Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams. Iš probuojamų asmenų registro išregistruotas 2020 m. rugsėjo 14 d.;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 1 straipsnio 1 dalį - 24 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. P. skirta galutinė 16 (šešiolikos) parų arešto bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityta V. P. viena laikino sulaikymo para ir konstatuota, kad neatlikta arešto bausmės dalis yra 15 (penkiolika) parų. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 2 (dvejiems) metams uždrausta jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, turto konfiskavimas. 2021-01-21 atliko arešto bausmę. 2022-10-06 išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Įtariamuoju apklaustas V. P. su pareikštu įtarimu visiškai sutiko, prisipažino padaręs nurodytą baudžiamąjį nusižengimą. Pripažįsta, kad įvykdė vagystę tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta nutarime pripažinti įtariamuoju. Nurodė, kad 2024 metų birželio 5 d. nusipirko automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tą pačią dieną, vakare, kelintą valandą neatsimena, jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą pas draugus. Pakeliui, (duomenys neskelbtini) mieste, užvažiavo į automobilių plovyklą su nusipirktu automobiliu „BMW X5“, jį nusiplauti. Išvažiuojant, einant į savo automobilį pamatė ant plovyklos savitarnos automato viršaus gulinčią piniginę ir ją paėmė. Tai buvo ne jo piniginė, o svetima. Jis nepagalvojo, kad plovykla gali būti stebima vaizdo kameromis, kažkaip nieko negalvojo. Piniginė buvo vyriška, tamsios spalvos, kokios nepamena, tikriausiai odinė, standartinė, nepamena. Jos viduje buvo traktorininko pažymėjimas, Swedbank banko kortelė, kažkokios nuolaidų kortelės ir virš 140 eurų. Tiksliai kiek buvo pinigų nepamena, bet sutinka, kad jų galėjo būti 180 eurų. Kieno vardu išduotas buvo traktorininko pažymėjimas ir Swedbank banko kortelė, nepamena, tik pamena, kad atlėpusiomis ausimis vaikinas buvo. Buvo kilusi mintis susirasti žmogų ir dokumentus grąžinti, bet po to persigalvojo, išmetė. Žalą nukentėjusiajam atlygino pervesdamas 180 eurų į nukentėjusiojo sąskaitą, kadangi savo sąskaitoje neturi pinigų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusysis E. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 metų birželio 5 d., apie 20.00 val., jis atvažiavo tėčiui priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), esančią automobilių plovyklą. Priėjęs prie automobilių plovyklos penkto bokso, šalia mokėjimo už plovimo paslaugas aparato pasidėjo savo juodos spalvos piniginę ir nuėjo nusiplauti automobilį. Nusiplovęs automobilį, pamiršo, kad buvo pasidėjęs savo piniginę minėtame bokse ir išvažiavo į namus. Grįžęs į namus pastebėjo, kad neturi piniginės, tiksliau ją paliko automobilių plovykloje. Iš karto grįžo į automobilių plovyklą, tačiau piniginės toje vietoje, kurioje buvo palikęs, jau nebuvo. Ant plovyklos stendo buvo užrašytas plovyklos atsakingo darbuotojo telefono numeris, kuriuo paskambinęs paaiškino apie šią situaciją ir plovyklos darbuotojas paaiškino jam, kad kažkas po jo, jo paliktą piniginę pasiėmė su joje buvusiais: 180 eurų, traktorininko teisėmis, Swedbank kortele bei kitomis nuolaidų kortelėmis. Swedbank banko kortelėje pinigų nebuvo, nes jis juos buvo pervedęs mamai. Plovyklos atsakingas darbuotojas paaiškino jam, kad po jo į plovyklą buvo atvažiavęs kitas automobilis nusiplauti automobilį ir iš jo išlipęs vairuotojas pasiėmė paliktą piniginę. Koks būtent automobilis, markės ir valstybinių numerių, jis nežino. Dėl įvykdytos vagystės patyrė 180 eurų turtinę žalą. Civilinį ieškinį reikš kai bus nustatytas asmuo įvykdęs nusikalstamą veiką. Apie įvykdytą piniginės vagystę pranešė policijai (e. b. l. 21-24, 25-27).

