Kauno apygardos teismo nutartis

2022-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-599-737/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-29
Bylos Nr.
1S-599-737/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16012-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. Nr. 1S-599-737/2022Teisminio proceso Nr.1-01-1-16012-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjo advokato V. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutarties, kuria patenkintas prokuroro skundas ir pakeistas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 81/04-1078 (toliau – nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nutarta nuteistajam A. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. 2022 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis jam paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2022 m. balandžio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 20 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 10 mėnesių 22 dienos.

3. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 81/04-1078 nutarė taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis drausmės tvarka už nustatytus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, turi gyvenamąją vietą, turi šeimą, mažametį sūnų, gauti duomenys, kad bus įdarbintas. Komisija, nurodė, kad nuteistojo turimas išsilavinimas ir darbinė patirtis neturėtų sukelti problemų, kurios turėtų įtakos pakartotiniam nusikalstamam elgesiui. Sprendė, kad nuteistasis turi pakankamai aukštą motyvaciją daugiau nebenusikalsti. Nurodoma, kad nors pakartotinio vertinimo metu rizika išliko vidutinė, tačiau nustatyta pažanga mažinant su nusikalstamu elgesiu susijusius veiksnius. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Šalies argumentai

4. Nesutikdama su priimtu nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams prašydama pakeisti 2022 m. rugsėjo 29 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Prokurorė skunde nurodė, kad Komisija nepagrįstai nuteistojo pažangą įvertino kaip akivaizdžią ir įtikinančią. Argumentavo, kad nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu ir nebaustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau ir neskatintas. Nuteistasis ne pirmą kartą buvo teisiamas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, už tai baustas ir administracine tvarka, tačiau priklausomybės narkotinėms medžiagomis problemos nesprendžia. Prokurorės nuomone, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti nuteistojo asmenybę, mąstymą ir elgesį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą manyti kad nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas, o pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi.

Žemesnės instancijos teismas

5. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 27d. nutartimi buvo patenkintas prokurorės skundas, pakeistas komisijos nutarimas ir nutarta nuteistajam A. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Šalies argumentai

6. Skunde apygardos teismui nuteistojo A. K. gynėjas advokatas V. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartį, atmesti prokurorės skundą ir patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 81/04-1078 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K. pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

7. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismo nutartyje, išvados apie nuteistojo polinkį pakartotinai nusikalsti padarytos pagal ankstesnius nuteistojo teistumus, neįvertinus kaip jį paveikė atliktos bausmės dalis. Šias aplinkybes tinkamai gali įvertinti tik su nuteistuoju bendravę pataisos įstaigos pareigūnai.

8. Skunde argumentuojama, kad BVK numato kriterijus, kuriais remiantis taikomas lygtinis paleidimas, todėl jis turėtų būti taikomas neatsižvelgiant į pakartotinės nusikalstamos veikos rizikos vertinimo rezultatus.

9. Skundo motyvais, BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punktas (faktiškai atlikus vieną trečdalį laisvės atėmimo bausmės) nustato, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmeniui, turinčiam vaiką iki 7 metų arba du ar daugiau nepilnamečių vaikų, jei jam neapribota tėvų valdžia. Nuteistojo sūnui septyneri metai sukako 2022 n. gegužės 23 dieną, jam jau atliekant bausmę, todėl yra pagrindas įvertinti šią aplinkybę dėl lygtinio paleidimo, ko neįvertino teismas.

10. Skunde teigiama, kad nuteistasis suinteresuotas būti lygtinai paleistas, nes laisvėje galėtų dirbti ir išmokėti kreditorinius įsipareigojimus, pagerinti santykius su šeima ir artimaisiais, kas sudarytų sąlygas laipsniškai integruotis į visuomenę ir užtikrintų geresnę nuteistojo resocializaciją. Nurodytų aplinkybių neįvertino skundžiamoje nutartyje teismas. Nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo metu būtų taikomi papildomi įpareigojimai. Nurodo, kad namų aplinka duos didesnės naudos nei tolimesnis bausmės atlikimas pataisos įstaigoje.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė J. Š.-P. prašo nuteistojo advokato skundą atmesti. Nurodė, kad lygtinis paleidimas nuteistajam netaikytas pagrįstai. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl nėra pagrindo vertinti, kad tik 6 mėnesius trukęs pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato V. S. skundas atmetamas.

12. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam A. K. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai aiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Skirtingai nei nurodoma skunde, galiojanti BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija (įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d., pakeistas 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2264) numato, kad be atliktos bausmės dalies, taip pat turi būti vertinama ir nusikalstamo elgesio rizika, nes lygtinai paleidžiami gali būti tik tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad BVK 157 straipsnio nuostatos, įgalinusios teismą vertinti ar nuteistieji doru elgesiu ir stropiu darbu gali įrodyti, kad pasitaisys o taip pat ir nuostatos, numatančios, kad lygtinai paleidžiami gali būti nuteistieji, turintys vaikų iki 7 metų amžiaus, nuo 2012 metų liepos 1 d. nebegalioja (pakeistos 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1863), todėl šios aplinkybės skundo nagrinėjimo metu vertintinos tik tiek, kiek jos charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir jo šeiminę padėtį.

15. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. K. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

16. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiose elgesio pataisos programose, įgijo papildomą kranisto specialybę, galimo lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją vietą ir darbą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, drausmine tvarka nebaustas. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka, nes sprendžiant šį klausimą vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

17. Atmestini skundo argumentai, kad prokurorė ir pirmos instancijos teismas sprendimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo A. K. priėmė nebendravę su nuteistuoju ir nežinodami kaip jį paveikė atliktos bausmės dalis. Šiuo atveju tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, tiek prokurorė ir teismas, rėmėsi ta pačia rašytine medžiaga, kas pažymėta ir Komisijos nutarime dėl lygtinio paleidimo taikymo.

