Utenos apylinkės teismo sprendimas

2008-11-11 · Civilinė byla Nr. 2-55-731

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-11-11
Bylos Nr.
2-55-731
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liudmila Kuzmickienė
Ieškovas
R. D.
Atsakovas
M. L., R. L., R. N., V. K.
Trečiasis asmuo
K. S., J. L.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2-55-731/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1;116.1.
(S) ZARASU RAJONO APYLINKES TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUZarasu m. 2008 m. lapkricio 11 d.
Zarasu rajono apylinkes teismo teiseja Liudmila Kuzmickiene,sekretoriaujant Ingai Trimailovai,dalyvaujant ieškovei R. D. , jos atstovui advokatui K.Rakauskui,atsakoves M. L. atstovui advokatui A.Petrauskui,

atsakovams R. L. , R. N. , V. K. , jo atstovei advokatei S. Petraškaitei, Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams D.Vildžiunienei, G.Keraminienei, A.Damanskui, tretieji asmenys K. S. , J. L. , del žalos, padarytos neteisetu miško kirtimu, atlyginimo.

Teismas, išnagrinejes byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Ieškove praše ieškini tenkinti. Nurode, kad asmenines nuosavybes teise jai priklauso 2,0400 ha miško sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini), kuri ji paveldejo po motinos V. L. mirties. 2006 m. balandžio menesio 4 d. apie 17 val. pastebejo, kad jai priklausantis miškas, 1,97 ha plote, plynai iškirstas, o 562,5 kub. metru medienos bandoma pasisavinti. Mano, kad neteisetu miško iškirtimu jai padaryta žala atsirado atsakovu M. L. , R. L. , R. N. , V. K. bei Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasu agenturos vyresniuju specialistu J. L. , K. S. neteisetu veiksmu pasekoje, todel prašo priteisti iš atsakovu solidariai 65129,06 lito dydžio materialine žala, bei priteisti visas turetas bylinejimosi teisme išlaidas.

Nurode, kad atsakovas V. K. , ruošdamas miškotvarkos projekta samoningai 1,0 ha plote medyno amžiu padidino 20 m. ir del to nepagristai suprojektavo plyna miško kirtima, ko pasekoje buvo išduotas leidimas kirsti miška, atrežta plyno kirtimo birže ir iškirstas jai priklausantis miškas. Atsakovas R. N. , samoningai tycia, paruoše plyno kirtimo biržes brežini, priešingai nei to kaip to reikalauja Biržiu atrežimo ir ivertinimo taisykliu 14 p., nes vietoje atreždamas birže kirtimui, sudare projekta neišsiaiškines M. L. miško sklypo ribu, ko pasekoje birže kirtimui atreže jai priklausanciame sklype. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasu agenturos vyresnioji specialiste J. L. netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, nes nepatikrino miško taksaciniu rodikliu teisingumo ir be pagrindo suderino M. L. miško valdai parengta miškotvarkos projekta. Tuo ji pažeide Valstybines mišku inventorizacijos, valstybes mišku apskaitos, miškotvarkos projektu rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenu centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo savininkams ir valdytojams tvarkos 71 punkto reikalavimus. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasu agenturos vyresnysis specialistas K. S. netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, pažeide Biržiu atrežimo ir ivertinimo taisykliu 14 p. nuostatas, nes gaves R. N. nekokybiškai paruošta biržes brežini, užuot gražines brežini papildyti arba biržes atrežima patikrines miške, išdave M. L. leidima kirsti miška. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas yra atsakingas už žala atsiradusia del Zarasu agenturos vyresniuju specialistu J. L. ir K. S. neteisetu veiksmu. Atsakovai M. L. bei R. L. tycia, samoningai, „pamiršo" savo isigyto miško sklypo vieta ir ribas, „pasirupino" suklastotu miškotvarkos projektu, o pateike suklastota miškotvarkos projekta, neteisetai gavo leidima plynam miško kirtimui ir taip organizavo ne savo, bet jai priklausancio miško sklypo iškirtima.

