- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- e1-849-1207/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22519-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jomilė Juškaitė-Vizbarienė
- Kaltinamasis
- D. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:
1. 2015 m. gegužės 18 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 22 MGL (828,52 EUR) dydžio bauda;
2. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda (baudų nesumokėjęs, turintis neišnykusį teistumą);
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. T. kaltinamas tuo, kad 2023 m. birželio 20 d., laikotarpiu nuo 00.30 val. iki maždaug 04.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas M. M. B. atžvilgiu sukėlė nukentėjusiajai šeimos narei fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, o būtent: apie 00.30 val., prieš nukentėjusiosios valią siekdamas intymumo su kartu gyvenančia M. M. B. užgulė kūnu lovoje gulinčią nukentėjusiąją ir įkando jai į kairę krūtį. Po to, apie 04.30 val., necenzūriniais žodžiais plūsdamas lovoje gulinčią nukentėjusiąją tyčia rankomis du kartus išstūmė ją iš lovos nublokšdamas ją nuo lovos ant grindų bei tyčia spyrė nuo jo pasitraukusiai ir ant kitos lovos atsigulusiai nukentėjusiajai į kairę šlaunį ir taip, tyčia iš lovos išstumtai ir du kartus kaire kūno puse ant grindų kritusiai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą bei mažiausiai 3 trauminiais poveikiais padarė poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairėje krūtyje, kairės šlaunies srityje ir nežymiai sutrikdė M. M. B. sveikatą.
2. Kaltinamasis D. T. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. birželio 20 d. naktį su M. M. B., su kuria apie du mėnesius laiko kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, buvo M. M. nuomojamame bute Panevėžys, (duomenys neskelbtini). Jis vartojo degtinę. M. M. su juo kartu alkoholio negėrė. Apie 04.00 val., jiems gulint lovoje kilo konfliktas, kai vidury nakties M. M. liepė jam išeiti iš namų ir įspyrė jo šuniui. Labai supykęs jis įkando M. M. į kairę krūtį ir rankomis du kartus išstūmė ją iš lovos ant grindų. Kai ji (M. M.) atsigulė ant kitos lovos, spyrė vieną kartą jai į šlaunį. Prieš M. M. smurtavo pirmą kartą, anksčiau nėra smurtavęs. Labai gailisi, pažada ateityje niekada taip nebesielgti (95-98, 205-207 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
3.1. nukentėjusiosios M. M. B. protokole-pareiškime nurodytos aplinkybės, kad 2023 m. birželio 20 d., apie 04.00 val., jai būnant namuose adresu Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) g., kilo žodinis konfliktas su sugyventiniu D. T. dėl alkoholio. Konflikto metu įpykęs sugyventinis D. T. jai gulint lovoje kambaryje tyčia vieną kartą įspyrė į kairės kojos šlaunį. Tokie jos sugyventinio D. T. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą (4-12 b. l.);
3.2. nukentėjusioji M. M. B. parodė, kad 2023 m. birželio 20 d., apie 04.00 val., jai būnant namuose, adresu Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) g., kilo žodinis konfliktas su neblaiviu sugyventiniu D. T., su kuriuo apie mėnesį gyvena kartu. Matydama stipriai išgėrusį sugyventinį ji paslėpė degtinės butelį. D. T. plūdosi ir įžeidinėjo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nekreipdama dėmesio į jo žodžius, ji atsigulė į lovą, tačiau sugyventinis ją du kartus išstūmė iš lovos ant grindų. Supratusi, kad jam nepatinka, jog ji guli bendroje lovoje, atsigulė ant kitos, L formos lovos ir skambino tetai G. T.. Tai pamatęs D. T. tyčia vieną kartą įspyrė jai į kairės kojos šlaunį. Po to, paėmė jos telefoną per kurį pasidalina interneto ryšiu, jį sudaužė ir metė į ją. Neapsikentusi tokio sugyventinio elgesio ji paskambino močiutei G. I.. D. T. išėjo iš namų, tačiau atėjus močiutei grįžo ir priekaištaudamas močiutei ir jai stipriai rėkė. Išsigandusi, kad sugyventinis gali vėl smurtauti, paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir informavo tarnybas. Atvykus policijos pareigūnams ji papasakojo visas įvykio aplinkybes. Tokie jos sugyventinio veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą <...>. Sugyventinis vartoja ne tik alkoholinius gėrimus, bet ir narkotines medžiagas, būna agresyvus ir linkęs smurtauti, konfliktas su juo buvo ir 2023 m. birželio 2 d., apie 23.00 val., kai įpykęs jis kumščiu sudavė jai į koją <...>. Dėl ankstesnių D. T. smurto panaudojimo bei sudaužyto telefono pretenzijų D. T., civilinio ieškinio nereikš <...