- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-714-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23880-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Gintautas Koriaginas, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- I. G.
- Ieškovas
- V. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Gintauto Koriagino, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės I. G. 20 273,40 Eur skolą, 5 068,35 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovės šeima buvo pažįstami, draugavo, kartu vykdė verslą. Tarpusavio santykiai buvo geri, grįsti abipusiu pasitikėjimu. 2012 metais atsakovei pas jį paprašius paskolinti 70 000 Lt verslui, jis sutiko ir 2012 m. kovo 28 d. paskolino prašomą pinigų sumą. Atsakovė pasirašė paprastąjį vekselį, pasižadėdama skolą grąžinti iki 2012 m. gruodžio 28 d. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovė paprašė dar kiek palaukti paskolos grąžinimo, jis sutiko. Laikas ėjo, tačiau paskola nebuvo grąžinta. Iš pradžių atsakovė dar vis prašė palaukti pinigų grąžinimo, vėliau iš viso pradėjo jo vengti, neatsakinėjo į telefoninius skambučius. Supratęs, kad paskola gera valia nebus grąžinta, jis kreipėsi į teismą, nes pasibaigus vekselio galiojimo terminui, vekselis tapo paskolą įrodančiu dokumentu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė I. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ji neneigia vekselio sudarymo fakto, tačiau vekselyje nenurodyta jo sudarymo vieta ir palūkanų dydis. Dėl to pasirašytasis vekselis laikytinas neatitinkančiu jam nustatytos formos reikalavimų. Nesutarus dėl palūkanų, jos negalėtų būti priteistos. Atsakovės teigimu, ji ieškovui skolą grąžino, ją mokėjo dalimis po 820 Eur kas mėnesį, tame tarpe ir per ieškovo sutuoktinę bei jos dukrą. Telefoninė žinutė įrodo, kad ieškovas pripažino, jog liko negrąžinta 3 480 Eur skola.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovui V. K. iš atsakovės I. G. 20 273,40 Eur skolą, 5 068,35 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20 273,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 570 Eur žyminio mokesčio išlaidas, 150 Eur už turto areštą ir 1 300 Eur advokatės atstovavimo išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 6,41 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, jog atsakovė 2012 m. kovo 28 d. išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 28 d. sumokėti ieškovui 70 000 Lt (tai atitinka 20 273,40 Eur). Šalys pripažino, kad paprastasis vekselis nebuvo realizuotas nustatytu terminu, tačiau ieškovas juo rėmėsi kaip paskolos sutartį įrodančiu dokumentu, o atsakovės atstovas aiškino, kad paprastasis vekselis neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame nenurodyta vekselio įvykdymo laikas ir vieta, bet vekselio įstatymo nustatyta tvarka neginčijo.
5. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties Nr. 3K-3-71-421/2019 18 punkte nurodytais išaiškinimais, kad tuo atveju, kai kreditorius (vekselio turėtojas) kreipiasi į teismą su ieškiniu skolininkui (vekselio davėjui) dėl piniginės prievolės, nurodytos vertybinio popieriaus statusą praradusiame vekselyje, vykdymo, skolininkas (vekselio davėjas), remdamasis teisinio santykio (tam tikro sandorio) ir vekselyje įtvirtintos prievolės teisiniu ryšiu, gali pateikti įrodymais pagrįstus materialinio pobūdžio prieštaravimus, savo nesutikimo su ieškiniu motyvus pagrįsdamas prievolės pasibaigimu ar kitomis jos nebuvimą patvirtinančiomis aplinkybėmis, arba priešieškiniu pareikšti savarankišką reikalavimą, ginčydamas tiek patį vekselį, tiek pirminį abstrakčios prievolės atsiradimo teisinį pagrindą (sandorį) bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Tokiu atveju vekselis, kaip vienašalis sandoris, netenka jam būdingo abstraktumo ir tikrųjų ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimui, tokių sutartinių santykių aiškinimui bei įrodinėjimo taisyklėms taikomos bendrosios nuostatos.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė pinigų gavimo iš ieškovo fakto neginčijo. Nors ji teigė, kad paskolą ieškovui grąžino, tačiau nepateikė pakvitavimų apie pinigų grąžinimą ir niekaip negalėjo paaiškinti fakto, kodėl jai grąžinus skolą, vekselio originalas liko pas kreditorių. Ji taip pat niekaip negalėjo paaiškinti, kokią pinigų sumą grąžino ieškovui bei kodėl, sutikdama sudaryti su ieškovu taikos sutartį, sutiko jam atlyginti 15 000 Eur skolą. Vadovaudamasis CPK 178 straipsnio nuostata, teismas spendė, kad atsakovė neįrodė vekselio neteisėtumo bei jo įvykdymo aplinkybių.
