Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. B. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Alytaus AVPK) Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Lazdijų r. PK) 2018 m. birželio 4 d. nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos Nr. 52-IL-3317.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. birželio 15 d. skundu M. B. paprašė panaikinti Alytaus AVPK Lazdijų PK Veiklos skyriaus tyrėjo V. K. 2018 m. birželio 4 d. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 518 straipsnyje dėl to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 28 ir laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. tiksliau nenustatytu laiku, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, naudojosi 0,1 ha žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso M. B., tuo padarydamas M. B. 30 Eur turtinę žalą.

2018 m. birželio 4 d. d. nutarimu Alytaus AVPK Lazdijų PK Veiklos skyriaus tyrėjas V. K. nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos G. V. atžvilgiu nes žemės sklypas priklauso keturiems savininkams, dėl nušienautos pievos siūlant kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, kadangi tai bendrasavininkių turtas ir tokie ginčai nagrinėjami civilinio proceso tvarka.

Nesutikdama su nutarimu, M. B. skunde teismo prašo panaikinti Alytaus AVPK Lazdijų PK Veiklos skyriaus tyrėjo V. K. 2018 m. birželio 4 d. nutarimą nepradėti administracinės bylos teisenos. Įpareigoti atsakovą Alytaus AVPK Lazdijų PK surašyti administracinio nusižengimo protokolą G. V. ir jį nubausti (b. l. 3-6).

Skundas grindžiamas šiais argumentais. M. B. kreipėsi dėl nušienauto ir nuganyto žemės sklypo. Nurodė pareiškime, kad laikotarpyje nuo 2017-06-15 iki 2017-06-28 jai priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nušienavo G. V.. Buvo nušienauta apie 0,1 ha. Padaryta 30 Eur turtinė žala. Tyrėjas nutarime nurodė, kad sklypo kadastriniai matavimai neatlikti. G. V. nušienavo sąlyginai mažą plotą, todėl siūloma kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, nes tai yra bendras turtas ir tokie ginčai nagrinėjami civiline tvarka. Nutarimą priėmęs pareigūnas painioja du pareiškėjos rašytus skundus. Viename kalbama apie sklypą, kuris priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kitas sklypas, kurį nušienavo G. V. priklauso asmeninės nuosavybės teise M. B. sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienintelė savininkė. Nors šiame sklype neatlikti kadastriniai matavimai, tačiau sklypo ribos yra aiškios, sklype buvo sukalti atribojimai. G. V. tai ignoravo ir savavališkai nušienavo dalį sklypo. Be M. B. leidimo, ignoruodamas galiojančius įstatymus, neturėdamas savininkės leidimo, negalėjo nuosavybę naudoti savo reikmėms, tokie jo veiksmai atitinka ANK 518 straipsnio nuostatas ir toks asmuo turėtų būti baudžiamas.

Alytaus AVPK Lazdijų r. PK atsiliepime prašoma skundo netenkinti. Nurodoma, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tai reiškia, kad turi būti nustatytas teisės pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Esant visiems šiems keturiems teisės pažeidimo elementams asmenį būtų galima pripažinti padariusį administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam nuobaudą. Tikrinant medžiagą ROIK 0117000359024 nustatyta, kad kaip skunde nurodo ir M. B., kad sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra padaryti kadastriniai matavimai. Kadangi tikslūs sklypo ribų matavimai nėra atlikti, negalima teigti, kad G. V. nupjaudamas dalį 0,1 ha pievos padarė ANK 518 straipsnyje numatytą pažeidimą. ANK 569 straipsnio 4 dalis numato: „Įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija. Skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus medžiagoje surinktus duomenis. Su M. B. skunde nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, nes tyrėjas priėmęs nutarimą, sklypų nesupainiojo ir aplinkybes bei surinktus įrodymus įvertino teisingai.

M. B. paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ji su vyru nuvykusi matė, kad nušienauta 0,1 ha pievos ir jai padaryta 30 Eur turtinė žala. Tai padarė K. G. V. nurodymu. Pareigūno nutarime supainioti du sklypai, kalbama, kad šis sklypas priklauso keliems asmenims, tačiau šis sklypas iš tiesų priklauso tik jai vienai asmeninės nuosavybės teise. Šio sklypo kadastriniai matavimai neatlikti.

A. B. paaiškino, kad 2017 m. birželio 21 d. važiavo žmonai priklausančiame sklype ir pastebėjo, kad nušienauta dalis pievos. Žemės sklypo kaimynė yra T., todėl nuvykęs klausė, ar ji nenuomoja savo žemės. Atsakė, kad nenuomoja ir kad jo sklypą nušienavo V. J. gyvena greta žemės sklypo, ji taip pat patvirtino, kad nušienavo jo žmonos sklypą G. V.. Birželio mėnesio pabaigoje matė G. V. S. žemės sklype, kurį jis nuomoja, smaigstant kuoliukus, kad G. V. pjautų pievą nematė.

G. V. paaiškino, kad iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jis nupjovė M. B. pievą. Tyrėjas buvo atvykęs į vietą, apžiūrėjo vietą ir nenustatė, kad jis vykdė pjovimus. Jis žemę nuomoja iš S. S. žemės sklype yra riboženkliai, savininkas parodė kur sklypo ribos, dar pats pasiženklino, kad būtų aiškiau. Dirbti žemę jam padeda žentas D. K. Jis sklypo ribas žino, nes pats jas parodė. Jam sakė, kad pagal sklypo ribas nupjauti tiesią liniją.