>. Papildomos apklausos metu, tikslindama įvykio aplinkybes nukentėjusioji M. M. B. parodė, kad dėl didelio išgąsčio ir susijaudinimo primos apklausos metu nenurodė, kad D. T. siautėti pradėjo iš karto po vidurnakčio, tai yra 2023 m. birželio 20 d. apie 1.00 val. ir, kad jau tuomet ji buvo pasikvietusi močiutę, kuri ramino D. Po to, jai gulint kambaryje ant sofos-lovos D. ją užgulė visu kūnu ir įkando į kairę krūtį, ji juto didelį fizinį skausmą, ant krūties atsirado įkandimo žymės. D. pasakė, kad jai skauda, jis atsakė: „tai ir turi skaudėti“. Po to, D. bandė ją per prievartą bučiuoti, tačiau, matydama, kad ji verkia ir labai jo bijojo, močiutė G. I. gražiuoju įkalbėjo D. nuo jos atsitraukti. Jau vėliau, apie apie 4.00 val., kaip ir buvo nurodžiusi pirmoje apklausoje, pamačiusi, kad D. T. toliau pradėjo gerti alkoholį ji paslėpė degtinės butelį. D. tapo neprognozuojamas, šaukė, ją vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais ir rankomis ją išstūmė iš lovos. Ji kaire kūno puse krito kambaryje ant grindų, jai skaudėjo kairę kūno pusę. Įlipusi atgal į lovą ji prašė D. nusiraminti, tačiau jis nenurimo ir dar kartą išstūmė ją iš lovos. Ji kaire kūno puse dar kartą krito kambaryje ant grindų, juto fizinį skausmą kairėje kūno pusėje. Tik Matydama, kad D. T. nenurims, ji nuėjo atsigulti į kitą L formos lovą tame pačiame kambaryje. Tai pastebėjęs jis priėjo prie jos ir jai gulint L formos lovoje tyčia vieną kartą įspyrė jai į kairę šlaunį. Koja buvo apauta sportiniu bateliu. Ji juto didelį fizinį skausmą, jai iš karto atsirado paraudimas <...>. Tuomet ji pasikvietė močiutę antrą kartą ir D. T. toliau elgiantis agresyviai iškvietė policiją <...>. Po įvykio jos D. T. neatsiprašė, tačiau visomis įmanomomis priemonėmis ieškojo su ja ryšių. Su įtariamuoju nebendrauja, nusprendė niekada nebebendrauti ir jam neatleisti (nesutinka su D. T. taikytis). Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (144–147 b. l.);
3.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 502/2023 (05), kad 2023-06-20, 10.45 val., M. M. B. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairėje krūtyje, kairės šlaunies srityje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, ar panašiai, mažiausiai 3 poveikių pasekoje. Tikimybė , kad M. M. B. galėjo susižaloti pati griūdama atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu M. M. B. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų M. M. B. sveikata sutrikdyta nežymiai (140–141 b. l.);
3.4. įvykio vietos apžiūros protokole (fotonuotraukose) užfiksuota, kad įvykio vieta yra daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte esančio buto, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini) miegamajame, kuriame baltos spalvos spinta, televizorius ant staliuko ir sofa priešais televizorių. Protokole pažymėta ir nuotraukose užfiksuota, kad šalia spintos įvairių spalvų L. formos lova (dėl aiškaus rašymo apsirikimo protokole nurodoma, kad tai įvairių spalvų spinta) (76–78, 79–81 b. l.);
3.5. objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas 01:04 min. Bendrojo pagalbos centro garso įrašas ID (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas M. M. B. (protokole-Skambinusios moters balsas, žymimas – SM) pokalbis su BPC specialiste (protokole – atsiliepusios moters balsas – AM), kurio metu nurodžiusi adresą: Panevėžys, (duomenys neskelbtini), M. M. B. (skambinusi moteris) paaiškina, kad: „girtas žmogus mane sudaužė, dabar rėkia ant mano močiutės, aš labai bijau“ ir atsakydama į klausimus patikslina, kad: jis draugas, kurio prašo, kad jis išsikraustytų, bet šis sakė, išsikraustys tik su policija ir kuris jai į koją spyrė; kad ji labai išsigandusi ir prisistato – M. M. B. <...> (101–103 b. l.);
3.6. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. U. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu juos pasitiko M. M. B., kuri paaiškino, kad į namus grįžęs jos neblaivus sugyventinis D. T. pradėjo su ja žodžiu konfliktuoti. Jai būnant lovoje paėmęs jai už rankos ištempė ją iš lovos. Tada, kai M.M. B. nuėjo miegoti į kitą lovą, jai gulint lovoje, D. T. ir koja įspyrė jai į kairę koją vieną kartą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (91–92 b. l.);
3.7. objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas 20:18 min. trukmės kūno kameros vaizdo įrašas T PSS-20230620-050025 UTC 0300, kuriame užfiksuotas M. M. B., D. T., liudytojos G. I. pokalbis su į įvykio vietą atvykusiais policijos pareigūnais. Atsakydama į pareigūno klausimus M.M. B. pasakoja: tai yra mano sudaužytas telefonas kurį jis sudaužė. Čia dabar trenkė (rodo kairę šlaunį). Pareigūnui paklausus: Skaudėjo? M. M. B. – Jo. Nebe pirmąkart muša. Pirmąkart dar kentėjau, anąkart kitą dar telefoną sudaužė. Atsakydama į kitus pareigūno klausimus M. M. B. nurodo, kad jie sugyventiniai, gyvena mėnuo, gal mažiau, vedą bendrą ūkį. Pokalbyje dalyvaujantis D. T. nurodo, kad: „ji pirma“ pradėjo psichuot, pradėjo man daužyt akinius, akinių vos nesudaužė, aš gyniausi, jai užeina psichozės rimtai“ <...> M. M. B. – Su koja spyrė, neužfiksavau su kuria <...>, prieš kokią valandą. Pareigūnui paklausus, kaip viskas vyko, M. M. B. nurodo: „mes atsikėlėm, aš nebenorėjau, kad jis gertų, mane užkniso, aš paslėpiau „bajorus“ ir jis už tai draskės ant manęs, kur mano „bajorai“, tada pradėjo stumdyt iš lovos, tai padarė du kartus, nuėjau ant kitos lovos, tada spyrė iš kojos, tada aš iškart babai skambinau apsiverkus kitoj lovoj. Baba atėjo, jo nebebuvo, pabėgo. Tada jis grįžo, pradėjo raganėt, rėkt ant manęs, babos <...> ( 130–132 b. l.);
