Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl transporto priemonės pripažinimo bešeimininke ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys O. M. ir D. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bešeimininkiu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn automobilį Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Nurodo, kad reaguodama į miesto gyventojų skundus dėl bendrojo naudojimo vietose laikomų neeksploatuojamų ir (ar) paliktų be priežiūros transporto priemonių, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti neeksploatuojamų transporto priemonių, neturinčių savininkų ar kurių savininkai nežinomi, pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras. 2022 m. rugpjūčio 30 d. minėta transporto priemonė iš bendrojo naudojimo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo išvežta į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėja pažymi, kad siekiant surasti transporto priemonės savininką ir jį informuoti apie transporto priemonės nuvežimą į saugojimo aikštelę, paliko informacinius pranešimus apie transporto priemones, seniūnijų skelbimų lentose buvo skelbti bešeimininkių automobilių sąrašai, internetiniame puslapyje www.vilnius.lt viešai skelbtos priverstinai nuvežamų bešeimininkių transporto priemonių, kurios neturi savininkų ar kurių savininkai nėra žinomi, pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros. Suėjus daugiau nei vieneriems metams nuo dienos, kai transporto priemonė įtraukta į pareiškėjos nebalansinę apskaitą ir per tą laiką neatsiradus transporto priemonės savininkui/valdytojui, pareiškėja kreipėsi į teismą.

4. Suinteresuotiems asmenims O. M. ir D. M. procesiniai dokumentai buvo įteikti 2023 m. spalio 13 d. jų paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu. Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

5. Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

6. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. antstolė Irena Beliačic surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. F-11-22-98, iš kurio nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), stovėjo neeksploatuojama transporto priemonė Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė nugabenta į Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priklausančią stovėjimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Iš Regitros išrašo nustatyta, kad minėta transporto priemonė priklauso suinteresuotam asmeniui D. M., o jos valdytoju nurodomas O. M.. Transporto priemonė išregistruota, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas; nėra techninės apžiūros ir (ar) draudimo.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

8. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams vykdant privalomas administracinių nusižengimų dėl neeksploatuojamų transporto priemonių laikymo bendrojo naudojimo vietoje teisenos procedūras paaiškėjo, kad minėtos transporto priemonės savininkas D. M. bei jos valdytojas O. M. ja galbūt atsikratė (išmetė) ir neketina įgyvendinti savo turtinių teisių į transporto priemonę, todėl transporto priemonė buvo nuvežta į saugojimo aikštelę.

9. Siekdama surasti transporto priemonės savininką/valdytoją ir juos informuoti apie transporto priemonės nuvežimą į saugojimo aikštelę, pareiškėja siuntė pranešimus transporto priemonės savininkui/valdytojui, paliko informacinius pranešimus ant transporto priemonės, seniūnijų skelbimų lentose skelbė bešeimininkių automobilių sąrašus, internetiniame puslapyje www.vilnius.lt viešai skelbė priverstinai nuvežamų bešeimininkių transporto priemonių, kurios neturi savininkų ar kurių savininkai nėra žinomi pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, kurių metu automobiliai perimami Vilniaus miesto savivaldybės žinion ir įtraukiami į jos nebalansinę apskaitą. Bylos duomenimis, transporto priemonė įtraukta į pareiškėjos nebalansinę apskaitą.

10. Pagal CK 4.58 straipsnio 4 dalį, kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. 1425/19 „Dėl Administracijos direktoriaus 2019-04-03 įsakymo Nr. 30-794/19 „Dėl neeksploatuojamų transporto priemonių nuvežimo, pripažinimo bešeimininkiu turtu, apskaitymo, saugojimo, realizavimo ir utilizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto aprašo (toliau – Aprašas) 10 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog inicijavus transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, tokia transporto priemonė nuvežama į laikymo vietą (aikštelę) ir saugoma tol, kol atsiranda jos teisėtas savininkas arba teismas priima sprendimą pripažinti transporto priemonę bešeimininkiu daiktu ir perduoti valstybei ar savivaldybei.

11. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi, kad ginčo transporto priemonės savininkas/valdytojas būtų informuoti ir pasirūpintų savo transporto priemone. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo ginčo transporto priemonės įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą ir per šį laikotarpį transporto priemonės savininkas/valdytojas dėl transporto priemonės į pareiškėją nesikreipė, jos neieškojo, todėl laikytina, kad transporto priemonės savininkas/valdytojas yra nežinomas. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad transporto priemone galimai buvo atsikratyta kaip nereikalinga, paliekant ją bendrojo naudojimo vietose, kas kėlė didelių nepatogumų Vilniaus miesto gyventojams. Teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad transporto priemonės Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, sąžiningi įgijėjai ar teisėti valdytojai nežinomi (registruoti savininkas ir valdytojas – suinteresuoti asmenys O. M. ir D. M., kuriems tinkamai pranešta apie bylą, neišreiškė prieštaravimo nagrinėjamoje byloje), todėl ji pripažintina bešeimininke ir perduotina pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis; CK 4.58 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininke transporto priemonę Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti ją Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, nuosavybėn.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.