Atsiliepimas

Atsakove M. L. i teismo posedi neatvyko, apie bylos nagrinejimo vieta ir laika jai pranešta tinkamai, teismo posedyje jos interesus atstovavo advokatas A.Petrauskas. Atsiliepime atsakove praše ieškinio netenkinti. Nurode, kad prieš isigijant miško sklypa pardavejas ir buves savininkas A. B. jai ir jos sunui, atsakovui R. L. , parode butent ta miško sklypa, kuriame ir buvo vykdytas kirtimas, todel ji sažiningai galvojo ir tikejo, kad 2005-01-25 prikimo-pardavimo sutartimi iš A. B. isigijo butent ta miško sklypa, kuri jis parode. Paruošti dokumentus isigyto miško sklypo iškirtimui ji pasitelke specialistus ir pati jokiu projektu nerenge. Surinkusi visus reikalingus, specialistu parengtus dokumentus juos pateikus atsakingai institucijai, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento tarnautojai išdave leidima miško kirtimui. Visi butini dokumentai miško kirtimui buvo pripažinti tinkamais ir abejoniu pareigunams nesukele. Kirtimai miško sklype buvo vykdomi tik legaliai pagal Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento išduota leidima.

Šalies argumentai

Atsakovas R. L. su ieškiniu nesutiko, praše ji atmesti kaip nepagrista. Nurode, kad jis nera sklypo savininkas, tycia klaidingai miško ribu nenurodinejo, , miškotvarkos projekto neklastojo, atrežiant biržes nedalyvavo.

Ieškove pati pasirinko žalos atlyginimo buda, t.y. nepageidavo gauti pinigine kompensacija, o paeme visa nukirsta mediena ir pati savo valia pilnai galejo pasirinkti disponavimo ja buda, suprasdama ir pasirinkdama disponavimo pasekmes. Be to, ieškove pati pasirinko toki medienos realizavimo buda, parduodant ja medienos imonei, del ko privalejo sumoketi gyventoju pajamu mokesti.

Atsiliepimas

Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurode, kad miškotvarkos projektas yra sudarytas 1,00 ha dydžio M. L. miško sklypui, o ieškove ieškinyje nurodo ,kad jai priklausantis miškas yra iškirstas 1,97 ha plote, kas rodo ,jog jo sudaryto miškotvarkos projekto pagrindu neatsirado jokia teise ieškoves miško iškirtimui ir ieškoves miško iškirtimas nera jo sudaryto miškotvarkos projekto ar kitu jo neteisetu veiksmu rezultatas. Nurode, kad Valstybines aplinkos apsaugos inspekcijos 2006-12-05 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta , kad sudarytame miškotvarkos projekte tiktai neteisingai nurodytas medynu amžius , taciau miškotvarkos projektas sudarytas M. L. miško sklypui. Jo kaltes del ieškovei priklausancio miško iškirtimo nera nustatyta, todel neatsiranda ir atsakomybe už padaryta žala ir ieškinys jo atžvilgiu atmestinas.

Atsakovas R. N. nesutiko su ieškiniu. Atsiliepimuose nurode, kad 2007-07-10 Zarasu rajono apylinkes prokuraturos nutarimu baudžiamoji byla jo atžvilgiu yra nutraukta, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 6d., ir 178 str. 3d. požymiu, del ko mano, kad jo kaltes del ieškovei padarytos žalos nera, todel ja atlyginti nesutinka.

Šalies argumentai

Atsakovas Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas su ieškiniu nesutiko. Atliepimuose nurode, kad vadovaujantis "Valstybines mišku inventorizacijos, valstybes mišku apskaitos, miškotvarkos projektu rengimo, deri­nimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenu centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo savininkams ir valdytojams tvarkos" 71 punktu " derinant miš­kotvarkos projektus tikrinama pagal esama valstybines mišku inventorizacijos medžiaga arba, kilus neaiškumams, naturoje". Pareigunei J. L. neaiškumu nekilo, todel ji vietoje projekto netikrino. Aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. isakyme „Del leidimu kirsti miška išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" nera nuorodos i tai, kad parei­gunas K. S. privalejo gražinti papildyti arba biržes atrežima patikrinti miške. Leidimas buvo išduotas remiantis individualiu miš­kotvarkos projektu, parengtu V. K. , bei biržes atrežimo brežiniu, nubraižytu R. N. . Nei miškotvarkos projektas, nei biržes atrežimo brežinys pareigunui K. S. abejoniu nekele, todel leidimas ir buvo išduotas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad teises aktu, reglamentuojanciu pareiguno pareiga, nustacius pažeidimus, gražinti brežini papildymui arba biržes atrežima patikrinti naturoje miške, arba neišduoti miško savininkui leidimo kirsti miškui, nera.

