Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. RV-25-1762 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam teisėtumo ir pagrįstumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. G. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalies 8 punktą – 14 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; šios bausmės, o taip pat Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė subendrintos ir T. G. paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.

2. T. G. paskirtos bausmės pradžia: 2013 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga: 2026 m. birželio 14 d., 2/3 paskirtos bausmės atliko: 2021 m. spalio 14 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. birželio 26 d.: 1 metai 11 mėnesių 19 dienų.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo T. G. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Komisijos Nutarimą bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

6. Nuteistasis atkreipia dėmesys į tai, kad Komisijos Nutarime jam rekomenduojama tęsti dalyvavimą individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Vis tik tokios priemonės jam jau buvo taikytos, jose nuteistasis aktyviai dalyvavo, pasiekti rezultatai vertinami iš dalies teigiamai, t. y. matyti elgsenos, mąstymo, požiūrių, visuomenės principų vertinimo progresuojantys pasikeitimai. Taip pat nuteistasis neatsisakė ir toliau dalyvauti įvairiose programose, kurios buvo nustatytos individualiame plane ir/ar pasirenkamos savarankiškai. Pati Komisija atkreipė dėmesį, kad pastebimos teigiamos T. G. nuostatos, disciplinuotas elgesys, į gerąją pusę pakitusi elgesio dinamika ir supratimas apie padarytą nusikalstamą veiką, todėl, jo vertinimu, yra akivaizdus pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą.

8. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 30 d. gautas nuteistojo T. G. skundo papildymas, kuriuo jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, įvertinti tai, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, nustatytos tvarkos nepažeidžia, savanoriškai moka išlaikymą vaikui (paskutinis mokėjimas atliktas 2024 m. birželio 8 d., pridėtas mokėjimo kvitas).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Ar probacija pasieks tikslą, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Nuteistasis 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. spalio 14 d. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 18 d. socialinio tyrimo išvadoje (toliau – Socialinio tyrimo išvada) pateiktų duomenų, T. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai buvo atliekami 2021 m. rugpjūčio 18 d., 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. rugsėjo 5 d., 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. gruodžio 7 d., 2024 m. birželio 17 d. Visų šių vertinimų metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, detalizuojant tam tikrus teigiamus ir tam tikrus neigiamus pokyčius tam tikrose srityse. Apibendrinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad galima įžvelgti teigiamą pokytį nuostatose į darbą, vykdo tam tikras individualiame resocializacijos plane numatytas priemones (mokėsi, moka išlaikymą, dalyvavo intervencinėse pataisos ir pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbūvio darbus). Taigi iš to, kad bausmės atlikimo metu yra stebima teigiama elgesio dinamika tam tikrose srityse, galima daryti išvadą, kad nuteistasis daro pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinio paleidimo kontekste turi būti svarstoma, ar ši pažanga yra akivaizdi ir ar sudaro pagrindą manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas sprendžia, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju T. G. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai nėra tokie akivaizdūs, kad teismas galėtų pagrįstai manyti, jog nuteistasis sugebės savarankiškai gyventi laisvėje nenusikalsdamas.

11. Iš nuteistojo skundo turinio matyti, jog jis savo akivaizdų elgesio pokytį teigiama linkme iš esmės sieja su tam tikrų pozityvių veiksmų atlikimu ir nustatyta vidutine pakartotinio nusikalstamo bei smurtinio elgesio rizika. Visgi teismas pažymi, kad vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių būtų galima siekti neizoliavus jo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Paties nuteistojo nuomonė, noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos bei siekis palengvinti savo teisinę padėti, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

12. Teismas sutinka, kad nuteistasis T. G. pastaruoju metu deda realias pastangas ir imasi aktyvių veiksmų, siekiant pozityvių elgesio bei mąstymo pokyčių. Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. G. bausmės atlikimo metu kėlė savo kvalifikaciją – 2014 m. įgijo pagrindinį išsilavinimą, 2016 m. įgijo vidurinį išsilavinimą, įgijo dvi specialybes – suvirintojo bei baldžiaus profesinę kvalifikaciją. Atsiradus galimybei, 2022 m. rugsėjo 26 d. nuteistajam leista užsiimti individualia veikla, kuri 2023 m. liepos mėn. buvo prilyginta darbinei veiklai. T. G. bausmės atlikimo metu skatintas 7 kartus, nuo 2024 m. vasario 9 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 3 kartus buvo išvykęs 3 paroms į namus, nustatytos tvarkos nepažeidė. Bylos duomenimis, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis gyventų kartu su savo mama jai nuosavybes teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). T. G. palaiko gerus santykius su savo šeimos nariais, sugyventine, (duomenys neskelbtini) dukra, kartais daro vienkartines įmokas jos išlaikymui, 2024 m. birželio 8 d. pervedė 200 Eur sumą. Nuteistasis pateikė 2023 m. gegužės 24 d. patvarkymą dėl išieškojimo, kuriame nurodyta, kad antstolis užbaigė vykdomąją bylą – T. G. 6 551,20 Eur piniginis išieškojimas sumokėtas (nuteistojo teigimu, buvo paskirta sumokėti solidariai su kitais asmenimis). Visgi, teismo vertinimu, minėtų teigiamai charakterizuojančių duomenų nepakanka konstatuoti, kad nuteistajam T. G. bausmės tikslai bus pasiekti jį lygtinai paleidus iš įkalinimo įstaigos.

