- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- 1S-122-993/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaida Baumilė, Indrė Averkienė, Daina Dyburienė
- Nuteistasis
- E. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Arūnės Alimaitės-Kakoškinos skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. kovo 16 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam E. P.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. P. Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 206 straipsnį, 234 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 3, 5, 8 punktus, jam paskirta galutinė subendrinta išimtinė bausmė – mirties bausmė su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi pakeista Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė 10 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2020 m. gruodžio 18 d., pabaiga – 2030 m. gruodžio 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2026 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam E. P. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsniu. Komisija padarė išvadą, kad nuteistasis didžiąją bausmės dalį rodė nuoseklias pastangas resocializacijos procese, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir 2025 m. birželio mėn. sumažino iki žemos. Nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2022 m. suteikta teisė vykti į trumpalaikes išvykas į namus, nuo 2024 m. kovo 5 d. bausmę atlieka pusiaukelės namuose. Savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, aiškiai suvokia savo atsakomybę, kaltės jausmas gilus. Bausmę vykdo nepriekaištingai, drausmine tvarka nebaustas, administracine tvarka taip pat. Skatintas 45 kartus. Turės pastovią gyvenamąją vietą.
3. Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartimi Komisijos nutarimas E. P. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtintas. Teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo drausmingumą, gausų skatinimų skaičių, dalyvavimą resocializacijos priemonėse bei nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padarė išvadą, kad nuteistojo elgesys yra teigiamas ir rodo jo pastangas laikytis nustatytų reikalavimų bei siekį sėkmingai integruotis į visuomenę. Teismas konstatavo, jog padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis negali turėti esminės reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Šalies argumentai
4. Nesutikdama su Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartimi, Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Arūnė Alimaitė-Kakoškina pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Laisvės atėmimo vietų įstaigos surinkti duomenys apie E. P. neleidžia daryti išvados, kad lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos būtų tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nutartyje nuteistojo asmenybės ir jo elgesio bausmės atlikimo metu, atliktas vertinimas tik iš dalies atitinka surinktus faktinius duomenis. Nėra atskleista, kaip lygtinio paleidimo atveju būtų įgyvendinti bausmės tikslai, teisėti nukentėjusiųjų bei visuomenės lūkesčiai dėl labai sunkių, negrįžtamas pasekmes sukėlusių nusikaltimų padariusio asmens tinkamo nubaudimo.
Šalies argumentai
4.2. Remiantis bendra taisykle, nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes bylą išnagrinėjęs teismas vertino, jog tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu gali pasiekti bausmei keliamus tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo visiškai nepriekaištingas, o kitos aplinkybės neleidžia abejoti, jog lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. E. P. už padarytus nusikaltimus teismo buvo skirta mirties bausmė, kuri vėliau buvo sušvelninta ir paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, 2020 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi ši bausmė pakeista į terminuotą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi svarbu įvertinti tai, kad nuteistajam jau kelis kartus buvo švelninta bausmė po ko jis dar ir įgyja galimybę į lygtinio paleidimo sąlygų taikymą. Atsižvelgiant į tai, būtina kruopščiai vertinti nuteistojo elgesį, motyvaciją, nuostatas, mąstymą ir pasirengimą lygtinio paleidimo metu vykdyti lygtinio paleidimo sąlygas, laikytis visuomenės elgesio normų.
4.3. Spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis nuo 2024 m. kovo 5 d. buvo perkeltas į Pusiaukelės namus tolimesnei bausmei atlikti, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, tris kartus pažeidė priežiūros sąlygas (2003 m. – 2005 m.), dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką nustatyta žema, 46 kartus skatintas, mokėsi, dirba, patvirtinęs įsidarbinimo galimybes laisvėje, palaiko socialinius ryšius, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau toks elgesys yra normalus ir būtinas nuteistojo pataisos procese. E. P. jau buvo įvertintas, bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, periodiškai yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas.