3.8. Liudytoja G. I. parodė, 2023 m. birželio 20 d. naktį (kiek tiksliai buvo valandų nepamena), jai būnant savo namuose namuose (adresas nurodomas) jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino anūkė M. M. B. ir verkdama bandė kažką sakyti, tačiau ji nesuprato, ką ji norėjo jai pasakyti. Ji labai išsigando, apsirengė ir išskubėjo pas netoliese gyvenančią anūkę į namus. Bute rado M. M. ir jos sugyventinį D. T., su kuriuo anūkė pradėjo gyventi panašiai prieš mėnesį laiko. Jie gyveno kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, abu pirko maistą, rūpinosi buitimi. D. T. buvo akivaizdžiai neblaivus. D. ji paprašė, kad šis eitų miegoti, tačiau jis jos neklausė, šūkavo, triukšmavo, elgėsi neadekvačiai <...>. M. M. atsigulė į sofą-lovą kambaryje. Ji matė, kaip kurį laiką virtuvėje buvęs D. priėjo prie M. M. užgulė ją visu kūnu, alkūnes įrėmė į jos kūną ir įkando į krūtį. M. M. pradėjo šaukti, kad jai labai skauda. D. atsakė : „tai ir turi skaudėti“. Tada D. per prievartą M. M. pradėjo bučiuoti, M. M. pradėjo šaukti, kad ji to nenori, kad D. smirdi alkoholiu. Ji įkalbino D. pasitraukti nuo M. M. ir jis atsigulė į kitą kambaryje stovėjusią lovą. Ji palaukė kol D. užmigo ir išėjo į savo namus. Apie 4.00 val., jai vėl verkdama paskambino anūkė ir pasakė, kad D. atsikėlęs D. vėl pradėjo triukšmauti, gerti alkoholį, sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną. Kai ji nuėjo, D. namuose nebuvo. M. M. jai pasakė, kad jis su šunimi išėjo iš namų. Anūkė pasakojo, kad D. ją išstūmė iš lovos ir spyrė į koją. Ant kairės kojos šlaunies buvo matyti didelis paraudimas. Apie kitus sužalojimus ji jos neklausinėjo, nebenorėjo traumuoti anūkės, kuri buvo labai išsigandusi, apsiverkusi. Netrukus grįžo D. T., jis buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyviai nusiteikęs, buvo matyti, kad jis labai nepatenkintas, kad ji yra atėjusi, priekaištavo M. M., kodėl ši ją pasikvietė. D. pradėjo kabinėtis prie M. M. ir jos, todėl, pamačiusi, kad D. rankomis pradėjo stumdyti ir ją, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai <...> (135–138 b. l.).
4. Nurodytų bylos įrodymų, kurie iš esmės yra sutampantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. T. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš M. M. B. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo D. T. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam D. T. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog jam žinoma galimybė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam yra suprantamos ir jis sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
6. Kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis teistas, nedirba); į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi ją sunkinančios aplinkybės. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 20 d. (05.23 val.) iki 2023 m. birželio 21 d. (16.00 val.), t. y. 2 paros (BK 65-66 straipsniai).
8. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje – bute adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje; rašytinis pasižadėjimas neišvykti (115–118 b. l.), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Tam, kad sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveikti, kad laikytųsi įstatymų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, D. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – laisvės apribojimo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. M. B., ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja.
9. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti iki 30 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. T. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti iki 30 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridėti visą Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės mėn. 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalį (828,52 Eur) bei Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtą ir nesumokėtą baudos dalį (941,50 Eur) ir paskirti D. T. galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti iki 30 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bei 1770,02 (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimties eurų 2 ct) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ir 66 straipsniu į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti D. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 20 d., 05.23 val., iki 2023 m. birželio 21 d., 16.00 val. (2 paras), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu skirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per visą laisvės apribojimo laiką gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. M. B., nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje – bute adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti D. T., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.