Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. 2021-08-14 apie 21.14 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėmis, Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – alkoholio matuokliu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0396 nustatytas 1,57 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021-08-14 lankėsi pas draugą Vilijampolėje, išgėrė degtinės, kokį kiekį neprisimena. Maždaug po 1-1,5 valandos savo automobiliu ,,Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo namo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė policijos pareigūnai, patikrino jo blaivumą duodami du kartus pūsti į alkotesterį. Pūtė du kartus, su alkotesterio rodmenimis supažindino, pripažįsta galėjęs įpūsti 1,57 promilės.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Liudytojas D. M., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-08-14 apie 21.14 val., dirbdamas kartu su kolega E. F., vykdė policijos priemonę, kurios metu (duomenys neskelbtini) gatvėje patikrinimui sustabdė automobilį ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie automobilio vairuotojo, kaip ir visų kitų vairuotojų važiavusių šia gatve, jis paprašė papūsti į bekontaktį alkotesterį, kuris parodė, kad vairuotojo iškvėptame ore yra alkoholio. Tuomet nustatė, kad minėtą automobilį vairuoja V. T., gim. (duomenys neskelbtini). Alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0396, pirmo tikrinimo metu 21.17 val. jam buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 21.35 val. – 1,58 promilių neblaivumas. Paklausus vairuotojo, ar jis yra vartojęs alkoholio, kodėl vairuoja tokios būsenos, jis nurodė, kad alkoholį vartojo vakar vakare, o šiandien maždaug prieš valandą išgėrė ,,Gudobelės“ lašų (b. l. 33–34).

2021-08-14 neblaivumo nustatymo akte pažymėta, kad V. T. nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Patikrinus alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ ARZH-0396, 21.17 val. nustatytas 1,57 promilės girtumas, 21.35 val. – 1,58 promilės girtumas (b. l. 37).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune. Kartu apžiūrėtas automobilis ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–28).

2021-08-14 transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu automobilis ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas į UAB ,,Augenas” aikštelę, (duomenys neskelbtini) (b. l. 43–46).

VĮ ,,Regitra“ duomenimis, transporto priemonės ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas nuo 2020-09-15 yra V. T. (b. l. 40).

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės ,,Volvo XC90 D5 Kinetic“, 2005 – 2010 gamybos periodo, pasirinkti metai 2007, kaina Lietuvoje su PVM yra 5 740 eurų (be PVM 4 743 eurai) (b. l. 42).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus bei teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas V. T. vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,51 promilės neblaivumas, pasitvirtino. Nustatyta, kad 2021-08-14 apie 21.14 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatve V. T. vairavo automobilį ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,57 promilės girtumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis V. T. savo kaltę visiškai pripažino, vairavimo faktą patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. M., girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0396. V. T. veikė tiesiogine tyčia, nes jis, turėdamas 20 metų vairavimo patirtį, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie V. T. veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

V. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Spręsdamas dėl kaltinamojo V. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi V. T. teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kaltinamasis dirba (vykdo individualią veiklą), yra sukūręs šeimą, teigiamai charakterizuojamas buvusio darbdavio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. R.. darytina išvada, kad kaltinamasis suprato netinkamai pasielgęs, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja R. T. yra kaltinamojo sutuoktinė, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba (duomenys neskelbtini) slaugytojos padėjėja, teigiamai charakterizuojama darbdavio. Laiduotoja paaiškino, kad su V. T. susituokė 2020-10-10, prieš tai 10 metų gyveno kartu. Apie padarytą nusikaltimą sužinojo iš paties V. T., kuris išgyvena dėl savo poelgio ir kritiškai vertina savo veiksmus. Mano, kad patarimais ir savo pavyzdžiu galėtų daryti teigiamą įtaką ir laiduoti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus laiduotojos asmenybę darytina išvada, kad R. T. yra verta teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad V. T. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgus į laiduotojos R. T. vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (apie 800 eurų atskaičius mokesčius), skiriamas laidavimas be užstato.

Net ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą saugumui keliuose, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.

Nustačius, kad V. T. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą V. T., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas nesunkus girtumo laipsnis (1,57 promilės). Pažymėtina, kad svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis per paskutinius penkerius metus nė karto nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir nepadarė kitokio pobūdžio nusižengimų. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. T. savo kaltę pripažino ir kritiškai vertina savo veiksmus, jo darbinė veikla (krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla) yra susijusi su transporto priemonės vairavimu. Įvertinus visas šias aplinkybes, V. T. uždraudžiama naudotis specialia teise – vairuoti kelių eismo transporto priemones – vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo – 2021-08-19.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad V. T. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Minėtas automobilis priklauso kaltinamajam V. T., ką patvirtina VĮ ,,Regitra“ išrašas apie transporto priemonę ir transporto priemonės registracijos liudijimas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltinamajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jis iš esmės nepatirs padarinių susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, jam nebus paskirta bausmė, jis neturės teistumo. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, tokia priemonė atitinka pusiausvyrą tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją be to, būtent ši baudžiamojo poveikio priemonė užkirs kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Kaltinamasis ir jo gynėja teismo prašė konfiskuoti ne pačią transporto priemonę - automobilį ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o išieškoti iš kaltinamojo transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri pagal VšĮ ,,Emprekis“ pažymą yra 5740 eurų (su PVM). Tokį prašymą jie motyvavo tuo, kad automobilis ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas V. T. darbinėje veikloje (krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla), be to, kaltinamojo sutuoktinė R. T. turi teisę vairuoti kelių transporto priemones ir galėtų šiuo automobiliu vykti į darbą ir iš jo.

Kaip jau aptarta, nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 72 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, joje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, spręsdamas dėl šios normos taikymo, teismas turi atsižvelgti, ar yra nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju tokių išimčių nenustatyta, nes nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra paslėptas, jis priklauso pačiam kaltinamajam, o ne tretiesiems asmenims. Tai, kad minėtas automobilis yra kaltinamojo V. T. vykdomos darbinės veiklos priemonė ir tai, kad kaltinamojo sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones ir galėtų šiuo automobiliu vykti į darbą ir iš jo, nesudaro pagrindo išvadai, jog nusikaltimo padarymo priemonę netikslinga konfiskuoti. Nesant net formalaus pagrindo svarstyti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo iš kaltinamojo, šiuo atveju teismas taiko paties turto (automobilio ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.

Kaltinamajam V. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės 2021-08-26 nutarimu laikinai nuo 2021-08-26 iki 2021-11-26 apribota V. T. nuosavybės teisė į automobilį ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47–48). Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, laikino nuosavynės apribojimo terminas pratęstinas iki konfiskacijos įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilis ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB ,,Augena“ aikštelėje (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas kaip nusikaltimo padarymo priemonė (BPK 94 str. 1 d. 1 p.). Automobilio ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas siųstinas konfiskaciją vykdysiančiai institucijai, V. T. vairuotojo pažymėjimas – jį išdavusiai institucijai VĮ ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. T., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. T. atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, skirti V. T. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-08-19,

- konfiskuoti V. T. automobilį ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB ,,Augenas“ aikštelėje, (duomenys neskelbtini).

Laikino V. T. nuosavybės teisės į automobilį ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo terminą pratęsti iki automobilio konfiskacijos įvykdymo.

V. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) siųsti VĮ ,,Regitra“, automobilio ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą – automobilio konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. T., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. T., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.