo atstovo argumentas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo atstovas pabrėžia, kad sprendžiant procesinio termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, visais atvejais svarstytinas ir tokio termino praleidimo ženklumas, vertinant jį kitų terminų kontekste, atsižvelgiant į civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus ir proceso tikslus. Mano, kad praleisto termino trukmė - vienas mėnuo, nepriskirtina prie žymaus praleidimo, kad tai yra formalumas. Nurodo, kad praleidimo priežastis ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl pirmos instancijos teismo aiškiai nenurodyto nuo kada skaičiuojamas apskundimo terminas.

Teismų praktika dėl termino atnaujinimo yra susiklosčiusi ta linkme, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar atskirojo skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir apelianto pateiktus įrodymus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 78 straipsnis, 307 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino atskirajam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.

Teismas, vertindamas visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, atsižvelgia į tai, kad terminas atskirtajam skundui paduoti yra praleistas vieną mėnesį bei nepateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų svarbias priežastis, net nepateikti nutarties nuorašo gavimo datą patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjo atstovo nurodyta viena priežastis, kuri neva žymia dalimi prisidėjo prie pareiškėjo atstovo suklaidinimo dėl skundo padavimo termino eigos pradžios, t.y. kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė nuo kada reikia skaičiuoti 7 dienų terminą. Teismas mano, kad tai nėra laikytina ta svarbia priežastimi, dėl kurios būtų pateisinamas praleistas atskirtajam skundui paduoti terminas.

Teismas nesutinka su pareiškėjo atstovo argumentu, kad vienas mėnuo praleisto termino paduoti atskirtąjį skundą yra formalumas, kadangi LR CPK 335 straipsnyje 7 dienų nustatytas terminas nėra formalus, o imperatyvus su įstatyme nustatytomis išimtimis. Šiuo atveju įstatyme nėra numatyta, kad teisininkas, atstovaujantis ieškovą, gali be jokios svarbios praleisti imperatyviai nustatytą terminą, tačiau toks termino praleidimas būtų suprantamas ir gal būt pateisinamas, jeigu įstatyme nustatytą terminą praleistų teisinių žinių neturinti proceso šalis.

Teismas nesutinka su pareiškėjo atstovo argumentu dėl atskirojo skundo termino atnaujinimo, kuriame teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo teismų praktikos nuostatų, atskleidžiant procesinių terminų pabaigą ir jų praleidimo teisinius padarinius reglamentuojančių teisės normų esmę, ir į jas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo atstovo atskirtajame skunde dėl termino atnaujinimo paduoti atskirtąjį skundą minimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, bei Lietuvos Apeliacinio teismo nutartį, nesutinka, kad šiuo atveju gali būti taikomas teisminis precendentas, kadangi aplinkybės yra akivaizdžiai skirtingos, t.y. nei pareiškėjas nei jo atstovas nesirgo, nėra garbaus amžiaus, šalys dalyvavo teismo posėdžiuose, pateikė duomenis apie finansines problemas, praleisti terminai skirtingi, be to minimose civilinėse bylose buvo pateikti įrodymai pagrindžiantys svarbias praleidimo priežastis.

Teismas mano, kad šiuo atveju praleisto termino paduoti atskirtąjį skundą negalima vertinti kaip teisinio formalizmo, nes tai akivaizdus pareiškėjo atstovo nerūpestingumas, neatidumas, neatsakingumas, aplaidumas ir netinkamas atstovavimo sutartyje sulygtų įsipareigojimų vykdymas. Be to, teismas pažymi, kad pats pareiškėjas, kai atstovas negali tinkamai atstovauti pareiškėjo gindamas jo teises bei teisėtus interesus, gali pats ginti savo teises ir teisėtus interesus. Todėl pareiškėjo atstovo argumentas, kad dėl to gali nukentėti žmonių teisės, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo atstovo prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 301-339 straipsnių normas ir pareiškėjo atstovo skundą išsprendė teisingai. Pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.). Todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o pareiškėjo atstovo atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė