Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. E. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-04-11 nutarimu A. E. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 25 (dvidešimt penkių) parų administracinis areštas už tai, kad jis 2016 m. kovo 30 d. apie 13.13 val. Rokiškio mieste, (duomenys neskelbtini), iš prekybos centro (duomenys neskelbtini) prekybos salės, būdamas neblaivus (nustatytas 1,03 promilės girtumas), pagrobė vieną butelį degtinės „Ukrain“, 0,5 litro talpos, 9,98 Eur vertės.

Apeliaciniu skundu A. E. prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-04-11 nutarimą ir paskirti jam kitos rūšies nuobaudą – baudą arba viešuosius darbus. Nurodo, kad jis turi darbą Vilniuje ir areštas trukdys jam dirbti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas prašo A. E. skundo netenkinti, nes apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

A. E. skundu neginčija pažeidimo, už kurį nubaustas, padarymo fakto, tačiau kelia jam paskirtos administracinės nuobaudos tinkamumo klausimą, prašo skirti jam švelnesnę nuobaudos rūšį. Atsižvelgęs į tai bei vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. 1 d., apygardos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.

Parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobauda būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str. ATPK 50 str. numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 str. numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 86 iki 260 eurų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų. Pagal ATPK 29 str. 3 d., administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, asmenims, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas A. E. administracinį areštą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir už analogiško pažeidimo padarymą, jam paskirtų baudų nemoka), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes (pažeidimas padarytas asmens, kuris prieš tai buvo padaręs nusikaltimą, teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens (ATPK 32 str. 1 d. 6, 8 p.)).

Apeliaciniame skunde A. E. teigia, kad jis negalės suderinti darbo Vilniuje su jam paskirta nuobauda – administraciniu areštu, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikė, byloje apie jo darbą duomenų nėra. Be to, jeigu apeliantas ir turėtų darbą, ši aplinkybė šiuo atveju nesudarytų pagrindo jam neskirti administracinio arešto. Bylos duomenys rodo, kad A. E. padarė pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę. Šiuo atveju itin reikšminga tai, kad jis praeityje net aštuonis kartus baustas administracine tvarka, iš jų vieną (paskutinį) kartą baustas už analogiško pažeidimo padarymą, kelis kartus baustas už pažeidimus, susijusius su alkoholinių gėrimų vartojimu, aptariamą pažeidimą padarė taip pat būdamas neblaivus, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (7–12 b. l.). Be to, jis ne kartą teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, taip pat ne kartą už nusikaltimus nuosavybei atlikęs laisvės atėmimo bausmes (16–21 b. l.). Visos šios pažeidėjo asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo, kad jam taikytos švelnesnės rūšies, nei administracinis areštas, poveikio priemonės nėra efektyvios, jis nedaro jokių teigiamų išvadų ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, pažeidinėja įstatymus. Atsižvelgęs į tai, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas A. E. administracinę nuobaudą, tiek parinkdamas jos rūšį, tiek ir nustatydamas jos dydį, individualizavo tinkamai.

ATPK 21 str., kuris reglamentuoja administracinių nuobaudų rūšis, viešųjų darbų nuobauda nėra numatyta, todėl jau vien šiuo pagrindu A. E. prašymas pakeisti jam skirtą administracinį areštą viešaisiais darbais negalėtų būti tenkinamas.

Taigi atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes negalima teigti, jog pažeidėjui skirta nuobauda yra per griežta ir dėl to neteisinga. Priešingai, A. E. skirta nuobauda atitinka jo padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio įstatyminio pagrindo jos keisti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. E. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.