- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-19
- Bylos Nr.
- I-19-171/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška (pirm.), Halina Zaikauskaitė, Irena Paulauskienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- R.
- Pareiškėjas
- Lietuvos notarų rūmų
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Advokatai
- Vaidotas Vaičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Januškos, teisėjų Irenos Paulauskienės (pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Justui Čiomanui ir advokatui Vaidotui Vaičiui, atsakovės atstovėms Julianai Ostrouch ir Eglei Dervinskienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos notarų rūmų skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž.).
Aprašomoji dalis
n ustatė
Šalies argumentai
pareiškėjas teismui pateikė skundą (b. l. 4–11), kuriame prašo:
panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. (1.16.)-7R-7493 neatleisti Ukmergės rajono 3-iojo notaro biuro notaro R. Ž.; įpareigoti atsakovę įforminti teisingumo ministro įsakymu notaro R. Ž. įgaliojimų pasibaigimą, vadovaujantis LR notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktu (netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus); priteisti iš atstovės žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad 2008-01-21 notarų atestacijos komisija atliko Ukmergės rajono 3-iojo notaro biuro notaro R. Ž. eilinę atestaciją, kuri buvo vykdoma praėjus vieniems metams nuo notaro darbo pradžios. Notarų atestacijos komisija priėmė 2008-01-21 nutarimą Nr. 18 „Dėl Ukmergės rajono 3-iojo notaro biuro notaro R. Ž. eilinės atestacijos“ (toliau – 2008-01-21 notarų atestacijos komisijos nutarimas), kuriame nurodyta, kad notaras R. Ž. tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, kad pašalins notarų atestacijos komisijos nurodytus darbo ir profesinės etikos trūkumus, ir paskyrė notaro pakartotinį atestavimą. 2008-01-21 notarų atestacijos komisijos nutarimas nebuvo skundžiamas. 2008-03-31 atsakovė atliko notaro R. Ž. veiklos eilinį patikrinimą ir surašė aktą, kuriame buvo konstatuoti notaro R. Ž. veiklos trūkumai ir duoti privalomi nurodymai juos pašalinti. 2008-07-15 buvo atliktas notaro R. Ž. veiklos patikrinimas, siekiant įvertinti jo veiklą prieš pakartotinę atestaciją. 2008-07-21 notarų atestacijos komisija priėmė nutarimą Nr. 44 „Dėl Ukmergės rajono 3-iojo notaro biuro notaro R. Ž. pakartotinės eilinės atestacijos“ (toliau – 2008-07-21 notarų atestacijos komisijos nutarimas), kuriame konstatuota, kad notaro R. Ž. biuro patalpos neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, notaras nėra sutvarkęs notaro profesinėje veikloje sudarytų ir gautų dokumentų, jis buvo neatidus ir nerūpestingas atlikdamas notarinius veiksmus ir vykdydamas veiklą, pažeidė Civilinio kodekso, Notariato įstatymo bei kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimus atliekant notarinius veiksmus, nuostatas, neįvykdė notarui nustatytų įsipareigojimų ištaisyti jo veiklos trūkumus. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, notarų atestacinė komisija priėmė sprendimą, kad notaras R. Ž. netinka eiti notarų pareigų. 2008-07-30 notaras pateikė Lietuvos notarų rūmų prezidiumui skundą dėl 2008-07-21 notarų atestacijos komisijos nutarimo, kuriame prašė šį nutarimą panaikinti. 2008-08-06 Lietuvos notarų rūmų prezidiumas priėmė nutarimą Nr. 3 „Dėl Ukmergės rajono 3-iojo notaro biuro notaro R. Ž. skundo“ (toliau – 2008-08-06 Notarų rūmų prezidiumo nutarimas), kuriuo atmetė notaro skundą ir paliko galioti 2008-07-21 notarų atestacijos komisijos nutarimą. 2008-08-06 notarų rūmų prezidiumo nutarimą notaras apskundė teisingumo ministrui.
Pareiškėjas mano, kad 2008-09-01 sprendimas, kuriuo teisingumo ministras nusprendė neatleisti notaro, priimtas pažeidžiant LR notariato įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir 2 dalį.