Atsiliepimas

Treciasis asmuo K. S. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepimuose nurode, kad Vykdydamas savo darbines funkcijas 2006-03-07 miško savininkei M. L. išraše leidima miškui kirsti serija (duomenys neskelbtini) jai priklausancioje miško valdoje pagal miškotvarkos projekta Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal savininkes prašyma. Pagal individualu miškotvarkos projekta plyno kirtimo birže numatyta 1,1 ha ploto, jis leidime miškui kirsti išraše 1,2 ha. Todel, kad projektuotojai individualiuose miškotvarkos projektuose nurodo apytikrius taksaciniu sklypu plotus, o kai miškininkai specialistai režia biržes (naudodamiesi instrumentais) tiksliau nustato taksaciniu sklypu plotus. Todel gali skirtis sklypu plotai ir taksaciniu sklypu konfiguracija nuo projektuose pateikiamu taksaciniu sklypu ir naturoje, miške specialistu atliktu matavimu. Be to, yra leidžiamos paklaidos tiek projektuotojams, tiek ir miškininkams specialistams režiantiems biržes (LR aplinkos ministro 2003-02-12 d. isakymas Nr. 76 „Del Lietuvos miškotvarkos taisykliu tvirtinimo"; LR aplinkos ministro 2004-11-10 d. isakymas Nr. DI-577 „Del biržiu atrežimo ir ivertinimo taisykliu patvirtinimo"). Kadangi M. L. miške atrežtos biržes brežinys pagal konfiguracija akivaizdžiai vizualiai atitiko miškotvarkos projekte esama ukiniu priemoniu plana, todel išrašant leidima miškui kirsti abejoniu nekilo.

Treciasis asmuo J. L. praše R. D. ieškini atmesti kaip nepagrista. Atsiliepimuose nurode, kad tvirtindama M. L. parengta miškotvarkos projekta ji nepažeide „Valstybines mišku inventorizacijos, valstybes mišku apskaitos, miškotvarkos projektu rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenu centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo savininkams ir valdytojams tvarkos" ( 2005 m . birželio 29 d . Nr. D1-334) 71 punkto reikalavimu, nes 71 punkte nera nurodyta, kad ji privalomai turejo tikrinti miškotvarkos projektus neatitinkancius valstybines miškotvarkos taksaciniu rodykliu. Jos veiksmai derinant miškotvarkos projekta itakos tam, kad birže buvo iškirsta V. D. valdoje, neturejo. Materialine žala paskaiciuota nepagristai. Pagal 2006-05-30 miško sklypo amžiaus nustatymo akta , R. D. miškas yra brandus (IV gr. miškuose pušynu kirtimo amžius yra 101 metai ).

Teismo posedžiu metu šalys pilnumoje palaike atsiliepimuose nurodytus nesutikimo motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad ieškovei R. D. nuosavybes teise priklauso 2,0400 ha miško sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-10). Atsakove M. L. 2005-01-25 nupirko mišku ukio paskirties 1,53 ha ploto žemes sklypa Kraštu km. Zarasu rajone (ikiteisminio tyrimo bylos T II, b.l.139-143).

2006-04-07 buvo pradetas ikiteisminis tyrimas byloje Nr.58-1-00113-06 pagal R. D. pareiškima, kuriame ji nurode, jog 2006-04-06 Kraštu km. iškirstas jai nuosavybes teise priklausantis miškas ( ikiteisminio tyrimo bylos T.I,b.l.1,37).

DEL ŽALOS DYDŽIO

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad iškirsto miško plotas yra (duomenys neskelbtini). Iškirstas plotas - 1,97 ha, plynai iškirsta - 1,61 ha miško. Kirtavieteje rasta 519,53 m³ medienos. Dalis medie­nos, t.y. 159,97 m³, ištraukta iš miško ir susandeliuota, kita dalis medienos, t.y. 359,56 m³, palikta kir­tavieteje (I tomas, b.1.47-80).

2006 m. balandžio 11 d., prie bylos medžiagos buvo prijungta 2007-04-04 UAB „Vilve" sutartis, pagal kuria ši bendrove isipareigojo M. L. išpjauti 42,969 m² medienos (I tomas, b.l. 100).

