- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- AS-787-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02149-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Ajuta“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ajuta“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM, Inspekcija) 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (23.1-08)RNA-12888 tęsti nepriemokos išieškojimą bei įpareigoti VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento nepriemokų išieškojimo organizavimo skyrių išieškojimą tęsti ir nukreipti į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Ajuta“, kuri turi įvykdyti mokestinę prievolę.
Kadangi skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui keliamų reikalavimų, teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti VMI prie FM 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-1005 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento nepriemokų išieškojimo organizavimo skyrių išieškojimą tęsti ir nukreipti išieškojimą į UAB „Ajuta“, kuri turi įvykdyti mokestinę prievolę. Pareiškėjas su patikslintu skundu pateiktame 2017 m. liepos 27 d. rašte nurodė, kad termino paduoti skundą dėl Inspekcijos Sprendimo nepraleido, kadangi dėl šio sprendimo 2012 m. birželio 13 d. kreipėsi į UAB „Ajuta“, 2012 m. liepos 13 d. į VSDĮ, o 2012 m. rugsėjo 10 d. su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas įpareigoti UAB „Ajuta“ sumokėti 11 687,51 Lt mokestinę nepriemoką už pareiškėjo darbą Norvegijos Karalystėje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino, todėl, pareiškėjo nuomone, ginčas su Inspekcija yra pasibaigęs ir pagrindo pareiškėjui prašyti naikinti 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-1005 nebuvo. Tačiau, jeigu teismas spręstų, kad terminas skundui paduoti praleistas, prašė jį atnaujinti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti.
Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, pažymėjo, jog aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti, negali būti vertinamos kaip objektyvios ir nepriklausančios nuo pareiškėjo valios. Teismas nurodė, kad pareiškėjas sąmoningai sprendimo neskundė ir gavęs jam teisines pasekmes sukeliantį sprendimą pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą, t. y. su šiuo VMI prie FM Sprendimu kreipėsi į UAB „Ajuta“, VSDĮ ir vėliau su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas teismo įpareigoti UAB „Ajuta“ sumokėti 11 687,51 Lt mokestinę nepriemoką už pareiškėjo darbą Norvegijos Karalystėje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas, tačiau šio teismo priimtas sprendimas galimai buvo neįvykdytas.
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, nurodė, kad pareiškėjas sąmoningai per įstatymo nustatytą terminą Sprendimo neskundė, todėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies kontekste sprendė, jog pareiškėjas terminą skundui dėl VMI prie FM Sprendimo panaikinimo praleido dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių. Teismas akcentavo, kad tokie pareiškėjo veiksmai, kaip kreipimasis į kitas institucijas, ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais neskundžiant aktualaus ir teisines pasekmes sukeliančio sprendimo, nelaikytini pateisinančiais pareiškėjo elgesį elgtis operatyviai ir rūpestingai, ginant savo galimai pažeistas teises. Nenustatęs priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo dalyje dėl VMI prie FM 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (23.25-08)-328-1005 panaikinimo padavimo terminą, pareiškėjo skundą šioje dalyje, atsisakė priimti.
Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento nepriemokų išieškojimo organizavimo skyrių tęsti išieškojimą ir jį nukreipti į UAB „Ajuta“, kuri ir turi įvykdyti mokestinę prievolę nurodė, kad tokio pobūdžio reikalavimas iš esmės yra susijęs su įpareigojimu VMI prie FM atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. tęsti piniginės prievolės išieškojimą ir jį nukreipti į UAB „Ajuta“, kuriai, kaip nustatyta, pareiga vykdyti mokestinę prievolę kilo iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas. Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes tarp šalių nėra ginčo. Pareiškėjas šiuo atveju nėra pateikęs teismui jokių įrodymų apie tai, kad gavęs 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (23.1-08)RNA-12888 kreipėsi į VMI prie FM, kartu pateikdamas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, kaip pagrindą, jog pareiga už pareiškėją sumokėti mokestinę prievolę teismo sprendimu yra nustatyta UAB „Ajuta“, o Inspekcija būtų atsisakiusi tenkinti prašymą mokestinę prievolę vykdyti iš UAB „Ajuta“. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Inspekciją ir ji atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Inspekciją atlikti pareiškėjo skunde nurodytus veiksmus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).