4.4. Negalima ignoruoti aplinkybės, kad nuteistasis bausmę atlieka pagal subendrintus nuosprendžius už apysunkio ir labai sunkaus, negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) sukėlusio nusikaltimo padarymą. Teistas tris kartus, jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nesugebėjo laikytis nustatytų sąlygų – darė naujus kur kas sunkesnius, turinčius itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes nusikaltimus (trijų asmenų nužudymas tarpe jų nėščios nepilnametės, bei nepilnamečio). Nusikaltimai smurtinio pobūdžio, padaryti siekiant finansinės naudos. Todėl finansinio stabilumo faktorius yra itin svarbus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog nuteistasis dirba, tęsia darbinę veiklą, demonstruoja aukštą darbinę motyvaciją, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis iki 2007 m. apskritai nedirbo, vėliau yra atsisakęs administracijos siūlomo darbo, nuo 2015 metų nors ir pradėjo dirbti, tačiau dirbo su pertraukomis, šie duomenys verčia manyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu stokojo nuoseklumo koreguojant savo elgesį ir tik atsiradus realiai galimybei bausmės rūšies keitimui ėmė elgtis atsakingiau ir nuosekliau. Vertinant tą aplinkybę, kad nuteistojo darbinė patirtis nėra didelė, nėra pagrindo išvadai, kad būdamas laisvėje nuteistasis sugebės nuosekliai tęsti darbinę veiklą.
4.5. Teismo išvada, kad nuteistojo turima nuolatinė gyvenamoji vieta ir palaikomi socialiniai ryšiai gali apsaugoti jį nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, kelia pagrįstų abejonių, nuteistojo nuo nusikalstamos veikos padarymo šios aplinkybės nesulaikė (ir iki nusikaltimų padarymo nuteistojo aplinkoje buvo dalis tų pačių šeimos narių). Nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ši rizika sumažėjusi tik trumpą laiką nuo 2025 m. birželio mėnesio. Taigi iš esmės visą bausmės atlikimo laikotarpį, kuris trunka 30 metų, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta vidutinė ir kuri nekito net iki 2025 metų birželio mėn. Nors skundžiamoje teismo nutartyje akcentuojama, kad nuteistasis skatintas net 46 kartus, tačiau už gerą elgesį skatintas buvo 18 kartų, kas trisdešimties metų bausmės atlikimo laikotarpiu nėra didelis skaičius. Be to, paskutinį kartą skatintas tik 2023 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime, o atvykęs į kitą įkalinimo įstaigą Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą skatintas nebuvo. Ši aplinkybė verčia manyti, kad nuteistojo elgesys ir pataisos proceso eiga nėra pakankamai intensyvi ir tiek gerėjanti, kad būtų galima vertinti, jog bausmės tikslai iš esmės pasiekti, netgi atvirkščiai yra pagrindo manyti, kad nuteistojo elgesio progresas gerėjimo linkme yra sulėtėjęs.
4.6. Nors teismas pabrėžė, kad nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai išliko tik du: Mąstymas ir elgesys; Gyvenimo stilius ir draugai, tačiau minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek E. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Apibendrintai vertinant E. P. elgesį viso bausmės atlikimo kontekste, matyti vis dar išliekantys individualaus, savanaudiško elgesio bei mąstymo požymiai, pvz: nuteistajam siūlomas darbas, tačiau jis jo atsisako (2007 m.), nepaiso įpareigojimo elgtis ramiai – šūkauja ir kontaktuoja su kitais nuteistaisiais (2005 m.) ir kt. Atkreiptinas dėmesys, nors Komisija nutarimu rekomendavo nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: vykdyti darbinę veiklą; dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse; vykdyti IRP numatytas priemones, nuteistasis dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse pradėjo nuo 2025 m. rugsėjo mėn., numatytą intervencinę priemonę lanko tik nuo 2025 m. lapkričio mėn., kai rekomendacijos buvo paskirtos nuo 2025 m. birželio mėn. Tai jog nuteistojo pasirengimas lygtiniam paleidimui išlieka nepakankamas rodo ir tęstinių programų rekomendavimas, kadangi Komisija laisvės atėmimo vietų įstaigai rekomendavo numatyti tęstines priemones koreguoti aktualius kriminogeninius poreikius, įkalinimo įstaiga paskyrė dalyvauti E. P. priemonėje „Pykčio valdymas“.