Ikiteisminio tyrimo metu visa surasta ir paimta mediena gražinta R. D. ( T.I,b.l.147,b.l.29).

Ieškove prašo priteisti 48000 litu už neteiseta veikla padaryta žala miško savininkui, nukertant augancius, storesnius nei 8 cm. medžius, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. balandžio 12 d. nutarima Nr. 521, (100 Lt x 480 kub. metru= 48000 litu), nes neteisetai iškirtus 80 metu brandos miška, prarado 480 kub. metru medienos, kuri butu priaugusi per 40 metu

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo butu gaves, jeigu nebutu buve neteisetu veiksmu (CK 6.249 str.).

Kai del to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentejusiajam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sažiningumo ir teisingumo kriteriju gali buti iskaitoma i nuostolius (6.249 str.6d.) Tai reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentejusysis patyre žalos, priešingu atveju nukentejusysis nepagristai praturtetu.

Patikrinimo metu nustatyta, kad R. D. miškas brandus (b.l. 60 ). Valstybine aplinkos apsaugos inspekcija 2006-04-20 išdave R. D. leidima Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai iškirstiems medžiams ir krumams, augusiems miško žemeje, ir pagamintai apvaliajai medienai, t.y. viso 562, 5 m³ , ištraukti arba išvežti (b.l. 29), 42,969 m³ R. D. pardave UAB „Vilve“ už 7089,88 Lt , atskaicius 1063,48 Lt pajamu mokescio, i rankas gavo 6026,40 Lt ( b.l. 30), o 519,00 m³ 2006-04-24 pardave UAB „Medžiuva“ už 52355 Lt , atskaiciavus 7853,25 Lt pajamu mokescio gavo pajamu 44501,75 Lt (b.l.31-32). Vadinasi viso už parduota mediena R. D. turejo realiai 50528,15 litu pajamu. Kadangi negautos pajamos turi buti realios, o ne tiketinos, todel šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Žala ivertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi i tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos reiškia negauta pelna, t.y. tai, kuo butu pagerejusi nukentejusiojo ( ieškoves) turtine padetis, todel šias pajamas skaiciuojant turi buti atmetamos išlaidos, kuriu butu turejusi ieškove, pvz. mokesciai.

Ieškove praše priteisti 8916,25 Lt netektu pajamu už miško mediena del sumoketo gyventoju pajamu mokescio, realizuojant neteisetai iškirsta miška ( 7853,25 lt.+1063 lt.= 8916,25 lito). Taciau ji pati pasirinko padarytos jai žalos atlyginimo buda, ar gauti pinigine kompensacija už mediena, ar ja pasiimti ir realizuoti. Pardavusi ji turejo pajamu, del ko ir turejo sumoketi pajamu mokesti, todel šios išlaidos jai nepriteistinos.

Ieškove praše priteisti 8212,81 lito miško atkurimo kaštu (4168,94 Lt x 1,97 ha = 8212,81 lito), pateike jos apskaiciavimus pagal Zarasu mišku uredijos preliminariai paskaiciuotas R. D. miško atkurimo išlaidas 1 ha plotui, ši suma yra 4168,94 Lt (b.l.25).

Taciau byloje nustatyta, kad 2007-11-06 ieškove R. D. sudare su miško želdiniu sodinimo ir priežiuros sutarti Nr.18, pagal kuria Arturo Gilio imone isipareigojo atlikti miško priežiuros darbus 1,61 ha plotui už 2770,00 Lt (b.l.138-139), 2007-11-30 R. D. darbus prieme (b.l.140) ir už juos sumokejo (b.l.141 -142). 2007-04-25 iš VI Zarasu mišku uredijos R. D. pirko egles sodinuku už 531 lita (b.l.151-152), t.y. viso turejo 3301,00 Lt išlaidu, susijusiu su miško atkurimu, todel šios realiai turetos išlaidos priteistinos.