Pareiškėjas pažymėjo, kad LR notariato įstatymo 6 straipsnis nustato, kad notarų atestavimą vykdo Notarų rūmai. Įstatymas aiškiai nustato, kad notarų atestacija yra notarų savivaldai priskirta funkcija. Lietuvos notarų rūmų statuto, patvirtinto teisingumo ministro 2008-01-03 įsakymu Nr. R-3, 8 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad Notarų rūmai, įgyvendindami jiems pavestus uždavinius, atestuoja notarus.
Pareiškėjas nurodė, kad pagal Notarų atestavimo nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 1999-05-11 įsakymu Nr. 122 (toliau – Notarų atestavimo nuostatai), 5 punktą notarų atestaciją vykdo ir organizuoja Notarų rūmų prezidiumo nutarimu sudaryta notarų atestacijos komisija. Notarų atestacijos komisija priima sprendimus dėl konkretaus notaro atestavimo ar neatestavimo. Teisingumo ministrui nėra suteikti įgaliojimai atestuoti ar neatestuoti notarų, taip pat jis neturi teisės vertinti Notarų rūmų sprendimų dėl notarų atestacijos. Galutinį sprendimą dėl notaro atestavimo pagal Notariato įstatymą priima Notarų rūmai. Teisės aktai nesuteikia teisingumo ministrui teisės panaikinti Notarų rūmų prezidiumo ar notarų atestacijos komisijos sprendimų. Pagal LR notariato įstatymo 11 straipsnio 3 dalį teisingumo ministras, manydamas, kad Notarų rūmų nutarimai ar sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, gali pateikti skundą Vilniaus apygardos teismui dėl tų nutarimų ar sprendimų panaikinimo.
Pareiškėjas pažymėjo, kad nei 2008-07-21 notarų atestacijos komisijos nutarimas, nei 2008-08-06 Notarų rūmų prezidiumo nutarimai nėra panaikinti ir yra galiojantys, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas neatestuoti notaro R. Ž.. Šiuo metu galioja teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas (2008-07-21 notarų atestacijos komisijos nutarimas), kad pagal atestacijos rezultatus notaras R. Ž. netinka eiti notaro pareigų.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad pagal LR notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą notaro įgaliojimai pasibaigia, kai jis netinka eiti pareigų pagal atestavimo rezultatus. Pagal LR notariato įstatymą notaro įgaliojimai pasibaigia įvykus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems juridiniams faktams, t. y. vien ta aplinkybė, kad teisės aktų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad notaras netinka eiti pareigų pagal atestavimo rezultatus, lemia tokio notaro įgaliojimų pasibaigimą. Pagal LR notariato įstatymo 23 straipsnio 2 dalį teisingumo ministras tik privalo įforminti notarų įgaliojimų pasibaigimą, priimdamas įsakymą. Ne teisingumo ministro sprendimas, o notaro neatestavimas lemia notaro įgaliojimų pasibaigimą. Gavęs Notarų rūmų sprendimą neatestuoti notaro R. Ž., kuriuo jis pripažintas netinkamu eiti notaro pareigas, teisingumo ministras pagal Notariato įstatymą privalėjo įforminti šio notaro įgaliojimų pasibaigimą, priimdamas atitinkamą įsakymą. Įstatymas nesuteikia teisės teisingumo ministrui atsisakyti įforminti notaro įgaliojimų pasibaigimą.
Pareiškėjas pažymėjo, kad nesutikdamas su Notarų rūmų sprendimu, teisingumo ministras pagal LR notariato įstatymo 11 straipsnio 3 dalį galėjo per 1 mėnesį apskųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos teismui, bet ne atsisakyti įforminti notaro įgaliojimų pasibaigimą, kaip to reikalauja įstatymas.
Pareiškėjas mano, kad sprendimas priimtas pažeidžiant LR viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus ir 6 straipsnio 3 dalį.
Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovės vykdoma notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos tarnybinė priežiūra (LR notariato įstatymo 7 straipsnis) nesuteikia teisės teisingumo ministrui kištis į notarų atestaciją.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pagal LR notariato įstatymo 7 straipsnio 4 dalį atsakovės teisės, atliekant notarų savivaldos institucijų (šiuo atveju notarų atestacijos komisijos ir Notarų rūmų prezidiumo veiklos, atestuojant notarus) priežiūrą, turi būti įgyvendinamos LR notariato įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. teisingumo ministras, nesutikdamas su notarų savivaldos institucijų sprendimais, turi juos ginčyti Vilniaus apygardos teisme. Be to, teisingumo ministras neturi teisės vertinti, ar Notarų rūmai pagrįstai nurodė, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes į notarų veiklos priežiūrą, kurią atlieka teisingumo ministras, neįeina notarų atliekamų veiksmų teisėtumo kontrolė (LR notariato įstatymo 7 straipsnio 2 d.).