D. K. patvirtino G. V. parodymus. Pjaudamas pievą matė kuoliukus, kurie žymi sklypo ribą, riboženklių nebuvo.

V. J. paaiškino, kad 2017 m. birželio mėnesį sklype už pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), ji ėjo ir pamatė, kad D. K. pjauna pievą. Matė apie 50 metrų atstumu. Kur sklypų M. B. ir S. ribos nežino. J. B. sakė, kad nupjovė pievą K. Kai ji matė K. pjaunant, tai M. B. sklypas nebuvo pjautas.

M. R. T. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jos ir M. B. žemės sklypai ribojasi. Sklypo kaimynas yra S. Jo žemę naudoja G. V.. Sklypų ribos aiškios, jos paženklintos riboženkliais. Jos sklype riboženklius susmaigstė matininkas. Matė, kad 2017 m. birželio mėnesį S. pievą pjovė raudonas traktorius. Raudoną traktorių turi ir G. V.. Kas pjovė M. B. pievą ir kiek nupjovė nežino, nes nematė, o pievos nupjautos nieks nematavo. G. V. žento nepažįsta, tik kaimynė sakė, kad pavardė K.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (medžiagos ROIK 00117000359024 b. l. 4-5) matyti, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti preliminarūs matavimai.

D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (medžiagos ROIK 00117000359024b. l. 8-10) patvirtina jo duotus parodymus vietoje.

Iš fotolentelės prie parodymų patikrinimo protokolo (medžiagos ROIK 00117000359024b. l. 11-17) matyti, kad pievoje riboženklių nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl savavaldžiavimo požymių buvimo

ANK 518 straipsnyje nustatyta, kad savavaldžiavimas tai - savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ar G. V. veiksmai atitinka ANK 518 straipsnio nuostatas, spręstina tik nustačius, ar jis atliko įstatymo dispozicijoje aprašytus veiksmus.

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio nusižengimo medžiagą nustatyta, kad M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atlikus preliminarius matavimus.

M. B. G. V. nori patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį. Intitucija nepradėjusi administracinio nusižengimo teisenos dėl nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnyje nurodė, kad M. B. sklypo kadastriniai matavimai neatlikti, todėl negalima teigti, kad G. V. nupjaudamas – nuganydamas dalį 0,1 ha pievos padarė ANK 518 straipsnyje numatytą nusižengimą.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl to neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Šioje byloje M. B. ir jos vyras A, B. nurodo, kad G. V. atliko savavaldžiavimo veiksmus ir nušienavo M. B. nuosavybės teise priklausančio 0,1 ha žemės sklypo dalį. Tačiau šių jų nurodytų aplinkybių nepatvirtina nei vienas tiek Intitucijos tiek ir teismo posėdžiuose apklausti liudytojai. Nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad G. V. pjovė pievą. Pats G. V. nurodė, kad jis žentui parodė kur pjauti, ir žentas D. K. pjovė G. V. nurodytą pievą, kuri yra G. V. nuomojamame S. nuosavybės teise, priklausantis žemės sklypas. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad A. K. nupjovė M. B. pievos dalį, nes liudytoja V. J. nurodė, kad kai A. K. pjovė, tai kurioje vietoje ir kokiame žemės sklype jis pjovė ji nematė, nes nežino kur tiksliai yra M. B. ir A. S. sklypų ribos. M. R. T. nurodė, kad matė kai pjovė S. pievą raudonas traktorius. Tokios spalvos traktorių turi G. V.. Tačiau kas pjovė M. B. pievos dalį ji nežino. G. V. žento A. K. ji nepažįsta.

Medžiagoje nenustatyta kiek ir kokoje vietoje nupjauta M. B. pievos, juolab nenustatyta ir kokia turtinė žala padaryta.

Įvykis buvo 2017 metų birželio mėnesį. Todėl šiuo metu nėra jokių teisinių galimybių surinkti nei institucijai nei juolab teismui įrodymus apie nušienautą pievą, jos plotą ir tuo pačiu padarytą žalą.

Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Anksčiau nurodyti G. V. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Vien tai, kad priimtas nutarimas netenkina pareiškėjos interesų, negali būti pagrindu skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą.

Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės doktrinoje pažymima, kad norint iškelti ar kitaip pradėti administracinės teisės pažeidimo bylą turi būti konstatuoti bylos iškėlimo vados ir pagrindas. Bylos tyrimo pradėjimo vada yra ta informacija, kurioje yra duomenys apie padarytą administracinį nusižengimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad administracinių nusižengimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio nusižengimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą nusižengimą ir iš jo turinio negalima spręsti, kad yra aiškių administracinio nusižengimo bylų nepradėjimo pagrindų.

Šiame kontekste pažymėtina, kad 2017 m. birželio 30 d. pareigūnai, gavę M. B. prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo, atliko įvykio tyrimą, apklausė įvykį mačiusius asmenis, išsireikalavo tyrimui būtinus rašytinius įrodymus, atliko liudytojo parodymų patikrinimą vietoje, todėl faktiškai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną ir atliko nusižengimo teisenos tyrimą, todėl pabaigę šį tyrimą negalėjo priimti nutarimo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes po atlikto tyrimo yra galimas tik sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Įvertinus visus aukščiau aptartus argumentus, tai, kad administracinio teisės pažeidimo teisena buvo pradėta ir atlikta, 2018 m. birželio 4 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1), 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, M. B. turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. B. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2018 m. birželio 4 d. Alytaus AVPK Lazdijų r. PK Veiklos skyriaus tyrėjo V. K. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos G. V. atžvilgiu ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Apeliacinis skundas dėl šio nutarimo gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.