DEL ATSAKOVU CIVILINES ATSAKOMYBES

Kiekvienas asmuo turi pareiga laikytis tokio elgesio taisykliu, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytu kitam asmeniui žalos. Civiline atsakomybe atsiranda neivykdžius istatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisetas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos istatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobudžio pareiga elgtis atidžiai ir rupestingai (CK 246 str.). Vadinasi, bendroji civilines atsakomybes prielaida laikytina tai, kad civiline atsakomybe atsiranda tik jeigu skolininko (atsakovo) elgesys neteisingas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susije su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulemusiais skolininko civiline atsakomybe tokiu budu, kad nuostoliai pagal ju ir civilines atsakomybes prigimti gali buti laikomi skolininko veiksmu (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str. ).

Atsakove M. L. isigijo miško sklypa iš A. B. , kuris jai ir jos sunui, atsakovui R. L. , parode butent ta miško sklypa, kuriame ir buvo vykdytas kirtimas. Todel ji sažiningai galvojo ir tikejo, kad 2005-01-25 prikimo-pardavimo sutartimi iš A. B. isigijo butent ta miško sklypa, kuri jis parode.

Ikiteisminio tyrimo metu buves sklypo savininkas A. B. , nuvykes i iškirsta R. D. miško plota, nurode, kad tai galejo buti ir jo parduotas M. L. miškas (ikiteisminio tyrimo bylos T. II, b.l. 220-221 ).

Liudytojas V. P. parode, kad dirbo hidroprojekto Panevežio institute. 1996 metais matavo žemes sklypus A. B. , po to D. . Buvo sukasti riboženkliai, atžymeta raudonais raištukais, iškirsti spindžiai. Sklypai vizualiai nesiskyre, nes pušynui 80-90 metu.

Liudytojas P. M. parode, kad atsakoves ir ieškoves sklypai vienas šalia kito, geografiniu požiuriu nesiskyre, jie beveik identiški.

Paruošti dokumentus sklypo iškirtimui atsakove M. L. pasitelke specialistus ir pati jokiu projektu nerenge. Surinkusi visus reikalingus, specialistu parengtus dokumentus juos pateike Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojams, kurie ir išdave leidima miško kirtimui. Kirtimai miško sklype buvo vykdomi tik legaliai pagal Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento išduota leidima.

Atsakovas R. L. , padejes motinai M. L. nupirkti, tvarkyti jai nuosavybes teise priklausancio miško kirtima, buvo isitikines, kad kerta miška motinos nupirktame miške. Dokumentus tvarke specialistai, turintys teise tokius dokumentus ruošti. Parode kirtejams miška, medžiai buvo nutušuoti, t.y. atžymeti, tame miško plote, kuri nupirko jo motina. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nei M. L. , nei R. L. veiksmuose nebuvo tycios iškirsti ir pasisavinti R. D. miška. 2007-07-10 Zarasu rajono apylinkes prokuroro R. K. nutarimu ikiteisminis tyrimas R. L. atžvilgiu nutrauktas, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str.3d. , požymiu (b.l.12-24). Atsakoves M. L. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pradetas nebuvo. Kadangi pati ieškove nenurode atsakovu M. L. ir R. L. neteisetu veiksmu, o teismas tokiu veiksmu nenustate

Atsakovas V. K. 2006 metais parenge miškotvarkos projekta, kuris 2006-02-28 sude­rintas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasu rajono agenturos vyr. specialistes J. L. ir 2006-03-02 registruotas Lietuvos Respublikos mišku valstybes kadastre Nr. (duomenys neskelbtini) (T II,b.l.120-143). Miškotvarkos projekte nurodytas 1,1 ha plotas plyno kirtimo (b.l.128). Teismo posedžio metu V. K. pripažino, kad L. miškui jis padidino miško amžiu 10 metu. Nurode, kad apsiskaiciavo ir tai padare netycia. Viska dare pagal nuosavybes dokumentus, t.y. pagal plana ir kadastro pažyma, sklypo ribu jam niekas nenurode, i miška važiavo vienas. Nuvykes i vieta jis atsimatavo atstuma nuo pakrašcio lauko iki ribos, kuri yra arciausia prie sklypo. Atstumas buvo panašus. Budamas vietoje apejo ne visa sklypa.

Atsakovas K. S. paaiškino, kad po R. D. miško kirtimo tikrino su kitais pareigunais ir L. miška, jame tik apie puse hektaro yra brandaus medyno, kuriame galima vykdyti plyna kirtima.

