- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-717-425/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00589-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- M. V.
- Ieškovas
- V. V.
- Išvadą teikia
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-717-425/2014
NUTARTIS
2014 m. rugsėjo 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo M. V. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-876-842/2014 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui M. V., institucija teikianti išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. V. kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą, prašydama nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomą turtą, nustatyti vaikų - M. V., gimusio 2004 m. spalio 3 d., ir V. V., gimusio 2008 m. liepos 26 d., gyvenamąją vietą su motina V. V., priteisti iš atsakovo M. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir bylinėjimosi išlaidas. Atskiru prašymu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnums kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CK 3.65 str. 2 d. 4 p. ir CPK 145 str. 1 d. 11 p., 2014 m. liepos 15 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies – iki bus priimtas teismo sprendimas priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V. ir M. V. po 200 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-07-10 iki teismo sprendimo priėmimo, laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė ieškovę V. V.. Teismas konstatavo, kad ieškovė nurodė, jog atsakovas šiuo metu išlaikymo vaikams neteikia, vaikus išlaiko ji viena, nors abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši. Pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovas iš dalies išlaikymą vaikams teikia, mokėdamas už vaikų lankomas ugdymo įstaigas, teikiamas komunalines paslaugas. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, ir į tai, kad išlaikymas vaikams turi būti teikiamas nuolat, nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki kol bus priimtas byloje teismo sprendimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas M. V. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartį, atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės teiginys, jog atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, yra nepagrįstas ir iš esmės prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovė ir vaikai gyvena jam nuosavybės teisėmis priklausančiame name, todėl nepatiria išlaidų, užtikrinant vaikams gyvenamąjį būstą. Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas sumoka mokesčius, susijusius su namo išlaikymu, komunalinėmis paslaugomis, vaikų buitinių poreikių tenkinimu. Jis sumoka mokesčius, susijusius su vaikų ugdymu, ruošia valgį, perka vaikams maisto produktus, rūbus, avalynę, higienos priemones ir kt. Jis turi pastovų darbą, gauna darbo užmokestį, o ieškovė verčiasi individualia veikla ir pastovių pajamų negauna, todė vaikai aprūpinami tik apelianto dėka. Ieškovė prašė priteisti laikiną išlaikymą nesąžiningai siekdama priteista suma disponuoti kaip savo, siekdama tenkinti savo, o ne vaikų poreikius. Vaikų išlaikymui jis skiria žymiai didesnę sumą negu ieškovė. Todėl šiuo atveju laikinasis išlaikymas neturėtų būti priteisiamas. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių bylos aplinkybių, nutarties nepagrindė įrodymais, kurie patvirtintų, jog atsakovas išlaikymo vaikams neteikia.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas neteisingai nurodo, jog jie gyvena atsakovui nuosavybės teisėmis priklausančiame name, nes gyvenamasis namas priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Jis sumoka mokesčius už komunalines paslaugas, bet ir pats šiame name gyvena. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, atsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovas sumoka mokesčius už komunalines paslaugas ir sumoka už vaikų darželį. Apeliantas meluoja, kad gamina maistą, perka maisto produktus, drabužius ir kt. Apeliantas sveikas, darbingas asmuo, gauna pastovų darbo užmokestį, turi nekilnojamojo turto, todėl yra pajėgus teikti savo vaikams laikiną išlaikymą 200 Lt dydžio periodinėmis išmokomis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337str.1d.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad gali būti taikomos ne tik tos laikinosios apsaugos priemonės, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių atvejų yra CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja, kokias laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti teismas santuokos nutraukimo bylose, t. y. teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo vaikams priteisimo tikslas ir paskirtis yra siejamas su būtinybe patenkinti minimalius vaiko poreikius iki ginčas bus išspręstas iš esmės (užtikrinti vaiko turtinių interesų apsaugą, kuri susijusi su būtinų būsimų kasdienių vaiko poreikių tenkinimu).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką, padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomą turtą, nustatyti vaikų - M. V., gimusio 2004 m. spalio 3 d., ir V. V., gimusio 2008 m. liepos 26 d., gyvenamąją vietą su motina ir priteisti iš atsakovo M. V. išlaikymą vaikams kiekvienam po 500 Lt per mėnesį. Be to, ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo prašymo padavimo dienos 2014-07-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nurodydama, kad šiuo metu atsakovas išlaikymo vaikams neteikia. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisė iš atsakovo laikinąjį išlaikymą vaikams, atsižvelgdamas į tai, kad vaikams išlaikymas turi būti teikiamas nuolat bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovas, nesutikdamas su taikyta laikinąja apsaugos priemone, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jis išlaikymą vaikams teikia, moka mokesčius už komunalines paslaugas, darželį bei perka maistą, drabužius ir kt. Mokesčių mokėjimą patvirtina atsakovo byloje pateikti mokėjimo nurodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas gyvena tame pačiame name su vaikais, todėl sumokėti mokesčiai už komunalines paslaugas negali būti laikomi kaip išlaikymas vaikams. Kitų įrodymų, kad atsakovas vaikams teikia išlaikymą byloje nėra. Pagal CK 3.192 str. nuostatas išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. Byloje pateikta Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada (b. l. 119-120) patvirtina, kad abu tėvai turi pastovias pajamas, su vaikais gyvena kartu, juos augina, prižiūri ir išlaiko. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovė priteistas lėšas vaikų išlaikymui gali panaudoti savo, o ne vaikų poreikiams tenkinti nepagrįsta jokiais įrodymais. Atsakovui paaiškintina jo teisė pareikalauti, kad ieškovė pateiktų ataskaitą apie vaikų išlaikymui atsakovo mokamų lėšų panaudojimą. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų, o tik preliminariai įvertina jo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti vaikų interesus bei jų poreikių tenkinimą, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pakankamo teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.