- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-09
- Bylos Nr.
- 1S-602-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00117-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Danutė Giačaitė, Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- A. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. birželio 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos, paskirta subendrinta bausmė - 10 metų laisvės atėmimo.Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 104 straipsnio 4 dalimi nuteistasis perkeltas į atvirą koloniją.Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsniu, BVK 91 straipsnio 3 dalimi grąžintas iš atviros kolonijos į pataisos namus atlikti likusios bausmės dalį - 3 metų 10 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo.Bausmės pradžia: 2011 m. kovo 3 d., bausmės pabaiga: 2021 m. kovo 3 d.2018 m. birželio 25 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam A. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, neatlikus 2 metų 8 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės. Nutarime konstatuota, jog nuteistasis skatintas, neturi drausminių nuobaudų, , vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo ryšiai su šeima glaudūs, bus taikoma intensyvi priežiūra.Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti komisijos 2018 m. birželio 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra motyvuojant tuo, jog surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai,Nuteistasis A. V. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti komisijos nutarimą. Skunde nurodoma, kad nutarties aprašomojoje dalyje teismas pateikė citatas iš neįvardinto prokuroro atsiliepimo (skundo), tačiau nepateikė jokio šių teiginių teisinio vertinimo, sukūrė neaiškumą baigiamajame teismo akte, nesuprantama ar cituojamiems teiginiams pritaria, ar atmeta.Prokuroro atsiliepimo citata, esą vykdant BVK 157 straipsnį nebus pasiekti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai rodo prokuroro veikimą ultra vires, bei prieštarauja įstatymui. Prokuroras pateikia savo asmeninę, subjektyvią nuomonę. Prokuroro atsiliepimo citata, kurioje pasisakoma už ką nuteistasis anksčiau atliko bausmę ir už ką atlieka bausmę, koks šių veikų pobūdis ir sunkumas - vertintina veikimu, priešingu LR Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam teisės principui non bis in idem. 1997 metais priimtu nuosprendžiu teistumas išnykęs, jis neteistas. Prokuroras teismui melavo teigdamas, neva A. V. teistas du kartus. Jis teistas vieną kartą. Veikos, už kurią šiuo metu atlieka bausmę, pavojingumas visuomenei jau buvo įvertintas teismo nuosprendžiu, atsižvelgiant į veikos pavojingumą skirta atitinkamo dydžio bausmė. Todėl akcentavimas kokia pavojinga visuomenei veika, pateikiant šį faktą kaip argumentą lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimui, pagal savo esmę yra baudimu už tą pačią veiką antrą kartą. Prokuroro atsiliepimo citata, kurioje pasisakoma, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu penkiolika kartų paskatintas, tačiau būtina įvertinti ir į tai, kad atliekant bausmę nuteistasis penkis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tiesiogiai prieštarauja BVK 143 straipsnio 9 dalies nuostatai: Jeigu nuteistajam per vienerius metus nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Nuteistasis drausminių nuobaudų neturi. Prokuroro atsiliepimo citata, kurioje pasisakoma, kad visi nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys, neatliktos bausmės dalis, visuomenės interesai bei bausmės paskirtis, nesuteikia pagrindo šiuo metu nuteistojo pavojingumą visuomenei laikyti išnykusiu bei manyti, jog jį paleidus lygtinai būtų įgyvendintas teisingumo principas, yra beprasmiai. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, cituodamas neįvardinto prokuroro teiginius, pasisakė, kad prokuroras pateikė skundą. Tačiau nuteistajam jis neįteiktas, taip pažeidžiant jo, kaip proceso dalyvio, teises. Skunde pažymima, jog teismas pasisako, kad BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. Nuteistojo teigimu, vertinant ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir nuteistojo asmenybę, vienodai besielgiantys asmenys yra traktuojami skirtingai ne įstatyme numatytais pagrindais. Toks nevienodas asmenų traktavimas (atsižvelgimas į nuteistojo asmenybę), yra diskriminavimu, taigi pažeidžia LR Konstitucijos 29 straipsnį. Skunde pabrėžiama, kad BVK 8 straipsnyje apie lygtini paleidimą nėra kalbama. Teismas neturi jokio pagrindo nei taikyti nuteistiesiems atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytas pataisos priemones, nei šias priemones taikant atsižvelgti į nuteistųjų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Skundžiama nutartis sudurstyta iš šabloninių frazių, taip pažeidžiant nuteistojo absoliučią teisę į teisingą teismą. BVK 157 straipsnis nustato vieną vienintelį vertinamąjį kriterijų - nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką, vertinama skaičiais. Vertinamuoju kriterijumi įvardintas šio skaičiaus sumažėjimas (pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką) turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šis kriterijus yra formalus, prezumpciją, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals paneigti sudėtinga, paneigimui reikalingas arba paties vertinamo asmens pareiškimas, kad jis tikrai vykdys nusikalstamas veikas, arba labai svarūs įrodymai. Skundo autoriaus teigimu, teismas, įvertinęs ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi teismui nėra suteikti įgaliojimai atlikti OASys balo vertinimą, nei apsvarstyti BVK 164 straipsnyje numatytas aplinkybes. Teismas negalėtų vertinti tokių kriterijų kaip socialinio tyrimo išvada ar nukentėjusio asmens atsiliepimas, nes tai yra neobjektyvūs kriterijai, tokius kriterijus vertinti gali tik visuomeninė komisija. Taigi teismas iškraipydamas teisės aktų nuostatas pažeidė absoliučią žmogaus teisę į teisingą teismą. Skunde teigiama, jog nutartyje nurodomos tezės neatitinka aiškumo reikalavimo. Pataisos priemonių individualizavimo klausimus sprendžia išimtinai tik pataisos įstaigos. Šie klausimai niekaip nesusiję su lygtinio paleidimo klausimais. Probacijos klausimus apsvarsto komisija, siūlydama teismui patvirtinti siūlomas probacijos sąlygas. Toliau pataisos priemonių individualizavimo klausimus sprendžia bausmės vykdymo institucija probacijos tarnyba. Joks įstatymas nenumato jokių itin palankių ir teigiamų aplinkybių, kad Probacijos įstatymas būtų vykdomas, taigi teismas tuščiažodžiauja, prieštarauja pats sau - deklaruoja savo pareigą nustatyti probacijos sąlygas, kuri kyla iš sprendimo patvirtinti komisijos nutarimą, tačiau nutarimą tvirtinti atsisako, taip paneigdamas savo pareigą nustatyti probacijos sąlygas. Teismas pakartoja tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nes nuteistasis teistas vieną kartą, drausminių nuobaudų neturi. Kartoja faktines aplinkybes, iš komisijos nutarimo, apie padarytos veikos fabulą, bei cituoja socialinio tyrimo išvados tezes, nepateikdamas šioms citatoms jokio teisinio įvertinimo, imasi iš naujo nagrinėti komisijos jau išnagrinėtą lygtinio paleidimo klausimą. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos kaltininko bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui pilnai atlikus bausmę, todėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra ir negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Pakartotinis šių klausimų kėlimas ar net paminėjimas skundžiamoje nutartyje nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, pažeidžia non bis in idem principą. Su nuteistojo asmeniu (bet ne elgesiu) susijusių klausimų kėlimas pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą.Skunde nurodoma, kad socialinio tyrimo išvadoje pateiktų tezių teisinis įvertinimas kardinaliai skiriasi, jei vertinimą atlieka visuomeniniais pagrindais veikianti komisija ir jei vertinimą atlieka teismas, saistomas oficialios konstitucinės doktrinos ir konstitucinio įpareigojimo vykdyti teisingumą. Teiginys, jog turi šiokių tokių tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo problemų, bendraudamas sudaro piktoko bei agresyvoko žmogaus įspūdį, nėra konkretizuotas informacija kada ir su kuo bendravo ir kam tokį įspūdį sudarė, bei nėra (pvz. Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. lS-1210-383/2013) lydimas baigiamajam teismo aktui privalomos analizės ar šis neįvardintam subjektui padarytas įspūdis yra teisingas. Šabloninis teiginys, jog kartais gyvenime linkęs pasielgti impulsyviai, nes greitą veikimą vertina kaip buvimą ryžtingu ir savimi pasitikinčiu, nėra konkretizuotas informacija kas yra jų autoriumi ir nėra lydimas baigiamajam teismo aktui privalomos analizės ar jie turi bent kokį nors pagrindą. Visa eilė šabloninių teiginių kartojasi visose be išimties Vilkaviškio teismo rūmų nutartyse. Taigi nutartis neatitinka privalomų oficialios konstitucinės doktrinos reikalavimų, nėra teisingumo vykdymu, kurį įtvirtina Konstitucija, todėl naikintina. Vilkaviškio apylinkės teismas yra patvirtinęs visą eilę komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo netgi dvigubai aukštesni nei 51 balas, bei kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo mažesni. Nemotyvuotu verdiktu netvirtinti nutarimo teismas nuteistąjį atvirai diskriminuoja.Kauno apygardos teisme 2018-08-06 gautas A. V. skundo papildymas su priedais, tai yra santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) išrašas, sutuoktinės sūnaus gimimo liudijimas ir pažyma apie šeimos sudėtį.