13. Nors iš aptartų aplinkybių matyti, kad nuteistasis siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau laisvės atėmimo vietų įstaigoje jo požiūris į darbinę veiklą ilgą laiką buvo neigiamas – 2018 m. kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą, 2018 m. gruodžio 13 d., 2019 m. kovo 30 d., 2019 m. gegužės 28 d. atsisakė vykdyti duotą nurodymą sutvarkyti bendrojo naudojimo patalpas, nenurodydamas pateisinamos priežasties, kas parodo jo turėtas neigiamas nuostatas šioje srityje. Nors iš Socialinio tyrimo išvados, skirtingai nei skunde nurodo nuteistasis, matyti, kad vieni iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, reikalaujantys tęstinių nuteistojo veiksmų, yra būtent darbo patirties stoka bei sunki materialinė padėtis dėl turimų skolų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, T. G. oficiali darbinė patirtis iki bausmės atlikimo nesiekia 4 mėnesių. Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus 2024 m. birželio 5 d. pažymos duomenimis, T. G. skolingas pagal patvarkymus dėl žalos išieškojimo 13 022,39 Eur (iš trečiųjų asmenų išskaičiuota 1 458,93 Eur, savanoriškai sumokėjo 116 Eur), kas neabejotinai reiškia, kad nuteistasis turi turėti aukštą darbinę motyvaciją ir siekį įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus. Pats T. G. motyvacijos dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigoje ilgą laiką nerodė, per 9 metų bausmės atlikimo laikotarpį nedirbo, nors turėjo visas galimybes kaupti darbinę patirtį, artėjant lygtinio paleidimo taikymo galimybei, pateikė prašymą užsiimti individualia veikla, kuri vėliau buvo prilyginta ir darbinei veiklai, taip pat 4 kartus atliko gerbūvio darbus (taip pat jau po to, kai buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmės dalį, kurios pakankama lygtinio paleidimo taikymui). Tokie T. G. elgesio pokyčiai, kaip minėta, vertintini teigiamai, visgi toks jo elgesys labiau susijęs ne su suvoktu poreikiu valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ją mažinant, o su tuo, kas jam asmeniškai bei teisiškai yra naudinga. Nuteistasis 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pažymą, iš kurios matyti, kad įmonei, kuri verčiasi automobilių mažmenine prekyba ir transporto paslaugomis, yra žinoma, jog T. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo atveju jis bus įdarbintas vairuotoju-vadybininku. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, vien ši formaliai patvirtinta galimybė įsidarbinti šiuo metu nėra pakankama spręsti dėl lygtinio paleidimo jam taikymo.

14. Nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas bausmės atlikimo metu taip pat nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios gali būti koreguojamos tik jo paties veiksmais. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo laikotarpiu T. G. drausmine tvarka baustas 18 kartų, taip pat ir už alkoholio vartojimą, vidinės tvarkos pažeidimą, nurodymų nevykdymą, atsisakymą dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą, masinių neramumų kėlimą niokojant įstaigos inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėjant viešąją tvarką ir nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus. Paskutinį kartą jis yra baustas prieš mažiau nei metus laiko – 2023 m. rugpjūčio 25 d. – už draudžiamų daiktų laikymą. Akivaizdu, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pavyzdingumu nepasižymėjo. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad net įvertinus faktą, jog pastaruoju metu yra stebima labiau teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminių poveikio priemonių skaičius, jų santykis, tai, kad T. G. darė pažeidimus ne vien tik laisvės atėmimo bausmės pradžioje, o ir prieš metus, rodo nepakankamą ir nestabilią jo elgesio korekciją.