Pareiškėjas pažymėjo, kad LR viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad individualiuosius administracinius aktus turi teisę priimti tik viešojo administravimo subjektai, remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Nuostata „remdamiesi įstatymų numatytais įgaliojimais“ suponuoja draudimą subjektui priimti individualųjį administracinį aktą, jeigu tokia teisė jam nesuteikta įstatymu.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad notarų atestacijos komisijos nutarimas yra neįformintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra pažeistos Notarų rūmų teisės ir teisėtas interesas. Pažymėjo, kad notarų atestacija yra išimtinė Lietuvos notarų rūmų funkcija. Notaro R. Ž. įgaliojimai yra pasibaigę, kadangi priimtas teisėtas ir galiojantis sprendimas, kad jis negali eiti pareigų pagal atestavimo rezultatus. Atestavimo komisijos sprendimas neatestuoti yra pagrindas įgaliojimams pasibaigti, todėl teisingumo ministras privalėjo įforminti atleidimą. Jam nėra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl notarų atestacijos. Teisingumo ministras neturi teisės panaikinti Notarų atestacijos komisijos sprendimo ir Notarų rūmų prezidiumo nutarimo. Jei teisingumo ministras nesutinka su sprendimais, gali kreiptis į teismą ir ginčyti juos įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 96–101) nurodė, kad LR administracinių bylų teisenos įstatyme yra nurodyti konkretūs atvejai, kada ginčas (skundas) nagrinėjamas teismine tvarka, t. y. tai asmens pažeistas interesas ar pažeista teisė. Atsakovė rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir padarė išvadą, kad asmuo į administracinį teismą turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualiųjų teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Atsakovė paaiškino, kad skundžiamas sprendimas priimtas išnagrinėjus notaro R. Ž. skundą, jis skirtas konkrečiam subjektui, todėl ir teisines pasekmes gali sukelti tik notarui, o ne pareiškėjui. Taigi skundžiamas sprendimas negali pažeisti pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, kadangi jis priimtas ne jo atžvilgiu. Atsakovė paaiškino, kad skundžiamame sprendime nėra išreiškiama Teisingumo ministerijos valia pareiškėjui, kaip notarų savivaldos organui, todėl jam ir nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Atsakovė nurodė, kad sprendimą dėl to, ar po atestacijos notaras tinka eiti pareigas, priima notarų atestavimo komisija, kurios nutarimas per dešimt darbo dienų nuo jo paskelbimo skundžiamas Notarų rūmų prezidiumui, o Notarų rūmų prezidiumo nutarimas per 5 darbo dienas skundžiamas teisingumo ministrui. Šiuo atveju skundžiamas sprendimas buvo priimtas laikantis LR notariato įstatyme ir Notarų atestavimo nuostatų nustatytų reikalavimų bei viešojo administravimo nuostatų. Pagal notarų atestacinės komisijos nutarimą Nr. 18, notarų atestacinės komisijos nutarimą Nr. 44 ir Prezidiumo nutarimą Nr. 3, tiek per eilinę, tiek per pakartotinę eilinę atestaciją notarui R. Ž. buvo užduodami ne jo profesines žinias tikrinantys klausimai, susiję su notaro profesine praktine veikla ir teorinėmis žiniomis, o buvo keliami Ukmergės rajono 3-iojo notaro biuro atitikties teisingumo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1R-119 patvirtintiems reikalavimams, keliamiems notarų biurams ir notarų darbo laikui, klausimai. Taip pat per atestacijas buvo sprendžiami notaro Lietuvos notarų rūmų nario mokesčio nesumokėjimo ir nedalyvavimo Lietuvos notarų rūmų narių susirinkime klausimai, todėl atsakovė mano, kad per atestacijas buvo tikrinama ne notaro kvalifikacija ir jo asmeninės savybės, pareigingumas ir sąžiningumas, o klausimai, susiję su galimais jo profesinės veiklos pažeidimais, kurie pagal Notarų atestavimo nuostatus nepatenka į notarų atestacijos komisijos tyrimo ribas.