Iš byloje esancio 2006-06-28 miškotvarkos projektu autoriu atestavimo komisijos posedžio protokolo Nr.16 matyti, kad V. K. atestato galiojimas, suteikiantis teise rengti miškotvarkos projektus, nutrauktas 2 metams (II tomas, b.l. 177 ).

Atsakovas R. N. dirbo Ignalinos UAB „Agomira“ miškininku. I jo pareigas iejo atmatuoti mediena, brežti biržes, paskaiciuoti kiek sklype yra medienos. I ji kreipesi S. M. , kuris praše atbrežti brandaus miško brežini. Miške pateike jam V. K. sudaryta miškotvarkos projekta, kuriame buvo visi rekvizitai ir jis buvo suderintas. Padare plyno kirtimo biržes brežini (T.I, b.l.120-121). Teismo posedžio metu nurode, kad vietoje buvo matyti prakirsta linija, kuri matesi vizualiai, kitame sklypo gale matesi ir riboženkliai, taciau pripažino, jog breždamas brežini jis nežiurejo labai idemiai. Nurode, kad netikrino kokiame sklype daro brežini. Kertamus medžius pažymejo dažais.

Liudytojas P. G. ,Mišku kontroles skyriaus vedejas, parode, kad R. N. padare brežini ne toje valdoje, t.y. ne pagal miškotvarkos projekta. Parode, jog iškirsta ne daugiau nei buvo pažymeta biržese, iškirsta 1.61 ha miško. Valstybines aplinkos apsaugos inspekcijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. N. paruoštas plyno kirtimo biržes brežinys prieštarauja Biržiu atrežimo ir ivertinimo taisykliu 14 punktui. 2006-05-04 Valstybines aplinkos apsaugos inspekcijos isakymu Nr. lA-28 „Del teises atemimo miškininkui specialistui ženklinti kirstinus medžius ir rengti privaciu mišku kirtimo dokumentacija" R. N. vieneriems metams atimta teise ženklinti kirstinus medžius ir rengti privaciu mišku kirtimo dokumentacija (II tomas, b.l. 175 ). Ikiteisminis tyrimas R. N. atžvilgiu nutrauktas, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str.6d. 178 str.3d. , požymiu (b.l.12-24).

Pareigunu veikla derinant bei tvirtinant privaciu mišku vidines miškotvarkos projektus reglamentuoja Valstybines mišku inventorizacijos, valstybines mišku apskaitos, miškotvarkos projektu rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenu centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikime mišku savininkams bei valdytojams tvarkos (žin., 2005, Nr.85-3187) 70-78 punktai, o išduodant leidimus - Leidimu kirsti miška išdavimo tvarkos aprašas (žin., 2005, Nr.6-170; Nr.92-3438).

Treciasis asmuo, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasu rajono agenturos vyr. specialiste J. L. 2006-02-28 sude­rino V. K. parengta miškotvarkos projekta. Valstybines mišku inventorizacijos, valstybes mišku apskaitos, miškotvarkos projektu rengimo, deri­nimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenu centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo savininkams ir valdytojams tvarkos 71 punkte nurodyta, kad " derinant miš­kotvarkos projektus tikrinama pagal esama valstybines mišku inventorizacijos medžiaga arba, kilus neaiškumams, naturoje". Pareigunei J. L. neaiškumu nekilo, todel ji vietoje projekto netikrino. Valstybines aplinkos apsaugos inspekcijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. L. veiksmai derinant miškotvarkos projekta itakos tam, kad birže buvo iškirsta kaimynineje R. D. valdoje, neturejo (b.l. 26-28).

Lei­dima Nr. (duomenys neskelbtini) kirsti miška M. L. 2006-03-07 išdave Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasu rajono agenturos vyr. specialistas K. S. (II tomas, b.l. 122). Teismo posedžio metu jis nurode, kad nei miškotvarkos projektas, nei biržes atrežimo brežinys jam abejoniu nesukele, todel leidima kirsti miška jis išdave ta pacia diena.

Liudytojas P. G. parode, kad pagal tuos dokumentus, kurie buvo pateikti K. S. , J. L. , jie galejo ir nepastebeti, kad dokumentai sudaryti netinkamai, nes pagal konfiguracija, pagal amžiu medynas yra vienodas, abieju savininku valdos panašios. K. S. išrašytas leidimas yra teisetas M. L. valdai.