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė A. Kubiliūtė pateikė atsiliepimą į nuteistojo A. V. skundą, kuriame nurodo, jog skundžiama nutartis, kuria atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra nuteistajam A. V. yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašo nuteistojo skundo netenkinti. Nuteistojo A. V. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Taigi priešingai nei skunde teigia nuteistasis, teismas vertina Socialinio tyrimo išvadą, joje aprašytas aplinkybes, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius ir sprendžia ar yra pagrindas manyti, jog nuteistajam pritaikius lygtinį paleidimą probacija pasieks tikslą ir nuteistasis nebenusikals.Aukštesniojo teismo vertinimu, komisija svarstydama nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl A. V. lygtinio paleidimo, komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (51 balas pagal „OASys“), kuris nuo paskutinio svarstymo sumažėjo (nuo 54 balų). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri kaip jau buvo minėta sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio korekcijos pokyčiai, kurie nurodyti skundžiamojoje nutartyje, tačiau tai nėra besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios svarbios svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuo paskutinio vertinimo rizika sumažėjo (3 balais). Tačiau taip nurodoma, kad išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo būdas, kuris siejamas su nuteistojo nuostatomis; aukšta savivertė, kuri remiasi netinkamais kriterijais; savo elgesio pasekmių sumenkinimas. Todėl sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui.Įvertinus pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistojo nuostatos, savivertė, elgesio pasekmių sumenkinimas vis dar yra aktualūs. Socialinio tyrimo išvadoje pateikiami duomenys patvirtina, kad A. V. žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikaltimo, tačiau jį sumenkina, manydamas, kad neturėjo kito pasirinkimo. Turi tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo problemų, bendraudamas sudaro piktoko, agresyvoko žmogaus įvaizdį. Kartais linkęs pasielgti impulsyviai, nes greitą veikimą vertina kaip buvimą ryžtingu ir savimi pasitikinčiu galvodamas apie savo elgesio pasekmes geba jas numatyti, įvertinti, tačiau neretai pernelyg pasitiki sėkmės galimybe, neįvertina rizikos laipsnio. Vertindamas aplinką ir kitus žmones pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu ir greitai daro išvadas. Savo elgesį linkęs pateisinti, lygindamas jį su kitų žmonių nusižengimais. Supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, tačiau pastarosios linkęs vengti. Šie Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys yra aktualūs, išvadą rengė specialistai, joje pateiktais duomenimis teismas vadovaujasi spręsdamas apie nuteistojo elgesio, mąstymo pokyčius, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, kad 2018 m. birželio 18 d. Socialinio tyrimo išvadoje (su kuria A. V. buvo supažindintas ir tai patvirtina jo parašas išvados paskutiniajame puslapyje) nurodyti, aukščiau aptarti duomenys, šiuo metu sudaro prielaidas nuteistajam nusikalsti.Sprendžiant apie lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę, bei apie nuteistojo pataisos proceso atliekant laisvės atėmimo bausmę veiksmingumą, būtina įvertinti ir tai, kad 2015 m. liepos 17 d. nutartimi A. V. buvo perkeltas bausmę atlikti į atvirąją koloniją, tačiau 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi dėl sistemingo taisyklių pažeidinėjimo grąžintas į pataisos namus atlikti likusios bausmės. Šie duomenys patvirtina, kad pataisos procesas nebuvo nuoseklus vien teigiama linkme, nuteistasis nuosekliai savo elgesio nekoreguoja. Teismui pateikti duomenys patvirtina, A. V. bausmės atlikimo metu buvo penkis kartus baustas drausmine tvarka, nuobaudos negalioja, tačiau tai nekeičia fakto, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas ir nuoseklus. Vertinant Pažymoje apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus nurodomus duomenis akivaizdu, jog skatinimo priemonės nuteistajam nėra veiksmingos ir neatgraso nuo tolesnio pataisos įstaigos reikalavimų pažeidinėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinė nuobauda yra gauta 2017 m. kovo 30 d., o panaikinta prieš terminą 2017 m. gruodžio 4 d. Vadinasi, A. V. pavyzdingai elgiasi tik kiek daugiau nei aštuonis mėnesius, kas laikytina neilgu laikotarpiu, lyginant su bausmės atlikimo laikotarpiu. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis A. V. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios ir ilgalaikės korekcijos.Šiame kontekste būtina įvertinti ir tai, kad A. V. bausmę atlieka už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, bei neteisėtą disponavimą šaudmenimis. Pažymima, kad padarytų nusikaltimų pobūdis, dar kartą neanalizuotinas, jis buvo ištirtas ir įvertintas teismo, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau šioje nuosprendžio vykdymo proceso stadijoje, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, gali būti vertinamas nustatytų kriminogeninių veiksnių ir nuteistojo padarytų išvadų pakankamumo kontekste. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Atsakant į skundo argumentus pažymima, jog teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, vertindamas nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgia į nuteistojo elgesį, gyvenimo būdą, kadangi tik tokių aplinkybių visuma teismui suteikia pagrindą padaryti išvadą apie nuteistojo pažangą, ar nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių aplinkybių vertinimas niekaip negali būti vertinamas kaip nubaudimas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies prasme, ar kaip diskriminacija nuteistojo atžvilgiu. Esant šių duomenų visumai manyti, jog A. V. laikysis įstatymų imperatyvų lygtinio paleidimo laikotarpiu, įvertinus nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vis dar išliekantį polinkį pasielgti impulsyviai, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai t. y. nekintantys balai (20 balų), bet ir dinaminiai (31 balas). Todėl nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas (nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 3 balais) nėra pakankamas, nuteistasis privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistasis skunde daug dėmesio skiria prokurorės atsiliepimui, jo teisėtumui, jame išdėstytų duomenų teisingumui, pagrįstumui, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teisme 2018 m. birželio 28 d. buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. Kubiliūtės atsiliepimas, kuris nors ir netinkamai įvardintas skundu (atsiliepimu), tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, jog teisme gautas, prijungtas prie bylos ir vertintas, kaip atsiliepimas. Prokurorui teisę pateikti atsiliepimą numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalis. Šiame kontekste atmetant skundo argumentus dėl nuteistojo teisių pažeidimo, pažymima, jog prokuroro atsiliepimas, kaip beje ir komisijos nutarimas neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Nuteistojo skunde nurodomi argumentai, jog kitiems nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys buvo nustatyta didesnė, lygtinis paleidimas buvo taikomas, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir yra analizuojama visuma duomenų apie konkretų nuteistąjį. Nutartis yra pakankamai argumentuota, joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, o taip pat nesuteikia pagrindo teigti, jog jis yra diskriminuojamas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Teisėjų kolegija sutinka, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netiksliai nurodė, jog A. V. anksčiau buvo teistas. Nuteistasis buvo teistas, tačiau jo teistumas išnykęs, todėl priimant 2012 m. vasario 27 d. nuosprendį buvo laikoma, kad jis neteistas. Asmens ankstesnis teistumas iš principo turi reikšmę skiriant asmeniui bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą. Tuo tarpu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, jis esminės reikšmės neturi, tik gali būti vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, todėl ši teismo klaida esminės įtakos A. V. lygtinio paleidimo svarstymui neturi. Įvertinus pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nei šeimos sudarymas bausmės atlikimo metu nei siekis padėti sutuoktinei išlaikyti pastarosios sūnų, nesudaro besąlyginio pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, priešingai nei teigiama skunde, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. V. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.