7. Vadovaudamasis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, teismas patenkino ir ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Teismas nurodė, kad atsakovė paskolos negrąžino nuo 2012 m. gruodžio 28 d., o iki pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo pateikimo teismui dienos (2018 m. lapkričio 21 d.) praėjo beveik šešeri metai. Ieškovas prašė iš atsakovės jam priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už penkerius metus, kas sudaro 5 068,35 Eur (20 273,40 Eur x 5 proc. – 1 013,67 Eur x 5 m.).
8. Taip pat vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas iš prievolės įvykdymą pažeidusio asmens (atsakovės) priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde atsakovė I. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Teismo išvados priimtos neatsižvelgiant į atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu pateiktus motyvus. Teismas visiškai nevertino apeliantės pateiktų įrodymų ir motyvų, kad paskola su palūkanomis ieškovui jau yra grąžinta. Teismo posėdžiuose tiek apeliantė, tiek jos sutuoktinis V. G., paaiškino, kad ieškovui skolą grąžino, ją mokėjo dalimis po 820 Eur kas mėnesį, mokėjo tame tarpe ir per ieškovo sutuoktinės dukrą. Pateiktos į bylą telefoninės SMS žinutės įrodo, kad ieškovas pripažino, jog liko negrąžinta 3 480 Eur skola. Atsakovė teismo prašė liudytoja apklausti ieškovo sutuoktinės dukrą, šį prašymą teismas patenkino, tačiau liudytojai pašte neatsiėmus teismo šaukimo, tolimesnių veiksmų iškviesti šią liudytoją teismas nesiėmė ir bylą nagrinėjo iš esmės.
10. Ieškovas V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovo turėtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Atsakovės apeliacinis skundas neatitinka LR CPK 306 straipsnyje jam keliamų reikalavimų, t. y. atsakovė nenurodė ginčijamos sumos, mokėtino žyminio mokesčio, nepilnai suformulavo apeliacinio skundo dalyką. Apeliacinės instancijos teismui perdavus pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžius procesinius pažeidimus, nes, pirma, nenustatė apeliantei termino trūkumams pašalinti pagal apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus; antra, priėmė apeliacinį skundą, neišspręsdamas klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio dalies atidėjimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą bei CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungtyniškumo principą.
Šalies argumentai
10.2. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kurie nėra pagrįsti leistinais įrodymais, ir kurie patys savaime nesudaro jokio teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovė be savo ir sutuoktinio V. G. paaiškinimų, nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, kad skola pagal išduotus vekselius būtų grąžinta, ar kad būtų mokėtos palūkanos. Teismas vertino byloje surinktų duomenų visumą, t. y. surinktus rašytinius įrodymus - vekselį, ieškovo ir jo sutuoktinės duotus paaiškinimus. Atsakovė neginčijo vekselio išdavimo ir paskolos suteikimo fakto, o tiesiog teigė, kad skolą yra grąžinusi, nors vėliau šalims derantis dėl taikos sutarties, pati siūlė sumokėti 15 000 Eur, kas akivaizdžiai prieštaravo atsakovės išsakytai pozicijai bei liudytojo V. G. parodymams.
10.3. Apeliantės pateikta sms žinutė, kurioje nurodyta „likutis 3440“, neturi jokios reikšmės šioje civilinėje byloje. Iš pateiktos žinutės negalima spręsti, kad kalbama apie apeliantės skolos likutį, ir išvis negalima spręsti, jog kalbama apie pinigus. Kaip abi šalys paaiškino posėdžio metu, jas ilgą laiką (virš 20 metų) siejo draugiški santykiai, jos kartu vertėsi verslu, prekiavo mašinomis, rūbais, todėl turėjo verslo santykių, dėl ko dalindavosi gautas pajamas. Teismui uždavus atsakovei klausimą - kiek pagal jos paskaičiavimus ji yra ieškovui skolinga ir kokią sumą neva ieškovui jau yra išmokėjusi, I. G. nurodė, kad šių sumų ji nežinanti.
10.4. Apeliantė nepagrįstai tikėjosi, jog teismas imsis aktyvių tolimesnių veiksmų iškviesti liudytoją ieškovo sutuoktinės dukrą U. V.. Atsakovę byloje atstovavo profesionalus teisininkas, pati apeliantė nesiėmė jokių veiksmų, kad liudytojai būtų tinkamai įteiktas teismo šaukimas į posėdį, neįteikinėjo šio dokumento pati ar per antstolį, ką galėjo padaryti, nes teismo šaukimą liudytojai iš teismo buvo gavusi. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, - šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantės pareiga negali būti perkėlinėjama teismui, kadangi bylą nagrinėjantis teismas privalo būti nepriklausomas ir nešališkas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
12. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl paskolos suteikimo, prievolės grąžinti paskolą, įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo.
13. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas kreipėsi su ieškiniu atsakovei į teismą, įrodinėjo, jog yra suteikęs atsakovei 70 000 Lt (20 273,40 Eur) paskolą, kurią ji įsipareigojo grąžinti, tačiau įsipareigojimo nevykdė. Paskolinius santykius su atsakove jis įrodinėjo pateikęs teismui 2012 m. kovo 28 d. surašyto paprastojo vekselio originalą (b. l. 3), kuriame I. G. iki 2012 m. gruodžio 28 d. įsipareigojo V. K. sumokėti 70 000 Lt (20 273,40 Eur) sumą. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad vekselį surašė ir jį pasirašė pati atsakovė, pripažino, kad paprastasis vekselis nebuvo realizuotas nustatyta tvarka ir terminu gauti vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, atsakovė vekselio nustatyta tvarka neginčijo. Kauno apylinkės teismas byloje sprendė, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, paskolos suma atsakovei buvo perduota, paskolos gavėja įsipareigojo gautą paskolą grąžinti nustatytu terminu, patikimų įrodymų, kad ji grąžinta, atsakovė nepateikė, todėl teismas ieškovo ieškinį 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu tenkino. Apeliantė skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko šalių ginčą Kauno apylinkės teismas išsprendė neteisingai.
14. Teisėjų kolegija pažymi, jog paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, kur reglamentuota, kad paskolos rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog paskolinius santykius liudija ir išduotas vekselis (CK 6.878 straipsnis). Ieškovas V. K. suteiktos paskolos atsakovei I. G. faktą ir dydį įrodinėjo turimu 2012 m. kovo 28 d. paprastojo vekselio originalu. Teisėjų kolegija pažymi, jog vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui (ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, CK 1 1.105 straipsnis). Paprastuoju vekseliu sukuriamos prievolės turinį sudaro įsipareigojimas sumokėti pinigus vekselyje nurodytam asmeniui. Ta aplinkybė, kad vekselio turėtojas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui). Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl vekselio turėtojas (kreditorius) gali ginti savo pažeistas teises dėl vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreipdamasis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019, 17 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo turimas skolinis dokumentas – vekselis įrodo, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, byloje ieškovas įrodė, kad paskola atsakovei buvo suteikta, pinigai perduoti ir kad paskolos gavėja įsipareigojo grąžinti paskolą iki skoliniame dokumente nurodyto termino (CK 6.870 straipsnis, 6.871 straipsnis).
15. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde teigė, kad paskolą ieškovui grąžino, perdavė dalimis, perdavė ir per kitus asmenis. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Byloje nustatyta, kad rašytinių įrodymų apie paskolos grąžinimo faktą, atsakovė į bylą nepateikė. Atsakovės aiškinimai teismo posėdžio metu, kad paskolą grąžino per ieškovo sutuoktinę bei sutuoktinės dukrą buvo paneigti bylos nagrinėjimo metu, o pateikta žinutė iš susirašinėjimo telefonu apie negrąžintą 3 480 Eur skolos sumą negali būti susiejama su suteikto paskolos grąžinimo faktu. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė pagrįstą įrodymų visuma išvadą, jog atsakovė įstatymo leistinų įrodymų, jog yra ieškovui grąžinusi gautą paskolos sumą ar jos dalį, teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas įrodė, kad suteikė paskolą atsakovei, o ši nepateikė įrodymų, kad gautą paskolą grąžino, todėl šalių ginčą teismas išsprendė teisingai (CPK 12, 178 straipsniai, CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pirmiau nurodomais motyvais atmeta apeliantės skundo argumentus, jog teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
16. Nustatyta, kad atsakovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 20 Eur žyminio mokesčio sumą (popierinės b. l. 139). Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi buvo įpareigojęs apeliantę sumokėti visą 570 Eur žyminio mokesčio sumą (popierinės b. l. 116), 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi laikė apeliacinį skundą nepaduotu, nes apeliantė neįvykdė teismo įpareigojimo sumokėti likusią 550 Eur žyminio mokesčio dalį (popierinės b. l. 141). Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį, perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (popierinės b. l. 158). Iš bylos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 21 d. viza (popierinės b. l. 101) priėmė atsakovės apeliacinį skundą, taip ir neišsprendęs apeliantės atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio dalies atidėjimo klausimo, bylą su skundu 2020 m. kovo 13 d. perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantė be teisinio pagrindo nėra sumokėjusi įstatymo nustatyto 550 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl apeliantės skundą atmetus, priteisia valstybei iš atsakovės I. G. 550 Eur žyminio mokesčio sumą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas 96 straipsnis).
17. Nustatyta, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 250 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti rengiant atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą ( b. l. 173), 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 190). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 750 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
18. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybės turėtos išlaidos (b. l. 142) nesudarė minimalios poįstatyminiais aktais nustatytos priteistinos sumos, todėl šalims nepaskirstomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 550 Eur žyminio mokesčio sumą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.