Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui adv. pad. Mariui Brasiūnui

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Giedriui Kriūnui

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbanti, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 187² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187² str. dėl to, jog Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) Vilniaus skyriaus inspektoriams J. V. ir G. K. 2015 metų sausio mėn. 13 dieną atliekant UAB „I. R." patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, apklausta UAB „I. R." direktorė A. S., kuri būdama įspėta dėl žinomai melagingų parodymo davimo pateikė paaiškinimą. Ji nurodė, kad jokių įgaliojimų ar pavedimų A. A. atlikti kokius nors veiksmus UAB „I. R." vardu nesuteikė, taip pat paaiškino, kad UAB „I. R." tinklalapyje A. A. atvaizdo pavaizduoto nebuvo. Tolimesnio tyrimo metu 2015-01-23 A. S. pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad įgaliojimas A. A. išduotas jo paties prašymu, kadangi jis yra atsakovu toje pačioje civilinėje byloje. A. S. teigimu, duodama paaiškinimą ji manė, kad pagal suteiktą įgaliojimą A. A. veikė ne įmonės naudai, o asmens atvaizdas įmonės tinklalapyje buvo įkeltas tinklalapio bandymo tikslais

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad A. S. į teismą neatvyks, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas adv. pad. Marius Brasiūnas nurodė, kad jo nuomone, šioje byloje, nėra pažeidimo sudėties, nes nebuvo vykdoma ATP pažeidimo byla, o jeigu teismas vis dėl to nuspręstų, jog reikia aiškinti šias aplinkybes iš esmės, atliekant tyrimą nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, o tokių parodymų davimas, jeigu jis būtų vertinamas neteisingu, tai jis buvo sąlygojamas spaudimo daromo darbo inspekcijos atstovų atvykus į vietą, patirto streso.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Giedrius Kriūnas teismo posėdžio metu nurodė, kad patikrinimas buvo atliekamas dėl galimai nelegalaus darbo. Patikrinimai yra atliekami neįspėjus įmonės, nes kitu atveju patikrinimų efektyvumas būtų lygus nuliui, dėl to jie niekada neįspėja prieš atlikdami tokius patikrinimus. VDI nuomone, pati byla prasideda ne tada, kai perduodama teismui, o tada kai prasideda tyrimas, kai išrašomas skyriaus vedėjo pavedimas ir pradedami atlikinėti veiksmai, tame tarpe ir patikrinimas. Dėl to patikrinimo metu asmenys yra įspėjami dėl melagingų parodymų davimo, kad atsakytų už savo žodžius. Melagingi parodymai pasireiškė tuo, kad A. S. duotame paaiškinime yra 4 punktas, kad nebuvo įdėta A. A. nuotrauka, nors antstolė buvo užfiksavusi, kad ta nuotrauka buvo įdėta, tą iš esmės patvirtino ir pati A. S., kad buvo nuotrauka įdėta pabandymo tikslais. O penktame jos paaiškinimų punkte yra nurodyta, kad A. A. nebuvo suteikti įgaliojimai, pavedimai atlikti veiksmus įmonės vardu. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nurodė, kad melagingi parodymai turėjo įtakos tyrimui, dėl to užsitempė tyrimo nagrinėjimas 2 savaitėmis, reikėjo tikrinti naujus duomenis.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 9 straipsnis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, ir už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozuba? v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007). Iš minėtų teisės aktų nuostatų išplaukia, kad asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą teisei priešingą veiką, netaikoma atsakomybė tiek už melagingų parodymų davimą baudžiamojoje byloje (BK 235 str.), tiek už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje (Lietuvos Respublikos ATPK 187² str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2011. Teismų praktika. 2011, 35). Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. reglamentuojantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises nustato teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pateikti prašymus ir kt. Pagal šią normą, asmuo, kurio atžvilgiu yra tiriamas administracinis teisės pažeidimas, turi teisę, o ne pareigą duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, kas suponuoja jam pasirinkimo teisę duoti apskritai parodymus ir kokius juos duoti. Dėl to A. S., nagrinėjamu atveju, nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² str. subjektas.

Pastebėtina, kad tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese įkalčių rinkimas, dėl teisės pažeidimo esmės yra valstybės įgaliotų institucijų pareiga. Iš bylos medžiagos matyti kad A. S. paaiškinimų davimo metu buvo iškilusi grėsmė būti patrauktai administracinėn atsakomybėn, kaip įmonės direktorei, dėl nelegalaus darbo, todėl A. S. 2015-01-13/23 paaiškinimų davimo metu buvo kilusi vertimo duoti parodymus prieš save situacija, atsižvelgiant į tai Institucijos A. S. pradėta administracinė teisena pagal ATPK 187² straipsnį – neteisėta ir negalima. Todėl administracinė byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos A. S. pagal ATPK 187² str. teiseną, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.