Atsakovė pažymėjo, kad nors Notarų atestavimo nuostatuose įtvirtinti tik patys svarbiausi reikalavimai, nesiekiant detaliai reglamentuoti visų procedūrų, notarų atestacijos komisijai yra palikta plati diskrecija spręsti dėl procedūros detalių. Kaip matyti iš Notariato įstatymo 7–12 straipsnių, įstatymų leidėjas notarų savivaldos institucijoms suteikė dideles teises ir plačią veiksmų diskreciją, tačiau atestacijos tikslas yra gana aiškus (kvalifikacijos, asmeninių savybių, pareigingumo, sąžiningumo įvertinimas). Per eilinę ir pakartotinę atestaciją klausimai, ar notaras gali vykdyti savo funkcijas, pakankamai išmano teisės aktus, reglamentuojančius notaro veiklą, ir sugeba taikyti juos praktikoje, svarstomi nebuvo.
Atsakovė paaiškino, kad teisingumo ministerija, vadovaudamasi LR notariato įstatymu ir Teisingumo ministerijos nuostatais, vykdo notarų tarnybinės veiklos priežiūrą ir nagrinėja asmenų skundus dėl notarų veiklos, tačiau dėl notaro R. Ž. veiklos Teisingumo ministerijoje skundų nebuvo gauta, todėl notarui neeilinių atestacijų ji neinicijavo. Pakartotinis notaro atestavimas buvo vykdomas, atsižvelgiant į notarų atestacinės komisijos nutarimo Nr. 18 išvadas. Teisingumo ministerija mano, kad per notaro atestacijas rasti profesinės veiklos trūkumai pagal savo pobūdį galėjo būti drausmės bylos iškėlimo pagrindas ir nagrinėjimo dalykas, tačiau ne atestacijų objektas.
Atsakovė mano, kad Notarų atestavimo nuostatuose yra įtvirtinta imperatyvi notarų savivaldos organų priimtų sprendimų panaikinimo ar jiems nepritarimo sąlyga, t. y. prieštaravimas įstatymams ar kitiems norminiams teisės aktams.
Atsakovė paaiškino, kad teisingumo ministras notarų veiklos priežiūroje turi dvejopas funkcijas. Viena vertus, teisingumo ministras vykdo notarų veiklos priežiūrą, kita vertus, jis yra ir ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucija dėl notarų atestacijos rezultatų. Teisingumo ministras, nustatęs, kad notarų atestacinės komisijos ar Lietuvos notarų rūmų prezidiumo nutarimai prieštarauja įstatymams ar kitiems norminiams teisės aktams, jiems pritarti negali.
Atsakovė pažymėjo, kad teisingumo ministrui suteikta plati diskrecijos teisė prižiūrint notarų tarnybinę veiklą ir priimant sprendimus. Šiuo atveju Teisingumo ministerija sprendė iškilusį ikiteisminį ginčą tarp notaro R. Ž. ir Lietuvos notarų rūmų prezidiumo, dėl to ir buvo priimtas skundžiamas sprendimas.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pagal Notariato įstatymą notaro įgaliojimai jau yra pasibaigę, bet jis ir toliau vykdo notaro veiklą, nes toks teiginys prieštarauja LR notariato įstatymo 23 straipsniui, kadangi notaro įgaliojimų pasibaigimas įforminamas teisingumo ministro įsakymu.
Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjo prašymu įpareigoti teisingumo ministrą įforminti notaro R. Ž. įgaliojimų pasibaigimą, nes mano, kad tokio pareiškėjo prašymo teismas tenkinti negali, kadangi teisingumo ministras neturi tam teisinio pagrindimo, t. y. nėra nė vienos sąlygos, nurodytos LR notariato įstatymo 23 straipsnyje.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad teisingumo ministras nagrinėja ginčus tarp notaro ir Notarų rūmų prezidiumo. Teisingumo ministras turi teisę vertinti Notarų rūmų priimtus nutarimus ir neprivalo pritarti Prezidiumo nutarimams. Teisingumo ministras gali priimti kitokio pobūdžio sprendimą, kuris gali būti skundžiamas. Atsakovės atstovė taip pat pažymėjo, kad Notarų rūmų prezidiumui teisingumo ministro priimtas sprendimas konkrečių teisinių pasekmių nesukelia. Notarų rūmų priimtas sprendimas neatitinka Notariato įstatymo nuostatų, kadangi priimtas neįvertinus visų aplinkybių. Ministras yra paskutinis subjektas, kuris sprendžia, ar atestacija vykdoma teisėtai ar neteisėtai. Atestacijos komisijos išvadą gali skųsti tik notaras. Atstovės mano, kad teisės norma, kuri nustato apskundimą bendros kompetencijos teismui, susijusi su visais kitais Notarų rūmų priimtais sprendimais. Notarų atestacijos komisijos sprendimą apskundus Notarų rūmų prezidiumui, jis nebegalioja.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 94–95). Teismo posėdyje paaiškino, kad ministras turėjo teisę priimti tokį sprendimą, kadangi tik jam yra suteikta išimtinė teisė priimti ir atleisti notarus. Atestavimo nuostatai, kuriais ministras vadovavosi priimdamas savo sprendimą, galioja iki šiol. Kad ministras, gavęs skundą, išnagrinėja jį per 5 darbo dienas, turėtų būti aiškinama plačiau. Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant nė vienos teisės normos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad 2008-01-06 atlikusi patikrinimą Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narė S. Š. surašė išvadą „Dėl Ukmergės r. 3-ojo notaro biuro notaro R. Ž. (pradėjusio veiklą 2006-08-22) veiklos patikrinimo“ (b. l. 23–24). 2008-01-21 notarų atestacijos komisija, įvertinusi visą medžiagą, notaro R. Ž. paaiškinimus eilinės atestacijos posėdyje ir vadovaudamasi Notarų atestavimo nuostatų 1–2, 14.2, 15 ir 18 punktais, priėmė nutarimą Nr. 18 (b. l. 28–33), kuriame nurodė, kad Ukmergės r. 3-iojo notaro biuro notaras R. Ž. tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, kad pašalins notarų atestacijos komisijos nurodytus darbo ir profesinės etikos trūkumus, ir nustatė, kad notaro pakartotinis atestavimas bus vykdomas artimiausiame notarų atestavimo komisijos posėdyje. 2008-07-15 buvo surašyta išvada „Dėl Ukmergės rajono 3-iojo notaro biuro notaro R. Ž. veiklos patikrinimo“ (b. l. 50–51). 2008-07-21 notarų atestacijos komisija priėmė nutarimą Nr. 44 (b. l. 34–45), kuriame nustatė, kad Ukmergės r. 3-iojo notaro biuro notaras R. Ž. netinka eiti notaro pareigų. 2008-08-03 notaras pateikė skundą teisingumo ministrui (b. l. 120–123), kuriame prašė panaikinti 2008-08-06 Lietuvos notarų rūmų prezidiumo nutarimą ir 2008-07-21 Lietuvos notarų rūmų atestacijos komisijos nutarimą. Teisingumo ministras 2008-09-01 priėmė sprendimą Nr. (1.16.)-7R-7493 (b. l. 21–22), kuriame, atsižvelgdamas į tai, kad 2008-08-06 nutarime Notarų rūmų prezidiumas atestacijos apimties pakankamumo neįvertino, vadovaudamasis proporcingumo principu ir LR notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nutarė neatleisti Ukmergės rajono 3-iojo notaro biuro notaro R. Ž..
Tarp šalių kilo ginčas dėl 2008-09-01 teisingumo ministro 2008-09-01 sprendimo Nr. (1.16.)-7R-7493 teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja LR notariato įstatymas, teisingumo ministro 1999-05-11 įsakymu Nr. 122 patvirtinti Notarų atestavimo nuostatai ir 2007-10-22 Lietuvos notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 22 patvirtinta Notarų atestavimo vykdymo ir organizavimo tvarka (b. l. 79–89).