Liudytojas A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metais nusipirko automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį 2024 metais nusprendė parduoti. Kadangi pats yra dirbantis ir užsiimti pardavimu negalėjo, kad pavyzdžiui nuvaryti pirkėjui aprodyti automobilį, todėl paprašė gero pažįstamo P., jo pavardės neatsimena, jo telefono numerio neturi šiuo metu, jis iš (duomenys neskelbtini) miesto, jo tikslaus adreso nežino, jis tiesiog automobilius sutvarko, salonus išvalo, tai jo ir paprašė, kad sutvarkytų ir parduotų jo automobilį. Iki tol kol jo automobilį pardavė, automobilis stovėjo pas jį apie 2-3 savaites (duomenys neskelbtini), tiksliai kiek laiko, negali pasakyti, nes nepamena. 2024 m. birželio 5 d. jo automobilį P. pardavė pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kurią P. jam atvežė. Mato, kad P. jo automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė 2024 m. birželio 5 d., 13.00 val., V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., prie apklausos prideda Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Su automobiliu „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip minėjo nuo 2024 metų gegužės mėnesio, tiksliau laiko nuo kada negali pasakyti, jis nevažinėjo ir jo pažįstami taip pat nevažinėjo, nes automobilis buvo paliktas pas P. pardavimui (e. b. l. 99-101).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra automobilių bekontaktė savitarnos plovykla, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu yra veikiančios šešios bekontaktės savitarnos plovimo aikštelės. Į automobilių bekontaktę plovimo aikštelę yra įvažiavimas iš dešinės pusės, išvažiavimas iš kairės. Apžiūros metu yra įvažiavimas į penktą bekontaktės automobilių plovyklos boksą, kuriame, dešinėje pusėje yra įrengtas aparatas, į kurį dedasi bekontaktė kortelė automobilio plovimo operacijoms pasirinkti. Bekontaktė automobilių savitarnos plovykla yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (e. b. l. 52-54).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas - vaizdo įrašas: 20240607094724841_J27642564_C4 Boksai 2-3_4_video. Vaizdo įrašo trukmė 35 sekundės. Ekrano viršutinės dalies kairiajame kampe yra nurodyta data 06-05-2024 Wed 20:36:04 (laikas vaizdo įrašo pradžioje), apatinės dalies dešiniajame kampe nurodytas kameros numeris – C4, Boksai 2-3. Vaizdo įraše matyti, kad plovyklos boksai yra atskirti pertvaromis/sienelėmis. Dešinėje pusėje stovi juodos spalvos BMW markės automobilis. Dešinėje pusėje tarp automobilio ir pertvaros yra užfiksuotas vyriškis, kuris eina link automobilio priekio ir nuo dešinėje pusėje esančios kolonėlės viršutinės dalies dešine ranka paima galimai piniginę. Apeina automobilį iš priekio ir eina prie vairuotojo durelių. Pro pravertą vairuotojo durelių langą kiša ranką ir atidaro automobilio dureles iš vidaus. Po to sėda į vairuotojo vietą, uždaro dureles ir išvažiuoja iš plovyklos. Naudojantis STOP kadro funkcija (vaizdo įrašo 29 sekundė) užfiksuotas automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vaizdo įrašo 11 sekundėje (STOP kadro funkcija) užfiksuotas vyriškis paėmęs piniginę nuo kolonėlės, požymiai: vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų (dėl prastos vaizdo įrašo kokybės plaukų spalvos ir veido bruožų įžiūrėti nėra galimybės), apsirengęs mėlynos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, raudonos spalvos šortais, pilkos spalvos sportbačiais (e. b. l. 61-63).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – 2024-06-05 automobilių savitarnos plovyklos esančios adresu (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kameros įrašas, pavadinimu: „20240607094724841_J27642564_C4 Boksai 2-3_4_video.mp4“. Įvykio metu 2024-06-05 dieną filmuota degalinės vaizdo stebėjimo kameros įrašas, pavadinimu : „zala_84314_213_20240123_130741142.mp4“. Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris HP bei vaizdo įrašų VLC Media player peržiūros programa. Vaizdo įrašo trukmė : 00:35 min. Vaizdo įrašo data: 2024-06-05. Vaizdo įrašo pradžia: 20:36:04 val.

Vaizdo įrašas daromas šviesiu paros metu. Vaizdo įraše matyti automobilių savitarnos plovyklos esančios adresu (duomenys neskelbtini), plovimo aikštelė. Vaizdo įraše matyti, kaip:

20:36:04 val. ant savitarnos plovyklos automatinio kasos aparato guli tamsios spalvos piniginė. Taip pat matyti, kad yra privažiavęs tamsios spalvos, „BMW X5“ markės automobilis, kurio valstybiniai numeriai: „(duomenys neskelbtini)20:36:11 val. prie plovyklos automatinio kasos aparato prieina liekno kūno sudėjimo, apie 25-30 metų amžiaus, trumpai kirptų, tamsios spalvos plaukų vyras, apsirengęs tamsios spalvos, trumpų rankovių marškinėliais.20:36:12 val. vyras, apie 25-30 metų amžiaus vyras, vilkintis tamsios spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėliais, mūvintis raudonos spalvos šortais, trumpai kirptais, tamsiais, rudos spalvos plaukais, avintis tamsiai žalios spalvos, „ADIDAS“ firmos, sportinio tipo, aukštesniu aulu batais, praeidamas pro savitarnos automatinį kasos aparatą dešine ranka nuo jo paima ten gulinčią tamsios spalvos piniginę ir nueina iki automobilio vairuotojo pusės durelių.20:36:18 val. vyras įkiša ranką pro priekinį vairuotojo pusės durelių lange esantį plyšį ir atidaro automobilio vairuotojo pusės dureles iš vidinės pusės.20:36:22 val. vyras įsėda į automobilio vairuotojo vietą ir uždaro dureles.20:36:32 val. vyras pajuda iš vietos ir išvažiuoja, pasukdamas į dešinę pusę.Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga : 20:36:39 val. (e. b. l. 75-77).