4.7. Nusikaltimo pobūdis ir padarymo aplinkybės rodo didelį jo pavojingumą. Todėl, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, o taip pat į tai, kad nuteistasis atliko tam tikrą jam paskirtos bausmės dalį, negalima sutikti su teismo daroma išvada, jog šiuo metu nuteistasis jau yra pasiruošęs tolesniam pataisos procesui neizoliuojant jo nuo visuomenės. Negalima neabejotina išvada, kad taikant lygtinį paleidimą jau būtų pasiekti bausmės tikslai, tinkamai įgyvendintas teisingumo principas ir nepažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, juolab, kad įstatymo numatyta paskirtos bausmės dalis yra tik ką suėjusi, o likusi bausmės dalis itin didelė - 4 metai 10 mėnesių ir 27 dienos.
Atsiliepimas
5. Nuteistasis E. P. pateikė atsiliepimą į prokurorės skundą, kuriame prašo prokurorės skundo netekinti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo sprendimą. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
5.1. Prokurorė skunde mini, kad pritaikius lygtinį paleidimą bus pažeistas visuomenės interesas, nebus įvykdytas teisingumas. Jis jau keleri metai didžiąją dalį laiko praleidžia visuomenėje, ypač paskutinius kelerius metus kai bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, kasdien bendrauja su kolegomis, kurie neteisti. Niekada nekilo jokių nesklandumų būnant tarp šios visuomenės dalies, kuri žino jo praeitį, tačiau vertina pagal jo dabartinį elgesį. Tai, kaip jam sekasi atsispindi tiesioginio vadovo charakteristikoje. Laisvalaikiu per dieną dvi valandas gali išeiti į miestą, per du metus nebuvo jokių sunkumų būnant visuomenėje. Išlaikė vairuotojo teises, vairuoja automobilį, vyksta į darbą ir iš darbo, savaitgaliais važiuoja namo, nėra pažeidęs nustatytos tvarkos ir įstatymų. Jau yra visuomenėje ir nekilo sunkumų.
5.2. Dėl teisingumo įgyvendinimo, tai jis visuomet liks tik dalinis, nepriklausomai nuo bausmės trukmės. Didžioji dalis teisingumo įvyksta tada, kai žmogus prisiima atsakomybę, suvokia savo veiksmų neteisėtumą ir deda pastangas keistis. 2007 metais jam buvo pasiūlytas darbas, kurio atsisakė, nes siūlomas darbas atlikti gyvenamosiose miegamosiose patalpose susijęs su klijais, o gyveno su kitais nuteistaisiais. Administracijos prašė suteikti patalpas šiam darbui atlikti, buvo suteiktos patalpos ir jį dirbo, darbas buvo trumpalaikis, mėnesiui laiko. Tuo metu atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose iki gyvos galvos, pastoviam darbui nebuvo galimybių. Tik sistemingai prašant 2015 m. buvo įrengtos patalpos atskirtos nuo terminuotas bausmes atliekančių nuteistųjų. Buvo vienas pirmųjų įsidarbinęs ir dirbęs iki bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Tuomet turėjo išeiti iš darbo, užtruko laiko kol susirado kitą darbą. Nei vieno darbo nėra atsisakęs dėl savo noro nedirbti, visada noriai ir atsakingai dirba ir daugelis paskatinimų ir darbų vadovo charakteristika tai patvirtina. Todėl teigti, kad jis nepastovus, nenuoseklus darbinėje veikloje neteisinga.
5.3. Dėl prokurorės minimų jam skirtų paskatinimų, kuris paskutinis buvo skirtas 2023 m. gruodžio 7 d. pažymi, kad Pusiaukelės namuose nėra taikoma paskatinimų nuteistajam atliekančiam bausmę. Todėl apeliuoti, kad nutrūko paskatinimų gavimas nėra teisinga.