Dėl teisės paduoti skundą
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Atsakovė teigia, kad pareiškėjas Lietuvos notarų rūmai neturi reikalavimo teisės kreiptis į teismą su skundu dėl teisingumo ministro 2008-09-01 sprendimo Nr. (1.16.)-7R-7493 panaikinimo ir įpareigojimo įforminti teisingumo ministro įsakymu notaro R. Ž. įgaliojimų pasibaigimą pagal LR notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes ginčijamu sprendimu nėra pažeidžiamos jo teisės.
Pareiškėjas nurodė, kad teisingumo ministras, nevykdydamas notarų atestacinės komisijos sprendimo, pažeidžia Lietuvos notarų rūmų įstatymo saugomą interesą, nes jo priimtą sprendimą ministras privalo įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Lietuvos notarų rūmai turi reikalavimo teisę ir gali pateikti skundą dėl teisingumo ministro sprendimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nes pareiškėjo priimtą sprendimą ministras privalo įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka, o tai jis priimtame sprendime daryti atsisakė.
Dėl teisingumo ministro sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Pareiškėjas ginčija sprendimą, nes mano, kad teisingumo ministras, priimdamas ginčijamą sprendimą, viršijo savo įgaliojimus ir neįvykdė pareigos atleisti notarą, Notarų atestacijos komisijai priėmus nutarimą, kad jis netinka eiti notaro pareigų. Atsakovė teigia, kad teisingumo ministrui yra suteikti įgaliojimai priimti tokio pobūdžio sprendimus.
LR notariato įstatymo 4 straipsnio 2–3 dalyse reglamentuojama notarų atestacija: notarai yra periodiškai atestuojami. Notarų atestavimą vykdo Notarų rūmai, o Notarų atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu. Teisingumo ministro patvirtintuose Notarų atestavimo nuostatuose yra nustatoma notarų atestacijos tvarka ir procedūros.
Notarų atestavimo nuostatų 5 punkte nurodyta, kad notarų atestaciją vykdo ir organizuoja Notarų rūmų prezidiumo nutarimu sudaryta notarų atestacijos komisija iš penkių notarų trejiems metams. Šių nuostatų 14 punkte nurodyta, kad notarų atestacijos komisija uždarame posėdyje priima vieną iš šių nutarimų: tinka eiti notaro pareigas; tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, jeigu pašalins notarų atestacijos komisijos nurodytus darbo ir profesinės etikos trūkumus; netinka eiti notaro pareigų.
Notarų atestavimo nuostatų 18–19 punkte nustatyta notarų atestacijos komisijos sprendimo apskundimo tvarka: notarų atestacijos komisijos nutarimai skundžiami Notarų rūmų prezidiumui per dešimt darbo dienų nuo notarų atestacijos komisijos nutarimo paskelbimo dienos. Notarų rūmų prezidiumas skundus dėl notarų atestacijos komisijos nutarimų išnagrinėja per penkias darbo dienas. Notarų rūmų prezidiumas, nustatęs, kad notarų atestacijos komisijos nutarimas prieštarauja įstatymams, kitiems norminiams teisės aktams, panaikina notarų atestacijos komisijos nutarimą ir apie tai praneša komisijos pirmininkui ir atestuotam notarui. Notarų rūmų prezidiumo nutarimai dėl notarų atestavimo skundžiami teisingumo ministrui per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos. Teisingumo ministras išnagrinėja skundus per penkias darbo dienas. Teisingumo ministro sprendimas dėl notarų atestacijos komisijos nutarimo skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.
LR notariato įstatyme ir Notarų atestacijos nuostatuose yra nustatytos Lietuvos notarų rūmų ir teisingumo ministro teisės ir pareigos.
Dėl viešojoje teisėje vyraujančio imperatyvaus (subordinacinio) reguliavimo metodo teisės ir pareigos normose nustatomos itin tiksliai ir nesukuriama prielaidų teisės normas aiškinti plačiau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-803-07), todėl teisingumo ministras negali turėti daugiau teisių, nei nustatyta teisės aktuose, ir jo priimti sprendimai negali prieštarauti įstatymams ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams.
LR notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad notarus skiria ir atleidžia teisingumo ministras. LR notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad notaro įgaliojimai pasibaigia, kai jis netinka eiti pareigų pagal atestavimo rezultatus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad notaro įgaliojimų pasibaigimas (atleidimas iš pareigų) įforminamas teisingumo ministro įsakymu.
