- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2YT-4404-999/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00580-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Pareiškėjas
- Jadvygos B
- Suinteresuotas asmuo
- notarė D
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6Teismo sprendimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Jadvygos B. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys notarė D. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. B. B. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sūnaus V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė pareiškėja J. B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos Jadvygos B. B. atstovė I. Č. palaikė patikslintą pareiškimą pastarajame išdėstytais motyvais ir prašė patikslintą pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, jog prieš mirtį V. B. gyveno kartu su pareiškėja 4-5 metus ir vedė bendrą ūkį. V. B. buvo pareiškėjos sūnus. Pareiškėja sūnų prižiūrėjo, slaugė. Po sūnaus V. B. mirties visą jo turtą, kuris buvo pas pareiškėją namuose, faktiškai pareiškėja priėmė kaip savo, pradėjo jį valdyti. Pareiškėja rūpinosi sūnaus laidotuvėmis. Po sūnaus V. B. mirties pareiškėja nesikreipė į notarų biurą, nebuvo pradėta paveldėjimo byla, todėl šiuo metu pareiškėja kreipiasi su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo nuosavybės teisę ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Po V. B. jam buvo atkurta nuosavybės teisė į senelio žemę ir pareiškėja tą žemę valdė kaip savo 4-5 metus, ten augino gyvulius, o šiuo metu žemę prižiūri, nupjauna žolę. Pareiškėja manė, kad tas turtas yra kaip ir jos. Pareiškėja nori įforminti teisiškai ir nori gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl yra reikalingas teismo sprendimas, kad notaras galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pati pareiškėja yra vyresnio amžiaus ir jai sunku atvykti į teismą. Be to, V. B. mirė (duomenys neskelbtini), o Tauragės apskrities sprendimas buvo 2005 m. balandžio 27 d. jam atkurti nuosavybės teisę į senelio žemę. V. B. vaikų neturėjo, buvo nevedęs.
Suinteresuotas asmuo notarė D. S. į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai. Atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog iš esmės sutinka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taip pat neprieštaravo, jog šioje civilinėje byloje teismas priimtų sprendimą savo nuožiūra. Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjos Jadvygos B. B. patikslinto pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos sūnus mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. 814309). Tauragės apskrities 2005 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 87-12996 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. B. buvo atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto dalį - 0,89 ha žemę, grąžinant natūra bendrosios nuosavybes teise. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis V. B. prašymu, nors Pareiškėjos sūnus V. B. sprendimo priėmimo dieną buvo miręs 13 metų. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą po savo sūnaus V. B. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y. pirmiausia, pareiškėja rūpinosi sūnaus laidotuvėmis, tvarkė po sūnaus mirties likusius asmeninius daiktus, t. y. drabužius, patalynę, buitinius reikmenis (priėmė palikėjo turtą, tokį, kokį jis turėjo mirties dieną visa apimtimi). Tie daiktai liko pareiškėjai. Paveldėtą turtą pareiškėja saugojo ir valdė sąžiningai, atvirai, kaip savą. Po laidotuvių ir dabar prižiūri savo sūnaus kapavietę. Šie aktyvūs jos veiksmai patvirtina, kad ji priėmė po sūnaus V. B. mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Tai patvirtina ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės kaimiškosios seniūnijos raštas ,,Dėl informacijos“ 2017-03-06 Nr. 07-75 į prašymą 2017 m. kovo 6 d. prašymą, kuriame pažymima, kad J. B. B. mirus sūnui V. B. priėmė mirusiojo asmens turtą. V. B. vedęs nebuvo ir vaikų neturėjo.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Aukščiau išdėstyta įrodo, jog J. B. B. iš karto po sūnaus mirties priėmė ir valdė V. B. priklausiusį turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu. Atsižvelgiant į pareiškėjos patikslintame pareiškime išdėstytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad J. B. B. po sūnaus V. B. mirties, atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Todėl darytina išvada, kad po V. B. mirties jo mama J. B. B. rūpinosi palikėjo turtu kaip savo, todėl laikytina, jog J. B. B. priėmė po palikėjo V. B. mirties palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl V. B. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sūnaus V. B., gimusio (duomenys neskelbtini) , mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl V. B. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.