5.4. Prokurorė skunde teigia, kad beveik 30 metų atliktos bausmės laikotarpiu jo nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė, o žema tapo tik 2025 m. birželio mėnesį. Nusikalstamo elgesio rizika jam buvo pradėta taikyti tik 2016 metais, su kiekvienu nauju vertimu mažėjo. Nebuvo taip, kad rizikos balai sustotų, ar pakiltų į neigiamą pusę. Pokalbyje su vertintoja, jam paaiškino, kad kategorijose „Mastymas ir elgesys“ ir „ Gyvenimo stilius ir draugai“ balai jau negali mažėti dėl praeities, bet ne dabarties. Jis negali įtakoti praeities. Jo bausmė prasidėjo nuo griežčiausios bausmės, švelnėjo, tai tęsiasi 30 metų. Be jo noro ir pastangų keistis ir augti bausmė nebūtų švelnėjusi. Visą bausmės laiką stengėsi, o prokurorės teiginys, kad pradėjo rodyti didesnes pastangas tik tuomet kai atsirado galimybė bausmės švelninimui, netiesa. Yra pasiruošęs gyventi pilnavertį gyvenimą, jau yra visuomenės dalis, nes didžiąją dienos dalį gyvena visuomenėje. Vykdys visus paskirtus apribojimus, laikysis įstatymų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundas tenkinamas.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokurorės skundo argumentus, skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir Komisijos nutarimo turinį, nuteistojo atsiliepimą bei pateiktą nuteistojo asmens bylą, įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad prokurorės skundas yra pagrįstas, apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis E. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema. Įvertinus pateiktą medžiagą, sutiktina, kad nuteistojo elgesyje, mąstyme paskutinių vertinimų metu stebimas teigiamas pokytis. Jis dalyvauja numatytose elgesio pataisos programose, pasiekia šių programų keliamus tikslus, stengiasi keisti savo elgesį lankydamas pozityvaus užimtumo bei elgesio korekcijos priemones. Nuteistasis turi teigiamą požiūrį į bausmės atlikimo vietos taisykles – drausmine tvarka nebaustas, skatintas 46 kartus, šiuo metu turi teigiamą požiūrį į darbą – dirba, dėjo pastangas atlyginti žalą. Šios aplinkybės, taip pat ir kiti skundžiamojoje teismo nutartyje aptarti teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, iš tiesų rodo teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme.
11. Nustatyta, kad nuteistajam paskirta mirties bausmė buvo pakeista į bausmę iki gyvos galvos, vėliau reaguojant į pozityvius elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu: 2020 m. rugpjūčio 31 d. jis perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė – 10 metų laisvės atėmimo; nuo 2022 m. gruodžio mėnesio suteikiama teisė išvykti į trumpalaikes išvykas į namus; nuo 2024 m. kovo 5 d. bausmę atlieka pusiaukelės namuose. Nors ir sutiktina su skundo argumentu, kad pusiaukelės namuose skatinimo sistema netaikoma, todėl skatinimų negavimas nuo 2024 m. kovo 5 d. nerodo, jog nuteistojo progresas sulėtėjęs, tačiau aptarti nuteistojo teigiami pokyčiai viso bausmės atlikimo metu buvo vertinami, jo padėtis nuosekliai švelninama.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį dar nėra pagrindo. Darant šią išvadą, kartu pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama E. P. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį ilgalaikės bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.
13. Vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesio ir mąstymo pokyčius ir tuo pačiu sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbu atsižvelgti ir į nuteistojo praeitį (teistumų skaičių, nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo.
14. E. P. bausmę atlieka už keletą nusikaltimų, tarp kurių ir už labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą, t. y. bendrininkaujant, tyčia, itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų (siekiant užvaldyti pinigus) nužudė tris asmenis, tame tarpe nėščią moterį. Anksčiau taip pat buvo teistas, atliko laisvės atėmimo bausmę, buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau padarė naują nusikaltimą. Nusikalstamos veikos sunkėjančios. Teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino dalinai, vertinimo metu kaltę pripažįsta. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl jie analizuojami siekiant atskleisti nuteistojo asmenybės pavojingumą nusikalstamo elgesio rizikos kontekste. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas ir pakartotinis nusikalstamas elgesys atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Tai yra svarbu ir vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, o būtent: 2026 m. vasario 3 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad atlikus nuteistajam didelės žalos rizikos išsamią analizę nustatyta, kad grįžus į visuomenę, rizika nukreipta į suaugusius visuomenėje gali dar padidėti (kuri šiuo metu jau yra vidutinė). Taigi nuteistojo skundo argumentai, kad jis jau yra visuomenėje ir jokių nesklandumų, nenusipratimų nekyla, nepaneigia nustatytos rizikos ir galimo jos didėjimo laisvėje. Šiuo atveju nors nuteistasis yra ir mažiau struktūrizuotoje aplinkoje – pusiaukelės namuose, tačiau nėra pilnai grįžęs į visuomenę, todėl teigti, kad vidutinė rizika į suaugusius visuomenėje nepagrįsta, ir dar labiau laisvėje nedidės, negalima. O tai be abejonės suteikia pagrindą abejoti, kad nuteistasis visuomenei pavojaus nekelia ir jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir būdais.
15. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. P. drausmine tvarka nebaustas, tačiau tris kartus buvo apsiribota pokalbiu dėl priežiūros sąlygų pažeidimų neskiriant nuobaudų (2003, 2005, 2005 metais). Be to, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada apie nuteistojo drausmingumą bausmės atlikimo metu, iš jo asmens bylos nustatyta, kad: 2021 m. sausio 8 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad E. P. 2021 m. sausio 8 d. padarė šiurkštų teisėtvarkos pažeidimą 18 val. ir jis dviem parom izoliuotas dėl galimos konfliktinės situacijos būryje; 2021 m. sausio 10 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad E. P. 2021 m. sausio 10 d. padarė šiurkštų teisėtvarkos pažeidimą, 18 val. izoliuotas dėl galimo konflikto būryje – dviem parom perkeltas į kamerų tipo patalpas; 2021 m. sausio 12 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2021 m. sausio 12 d. padarė šiurkštų teisėtvarkos pažeidimą – 18 val. nuteistasis nepilnai parai perkeltas į kamerų tipo patalpas dėl galimos konfliktinės situacijos būryje.
16. Iš nuteistojo asmens bylos taip pat nustatyta, kad 2007 metais, jis atsisakė siūlomo darbo, 2007 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo skirta nuobauda – pareikštas papeikimas, kuri vėliau 2007 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinta. Kaip matyti nuteistasis pateikė paaiškinimą, kad pasiūlyto darbo atsisakė, nes manė, jog turi apsisprendimo teisę ar dirbti ar ne, taip pat nurodė turintis sveikatos problemų. Tuo tarpu skunde apygardos teismui pateikiama visai kita darbo atsisakymo priežastis (siūlomas darbas atlikti gyvenamosiose miegamosiose patalpose buvo susijęs su klijais, o gyveno su kitais nuteistaisiais), bei teigiama, jog nei vieno darbo nėra atsisakęs dėl savo noro nedirbti.
17. Taigi, nuteistojo teigiamo elgesio progresas nebuvo nuoseklus, darbinė motyvacija bausmės atlikimo metu taip pat negali būti vertinama, kaip išimtinai nuosekli ir teigiama. Nors vėliau nuteistasis požiūrį į darbą pakeitė ir šiuo metu stebima asmens motyvacija įsitraukti į darbinės veiklos procesą įkalinimo įstaigoje, tačiau daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl darbinės veiklos tęstinumo laisvėje negalima. Juo labiau, kai nuteistasis gyventi ketina vietoje, kuri ženkliai nutolusi nuo jo esamos darbovietės, kurioje jis nurodo dirbsiantis lygtinio paleidimo atveju. Todėl sutinkant su prokurorės skundu paminėtina, kad finansinio stabilumo faktorius yra itin svarbus, vertinant asmens padariusio labai sunkų nusikaltimą dėl savanaudiškų paskatų, gebėjimą nenusikalsti. Nuteistasis turi tęsti darbinę veiklą ir toliau elgtis pavyzdingai, taip įrodant, kad yra pakeitęs savo mąstymą ir ilgalaikėje perspektyvoje sugebės jį išlaikyti.
18. Nuteistojo motyvacija, siekiant resocializacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, suteikia pagrindą abejoti ir ta aplinkybė, kad Komisija nuteistajam 2025 m. birželio mėnesį rekomendavo dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau dalyvauti jis pradėjo tik 2025 m. rugsėjo mėnesį, o lanko intervencinę priemonę tik nuo 2025 m. lapkričio mėnesio.
19. Likusioji E. P. neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam, kurio pataisos procesas nebuvo išimtinai teigiamas, jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
20. Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Todėl prokurorės skundas tenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartis panaikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Arūnės Alimaitės-Kokoškinos skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. kovo 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam E. P. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.