15. Svarstant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę į ankstesnius teistumus atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat šios aplinkybės leidžia prognozuoti nuteistojo elgesį ateityje, tai nėra vertinama, kaip non bis in iden principo pažeidimas. T. G. anksčiau teistas 8 kartus, iš kurių 5 kartus už teismo sprendimų, nesusijusiu su bausme, nevykdymą. Realią laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 18 metų amžiaus, nuteistas 20 metų amžiaus. Ilgalaikė kriminalinio elgesio istorija, po kurios padarytas labai sunkus smurtinis nusikaltimas, rodo nusikalstamo elgesio lūžį, nusikaltimai sunkėjantys. Kalbant apie nusikalstamą veiką, už kurios padarymą T. G. šiuo metu atlieka bausmę, matyti, kad jis pasikėsino į vieną svarbiausių vertybių, saugomų įstatymo – žmogaus gyvybę, sukeltos sunkios ir negrįžtamos pasekmės, nukentėjusysis užpultas viešoje vietoje ir nužudytas, siekiant parodyti kaltinamųjų dominuojančią padėtį. T. G. kritiškai nevertino savo elgesio, atsisakė duoti parodymus, kaltu neprisipažino, tokios pozicijos laikėsi ilgą laiką. Tik praėjus beveik 10 metų nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, t. y. 2022 m. rugpjūčio 8 d., jis kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo, pokalbio metu teigė, kad pripažįsta savo kaltę ir labai gaili visų žmonių, kuriuos tai palietė. Pažymėtina, kad šia nutartimi sprendžiamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, klausimo dėl kaltės teismas nenagrinėja, tačiau ši aplinkybė svarbi vertinant nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę ir tuo pačiu tokios bausmės galimą įtaką jo elgesiui ateityje. T. G. ilgą laiką pilnai nesuvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesvarstė jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Teismo vertinimu, nuteistasis vis dar stokoja gebėjimų analizuoti savo nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, neigiamų pasekmių mastą, be to, nuteistajam skirtų paskatinimų ir nuobaudų santykis rodo, jog jo neteisėto elgesio korekcijos būtinumas nėra išnykęs. Įkalinimo įstaigos psichologė taip pat yra pažymėjusi, kad T. G. stokoja atsakomybės jausmo, jam sunkiai sekasi pasimokyti iš bausmės ir patyrimo, o jo savivertės jausmas yra neadekvačiai aukštas.

16. Nuteistasis skunde nurodė, jog Komisija rekomenduoja jam dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, tačiau jis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones jau yra įvykdęs. Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, bet jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, leidžiantis daryti neabejotiną išvadą, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, jog praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Nagrinėjamu atveju Socialinio tyrimo išvadoje statiniais kriminogeniniais veiksniais nustatyti: teistumai (9); ilgalaikė kriminalinio elgesio (vagysčių, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti) istorija, po kurios padarytas labai sunkus smurtinis teisės pažeidimas; teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas (5 kartus teistas už analogiško pobūdžio teisės pažeidimus); nusikaltimai sunkėjantys. Kaip kintantys T. G. kriminogeniniai veiksniai, kurių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant nuteistojo pažangą, yra įvardinti: darbo patirties stoka; sunki materialinė padėtis; gyvenimo būdo neigiami aspektai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; agresyvus elgesys; neigiamos nuostatos į apribojimus ir priežiūrą. Šie kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, kas gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, kas reiškia, kad į jas turi būti orientuotos socialinės reabilitacijos priemonės. Skunde nuteistasis tvirtina, kad jam jau taikytų priemonių rezultatai vertinami kaip iš dalies sėkmingi. Pastebėtina, kad nuteistojo pasiekti iš dalies teigiami rezultatai jo elgesyje reiškiasi dar pernelyg trumpą laiką, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad paleistas lygtinai T. G. pakartotinai nenusikals. Svarbu pažymėti, kad savęs vertinimo anketoje pats nuteistasis nesugebėjo išskirti visų kriminogeninių veiksnių, įtakojusių jo kriminalinį elgesį. Be to, kaip jau minėta, nuteistasis paskutinį kartą drausmine tvarka baustas 2023 m. rugpjūčio 25 d. ir ši drausminė nuobauda jam buvo paskirta jau iš dalies sėkmingai įvykdžius intervencines programas, kas kelia pagrįstų abejonių nuteistojo įgytų žinių tinkamu pritaikymu praktikoje. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nustatytas ir vienas apsauginis veiksnys (įgyta ne viena profesinė kvalifikacija), kurį teismas vertina teigiamai, tačiau jis šiuo metu neatsveria paminėtų statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių.

17. Nors, kaip jau minėta, pastaruoju metu nuteistasis stengiasi pasikeisti, vis tik aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į šį procesą pastebimas prieš Komisijos svarstymus dėl lygtinio paleidimo taikymo ar po to, kai teismo nutartimis buvo netenkinti jo skundai dėl Komisijos priimtų nutarimų panaikinimo. Taigi toks elgesys patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vyksta, tačiau vis dar turi būti toliau įgyvendinama. Nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl jam toliau taikant socialinės reabilitacijos priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Nagrinėjamu negalima daryti neabejotinos išvados, kad šiuo metu, būdamas lygtinai paleistas, T. G. sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Taigi, Komisija, atsižvelgusi į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą nėra pagrindo (tokia išvada buvo padaryta vienbalsiai, 4 balsams esant prieš).

18. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai iki šiol nėra pasiekti, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kad jo motyvacija ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti yra tvirta ir ilgalaikė, todėl netikslinga T. G. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos Nutarimas atsisakyti taikyti T. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. G. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. RV-25-1762 panaikinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.