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad 2024 m. birželio 5 d. V. P., gim. (duomenys neskelbtini). deklaravo, kad įsigijo pagal pirkimo-pardavimo sutartį automobilį BMW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 178-179).

Iš byloje esančio nukentėjusiojo E. A. elektroninio laiško matyti, kad jam dėl piniginės su pinigais vagystės žala atlyginta, pretenzijų įtariamajam neturi (e. b. l. 154-157).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnyje nustato atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Tradicinė vagystės (pagrobimo) doktrina suponuoja šios nusikalstamos veikos suvokimą kaip neteisėtą, neatlygintinį, svetimo kilnojamojo turto užvaldymą jį pasisavinant. BK 178 straipsnio nuostatų saugoma vertybė (objektas) – teisės į nuosavybę. Sudėtyje nurodoma pavojinga veika – pagrobimas, susideda iš dviejų elementų, t. y.: 1) neteisėtas fizinio daikto užvaldymas ir 2) neatlygintinis jo pasisavinimas. Įstatymas nenurodo kokio nors specifinio vagystei būdingo veikimo būdo, tačiau BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse įtvirtina kvalifikuojančius veikos požymius (parodančius didesnį veikos pavojingumą), susijusius su veikos padarymo būdu ir vagystės dalyku, kaip antai: kišenvagystė ar didelės vertės svetimo turto vagystė. Nusikalstamos veikos dalyką apibūdina tokie požymiai kaip – turto materialumas, kilnojamumas, ekonominė vertė ir svetimumas. Kadangi nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti žalos ir priežastinio ryšio požymius. BK 178 straipsnio 5 dalies sudėtis numato vieną privilegijuotą nusikalstamos veikos požymį (parodanti mažesnį veikos pavojingumą) – nedidelės vertės turto pavogimas. BK 190 straipsnio 2 dalis sako, kad turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (nuo 150 Eur iki 500 Eur vertės turtas). Kartu pažymėtina, kad vagystės sudėtys įgyvendinamos išimtinai tiesiogine tyčia, kas reiškia – kaltinamasis suvokia, jog jis neteisėtai užvaldo svetimą turtą ir neatlygintinai jį pasisavina; kaltinamasis numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o jis turės jį kaip nuosava ir to nori.

Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, o būtent: kaltinamojo V. P. parodymais, nukentėjusiojo E. A. parodymais, taip pat vaizdo įrašais ir jo apžiūros protokolu, kurie, be kita ko, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis yra pripažintini liečiamais, leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, konstatuoja, kad V. P. padarė nusikalstamą veiką prokuroro pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. byloje įrodyta, kad V. P. 2024 m. birželio 5d., apie 20 val. 36 min., būdamas automobilių savitarnos plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), paėmė ant savitarnos plovyklos mokėjimo automato paliktą, svetimą, E. A. priklausančią piniginę, be vertės, kurioje buvo 180 eurų, E. A. vardu išduotas traktorininko pažymėjimas, be vertės, „Swedbank“ mokėjimo kortelė, be vertės, įvairios nuolaidų kortelės, be vertės, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą E. A. priklausantį nedidelės 180 eurų vertės turtą. Darydamas jam inkriminuotą nusižengimą jis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, konstatuojama, kad kaltinamasis V. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamojo V. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė- prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. P. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšys, be terminuoto laisvės atėmimo, o būtent: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 180 Eur V. P. nukentėjusiajam E. A. atlygino ir nukentėjusysis pranešė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi. Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Byloje nustatyta, kad V. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą – šios grupės nusikalstamos veikos pagal savo pavojingumo pobūdį yra priskiriamos prie mažiausiai žalingų nusikalstamų veikų. Įvertinus pagrobto turto vertę, konstatuotina, kad V. P. padaryta veiką neišsiskiria dideliu pavojingumo laipsniu. Kaltinamasis sudėtis realizavo tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti. Iš byloje esančios medžiagos, kuri charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, matyti, kad V. P. anksčiau baudžiamąją tvarka teistas 4 kartus, tame tarpe už vagystės (e. b. l. 118-124), baustas administracine tvarka už KET nusižengimus (e. b. l. 185-187), turi galiojančių nuobaudų, jam paskirtų nuobaudų neapmoka; nevedęs, vykdantis individualią veiklą. Taip pat skiriant kaltinamajam V. P. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino padarytą turinę žalą ir nukentėjusysis neturi pretenzijų.

Išdėstytos aplinkybės bei kaltinamojo ir nukentėjusiojo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – baudą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. P. (V. P.) galutinę 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.