18. Sprendžiant klausimą dėl A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina ir tai, kad šiuo metu yra nustatyti šeši pakartotinį jo nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai (lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotikais; mąstymas ir elgesys; nuostatos; teisės pažeidimai). Būtent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą, todėl būtent šių sričių koregavimui turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Ta aplinkybė, kad šie veiksniai vis dar išlikę, duoda pagrindą teisėjų kolegijai spręsti, kad atliktos bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų padaryta akivaizdi intervencija nuteistojo elgesiui, siekiant užkirsti kelią galimam recidyvui.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visumą sistemiškai su socialinio tyrimo metu nustatytais kriminogeniniais veiksniais, sprendžia, kad šiuo atveju būtent Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija padarė neteisingą išvadą, spręsdama, kad A. K. pažanga mažinant su nusikalstamu elgesiu susijusius veiksnius yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka, dėl žemiau nurodytų priežasčių:

19.1 . A. K. nuteistas trečią kartą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jis 2012 m. gegužės 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudos bausmė už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje padarymą, o 2017 m. liepos 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Ir nors nurodyti nuteistojo teistumai išnykę, tačiau šie duomenys neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir parodo jo polinkį nusikalsti.

19.2 . Socialinio tyrimo metu nustatyta, kad A. K. nusikalstamas elgesys yra siejamas su polinkiu veikti spontaniškai, dažniausiai neplanuotai bei orientuojantis į asmeninių poreikių patenkinimą, ko pasekoje pasireiškia jo negebėjimas valdyti savo impulsų bei potraukių ir objektyviai įvertinti galimas rizikas bei tolesnes savo tokio elgesio pasekmes. Nuteistasis nuosekliai kartojo savo ankstesnius elgesio modelius bei nepaisant jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių, pasitikėjimo juo kuriamų sąlygų, jo elgesio teigiama dinamika nebuvo stebima. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad 2017 m. liepos 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau nepaisant to, kad probacijos metu nuteistasis probacijos sąlygų nepažeidė ir bausmės vykdymo atidėjimas jam nebuvo panaikintas, praėjus keliems metams po probacijos, jis pakartotinai nusikalto, padarydamas analogišką, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikaltimą. Šios aplinkybės parodo, kad ilgalaikiame kontekste, nuteistajam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bausmės tikslų nepasiekė. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. K. atliktos bausmės dalis nėra pakankama, kad būtų padarytas ilgalaikis teigiamas poveikis nuteistojo elgesiui ir mąstysenai, siekiant ateityje išvengti nusikalstamo elgesio apraiškų.

19.3 . Socialinio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, pabrėžiančios, kad nuteistasis negeba objektyviai įvertinti savo situacijos, pripažinti savo netinkamo elgesio modelių, turimų sunkumų dėl psichiką veikiančių medžiagų, apsunkina jo galimybes imtis konstruktyvių veiksmų, kurie padėtų iš esmės keisti savo gyvenimo situaciją bei spręsti aktualias problemas, suponuoja išvadą, kad A. K. mąstymas ir elgesys šioje srityje nepasiekė pakankamos pažangos, kad galėtų būti koreguojamas nestruktūruotoje aplinkoje.

19.4 . Nors skunde nurodoma, kad laisvėje, nuteistasis turi šeimą, mažametį sūnų ir pagalbos reikalingą motiną, kuriais privalo rūpintis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo metu nustatyta, kad laisvėje egzistuoja taip pat ir faktoriai galintys paskatinti pakartotinio nusikalstamos elgesio riziką. Nuteistajam būdingas pernelyg didelis pasitikėjimas artimųjų palaikymu, savianalizės bei savęs pažinimo įgūdžių stoka, kas gali neigiamai įtakoti jo emocinę gerovę, tai pažymimą socialinio tyrimo išvadoje. Nuteistasis nusikalstamą veiką, už kurios padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei ankstesnes nusikalstamas veikas, padarė kartu su kitais asmenimis, todėl jo gyvenimo stilius ir draugai vertintini, kaip turintys įtakos nusikalstamam elgesiui.

19.5 . Nuteistasis laisvėje svaiginosi narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Du kartus teistas būtent už neteisėtą disponavimą šiomis medžiagomis. Ta aplinkybė, kad A. K. nėra gydęsis priklausomybių, parodo kritikos stoką nurodytų medžiagų vartojimui. Teismas neturi pagrindo nesutikti su socialinio tyrimo metu padaryta išvada, kad nesprendžiant problemos, susijusios su psichiką veikiančiomis medžiagomis, ateityje tai gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamam elgesiui.

20. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis padarė teigiamą poveikį jo elgesiui, tačiau vis tik atkreipia dėmesį, kad šis poveikis vis dar nėra pakankamas sprendžiant, kad A. K. toliau gali keisti savo elgesį teigiama linkme nestruktūruotoje aplinkoje. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad aplinkybės, susijusios su šeima, darbu, pastovia gyvenamąja vieta, egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo šias aplinkybes vertinti kaip išskirtines ir nulemsiančias teigiamus asmenybės pokyčius ateityje.

21. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, patenkindamas prokurorės skundą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu neabejotina, kad pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę, A. K. turi būti taikomos tęsiant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą pataisos įstaigoje. Nei pastovios gyvenamosios vietos ar darbo turėjimas, nei gerų socialinių santykių su šeimos nariais palaikymas šios išvados nepaneigia. Tokiu būdu, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. gynėjo advokato V. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 27 d nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė PetraškienėJudita SungailaitėVaidas Vasiliauskas