IV.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su teismo nutartimi ir nurodo, kad priežastys, dėl kurių jis praleido terminą skųsti Sprendimą yra tikrai svarbios, kadangi pareiškėjas dėl pažeistų teisių, t. y. dėl prievolės UAB „Ajuta“ sumokėti mokestinę nepriemoką už pareiškėją, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kuris išnagrinėjęs bylą reikalavimus tenkino. Pareiškėjui nėra žinoma, dėl kokių priežasčių mokestinė nepriemoka nebuvo išieškota iš jo darbdavio UAB „Ajuta“, taip pat nesupranta, kodėl Inspekcija atgręžtinio reikalavimo tvarka siekia skolą išieškoti iš pareiškėjo.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad mokestinei nepriemokai išieškoti yra suėjęs senaties terminas, kadangi nuo 2012 m. sausio mėn. yra praėję 5 metai. Pareiškėjo nuomone, Inspekcijos reikalavimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo yra neteisėtas ir pažeidžia jo teisėtus interesus. Teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kuri priimta pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas skundo padavimo terminas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti VMI prie FM 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-1005, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo A. P. išieškoti 11 687,51 Lt sumą. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, kad gavęs Sprendimą, 2012 m. birželio 13 d. kreipėsi į UAB „Ajuta”, 2012 m. liepos 13 d. į VSDĮ prie Finansų ministerijos, o 2012 m. rugsėjo 10 d. su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl Sprendime nurodytos mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo darbdavio UAB „Ajuta” ir teismas šį jo reikalavimą tenkino, todėl manė, kad ginčas su Inspekcija yra išspręstas ir nėra pagrindo papildomai prašyti naikinti Sprendimą.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad VMI prie FM 2012 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą Nr. (23.25-08)-328-1005 išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą, kuriuo nusprendė iš pareiškėjo A. P. išieškoti 11 687,51 Lt sumą. Šis sprendimas VMI prie FM 2012 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-24436 buvo išsiųstas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas gavo 2012 m. birželio 5 d.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, kad pareiškėjas terminą praleido dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių ir pasirinkto galimai pažeistų teisių gynimo būdo, todėl nenustatęs priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, skundą šioje dalyje atsisakė priimti.
Pareiškėjas atskirajame skunde su teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad praleistas terminas skundui dėl Sprendimo paduoti, nesutinka ir teigia, jog teismas nepagrįstai pareiškėjo nurodytas priežastis laikė nesvarbiomis, nesudarančiomis pagrindo jį atnaujinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl teismo nutarties dalies, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Inspekciją tęsti išieškojimą ir jį nukreipti į UAB „Ajuta“, todėl apeliacinės instancijos kolegija dėl minėtos nutarties dalies nepasisakys.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).
Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pareiškėjas pats savo valia pasirinko galimai pažeistų teisių gynimo būdą kreipdamasis į VSDĮ prie FM, į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl nurodytos termino praleidimo priežastys nevertintinos kaip svarbios ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme: pareiškėjo manymas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, ginčas su VMI prie FM buvo išspręstas, negali būti vertinamos kaip objektyvios termino prašymui paduoti praleidimo priežastys, nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjas skundžiamą Sprendimą gavo nepasibaigus jo apskundimo terminui, jame nurodyta apskundimo tvarka, todėl būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, nesutikdamas su Sprendimu, turėjo operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir skundą teismui pateikti per nustatytą terminą.
Pabrėžtina, jog įstatyme nustatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama. Pareiškėjas skundą teismui dėl Sprendimo panaikinimo išsiuntė tik 2017 m. birželio 26 d., todėl akivaizdu, kad protingo termino kreiptis teisminės gynybos šioje byloje buvo nepaisoma. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas savo valia pasirinko galimai pažeistų teisių gynimo būdą, o nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos objektyviomis ir nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su mokestinės prievolės išieškojimo senaties terminu, skundžiamo Sprendimo neteisėtumu ir kt., t. y. su bylos dalyku, skundo priėmimo stadijoje nevertinami, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė proceso teisės normas, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.