Valstybines aplinkos apsaugos inspekcijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vyr. specialistas K. S. išduodamas leidima kirsti miška, gaves nekokybiškai paruošta biržes brežini, turejo gražinti brežini papildymui arba biržes atrežima patikrinti miške (b.l.26-28). Taciau Valstybines aplinkos apsaugos inspekcijos 2007-05-09 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2004-07-14 Aplinkos ministro isakyme Nr. DI-386 Del leidimu kirsti miška išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo numatyta leidimu kirsti išdavimo bei anuliavimo tvarka. Kiti teises aktai nereglamentuoja leidimu kirsti miška neišdavimo (TI, b.l.141), t.y. rajonu aplinkos apsaugos agenturos specialistu veiksmai gražinti brežini papildymui arba biržes atrežima patikrint miške, nera reglamentuoti. Ikiteisminis tyrimas del galimo piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigu neatlikimo K. S. atžvilgiu nepradetas nesant jo veiksmuose veikos, turincios nusikaltimu, numatytu LR BK 228 str., 229 str. požymiu (T.III, b.l. 178-190).

Valstybes ar savivaldybes civiline atsakomybe atsiranda, jei jeigu valdžios instituciju darbuotojai neveike taip, kaip pagal istatyma privalejo veikti (CK 6.271 str.4d.), todel nenustacius Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos departamento Zarasu rajono agenturos specialistu veiksmu neteisetumo ieškinys Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui atmestinas.

Teismas ivertina byloje surinktus irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais ( CPK 185 str.). Šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ( CPK 178 str.) . Vertindamas šaliu pateiktus rašytinius irodymus ir bylos nagrinejimo metu nustatytas aplinkybes teismas laiko, irodytu, jog R. D. miškas buvo iškirstas neteisetais V. K. ir R. N. veiksmais, ju veiksmai turejo tiesiogini priežastini ryši su padaryta ieškovei žala, todel jie privalo solidariai atlyginti R. D. padaryta turtine žala.

BYLINEJIMOSI IŠLAIDOS

CPK 98 str. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato , dalyvavusio nagrinejant byla, pagalba, taip pat už pagalba rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ieškove sumokejo advokatui 2006-04-28 2000 Lt (b.l.149). Ieškoves prašoma suma neviršija „Rekomendaciju del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba ( paslaugas) maksimalaus dydžio“ , todel ieškovo prašoma priteisti 2000 Lt suma advokato pagalbai apmoketi priteistina iš atsakovu V. K. ir R. N. .

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovo išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintu reikalavimu daliai (CPK 93 str.).

Ieškove sumokejo 2201,37 Lt dydžio žymini mokesti (b.l.6-7) Kadangi ieškinio suma yra 65129,06 Lt, ji turejo sumoketi 1954 Lt dydžio žymini mokesti, todel jai gražintina 247 Lt žyminio mokescio, o iš atsakovu V. K. ir R. N. priteistina po 49,50 Lt žyminio mokescio R. D. naudai (CPK 93 str.1d.). Be to, iš atsakovu priteistina ieškoves turetu 160 Lt išlaidu antstoles N. J. kontorai (b.l.143).

Iš atsakovu V. K. ir R. N. priteistina po 84,40 Lt pašto išlaidu valstybei (CPK 88str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 – 265, 268, 270 str.,

nusprende:

Ieškini patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš V. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) , ir iš R. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) , 3301 Lt (tris tukstancius tris šimtus viena lita) žalos atlyginimui R. D. , a.k. (duomenys neskelbtini) , naudai.

Kitoje dalyje ieškini atmesti.

Priteisti iš V. K. ir R. N. po 49,50 Lt žyminio mokescio, po 1080 Lt kitu bylinejimosi išlaidu R. D. naudai.

Priteisti iš V. K. ir R. N. po 84,40 Lt pašto išlaidu valstybei.

Gražinti R. D. 247,00 Lt permoketo žyminio mokescio.

Panaikinti 2007 m. gruodžio 20 d. Zarasu rajono apylinkes teismo nutartimi taikyta M. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) , R. L. , a.k.(duomenys neskelbtini) , R. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) , ir V. K. , a.k.(duomenys neskelbtini) , priklausancio turto arešta.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Zarasu rajono apylinkes teisma.

Teiseja Liudmila Kuzmickiene