Taigi, priėmus nutarimą notaro įgaliojimai pasibaigė. Įgaliojimų pasibaigimo faktą privalo įforminti teisingumo ministras. Nei LR notariato įstatyme, nei ministerijos ar Notarų atestavimo nuostatuose nėra nurodyta teisingumo ministro teisė neįgyvendinti notarų atestacijos komisijos ar Lietuvos notarų rūmų prezidiumo priimtų sprendimų dėl notarų neatestavimo.
Sistemiškai aiškindamas LR notariato įstatymą, teismas daro išvadą, kad tiek skirdamas notarus, tiek ir juos atleisdamas, teisingumo ministras yra saistomas LR notariato įstatyme įtvirtintų notarų skyrimo ir atleidimo pagrindų. Taigi teisingumo ministras priima sprendimą atleisti notarą, kai atsiranda LR notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Kaip jau buvo nurodyta, notarus atestuoja ir sprendimus dėl jų tinkamumo ar netinkamumo eiti pareigas priima notarų atestacijos komisija, kurią sudaro Lietuvos notarų rūmų prezidiumas (Notarų atestacijos nuostatų 5 punktas). Notarų atestacijos komisija turi teisę priimti vieną iš sprendimų: tinka eiti notaro pareigas, tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, kad pašalins notarų atestacijos komisijos nurodytus darbo ir profesinės etikos trūkumus, netinka eiti notaro pareigų (Notarų atestacijos nuostatų 14 punktas).
Teismas, sistemiškai aiškindamas notarų atestaciją reglamentuojančius aktus, daro išvadą, kad notarų atestacijos komisijos nutarimas, kad notaras netinka eiti notaro pareigų, yra notaro įgaliojimų pasibaigimą konstatuojantis aktas, kuris turi būti įgyvendinamas teisingumo ministrui priimant įsakymą.
Šiuo atveju pažymėtina, kad notarų atestacijos komisijos nutarimas neatestuoti notaro R. Ž. yra nenuginčytas, todėl galiojantis, teisingumo ministras ginčijamu sprendimu jo nepanaikino.
LR notariato įstatymas reglamentuoja teisingumo ministro ir notarų savivaldos institucijos santykius. Teismas, įvertinęs LR notariato įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad teisingumo ministras vykdo Lietuvos notarų rūmų priežiūrą (LR notariato įstatymo 7 ir 11 straipsniai). Teismas pažymi, kad teisingumo ministras turi teisę nesutikti su Lietuvos notarų rūmų priimamais sprendimais ir, siekdamas juos nuginčyti, turi teisę kreiptis į teismą (LR notariato įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).
Teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį ir atsižvelgdamas į teisingumo ministro teises reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad teisingumo ministras, priimdamas ginčijamą sprendimą, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nes anksčiau nurodyti teisės aktai nesuteikia jam teisės priimti tokio pobūdžio sprendimų – neatleisti iš pareigų notaro, kai yra galiojantis notarų atestacijos komisijos sprendimas dėl notaro neatestavimo.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad teisingumo ministro sprendimas neatleisti Ukmergės rajono 3-iojo notaro biuro notaro R. Ž. yra neteisėtas, nes jis neįvykdė įstatymo reikalavimo, todėl naikintinas.
Teismas nustatė, kad esant LR notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam pagrindui – notaras netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus, o tai konstatuojama notarų atestacijos komisijos nutarimu, teisingumo ministrui teisės aktuose nestatyta teisė notaro įgaliojimo pasibaigimo neįforminti įsakymu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė įpareigotina įvykdyti LR notariato įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą – įsakymu įforminti notaro įgaliojimų pasibaigimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo teismo priteisti sumokėtą žyminį mokestį.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 2). Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas, vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, taip pat tenkintinas jo prašymas iš atsakovės priteisti 100 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 2–3 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendė
pareiškėjo Lietuvos notarų rūmų skundą patenkinti.
Panaikinti teisingumo ministro 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. (1.16.)-7R-7493 neatleisti Ukmergės rajono 3-iojo notaro biuro notaro R. Ž..
Įpareigoti atsakovę LR teisingumo ministeriją įvykdyti LR notariato įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą įsakymu įforminti notaro R. Ž. įgaliojimų pasibaigimą.
Priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovės LR teisingumo ministerijos 100 (vieną šimtą) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.