Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, iki suėmimo niekur nedirbo, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 1998-06-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 471 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.);

2) 1999-02-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 113 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 straipsniu šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 1998-06-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 471 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.);

3) 2003-02-03 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalis – laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 43 straipsniu šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 1999-02-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2003-07-07 nutartimi nusikalstamos veikos iš BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalies, galiojusios iki 2003-05-01, perkvalifikuotos į naujojo BK 284 straipsnį bei paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams ir 15 dienų. Vilniaus apygardos teismo 2003-09-16 nutartimi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2003-07-07 nutartis pakeista ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams ir 15 dienų. Iš įkalinimo vietos paleistas 2004-04-28 lygtinai prieš 4 mėnesius ir 14 dienų;

4) 2005-07-20 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda;

5) 2010-02-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Iš įkalinimo vietos paleistas 2010-11-16 lygtinai, neatlikus 10 mėnesių ir 26 dienų laisvės atėmimo bausmės.

6) 2016-10-03 Vilniaus m. apylinkės teismas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2017-04-21 išregistruotas iš probuojamų asmenų registro;

7) 2018-07-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį devynerių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas šešiems mėnesiams (nuosprendis įsiteisėjo 2018-10-29).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. sužalojo kitą žmogų, dėl ko žmogus buvo sunkiai suluošintas, o būtent:

R. B. 2018-08-05 15.05 val. viešoje vietoje – šalia namo (duomenys neskelbtini) krūmais apaugusioje laukymėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju J. V. metu, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį peiliu nukentėjusiajam J. V. į pilvo kairę pusę, padarydamas jam pilvaplėvės ertmės kiauryminį sužalojimą, pasireiškusį kairės pašonės durtine-pjautine žaizda, pasieninės pilvaplėvės sužalojimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. V. sveikatą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

R. B. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino. Jis paaiškino, kad būdamas išgėręs alaus išėjo pasivaikščioti ir nepažįstamos kompanijos pasiteiravo, ar nematė V. (jo pažįstamo asmens). Nukentėjusysis (J. V.) pasiuntė „ant trijų raidžių“, išvadino necenzūriniais žodžiais. Buvo įžeistas žodžiais „gaidys“, „pyderastas“. Jis bausmę atlikinėjo kalėjime, tokie žodžiai žeidžiantys. Jis paklausė, kodėl taip šneka, nukentėjusysis atėjo pakeltomis rankomis ir sudavė smūgį su galva, jis nukrito. Jis išeidamas pasakė, kad už žodžius atsakys, leido suprasti, kad grįš. Į įvykio vietą grįžo su dar dviem nepažįstamais vaikinais, kuriuos sutiko netoli namų. Jų paprašė, kad eitų su juo ir padėtų išsiaiškinti. Pasikvietė žmones, kad nesumuštų jo antrą kartą. Kai grįžo antrą kartą ir priėjo prie nukentėjusiojo paklausti šis pakėlė rankas muštis, tačiau jis (R. B.) pirmas jam smogė. Grumdamiesi nukrito ant žemės. Jis pajuto dūrį į koją ir pamatė ant žemės gulintį peilį, tada tuo peiliu jam (nukentėjusiajam J. V.) smogė į pilvą. Tas peilis jam nepriklauso. Iš kur jis atsirado negali paaiškinti. Jo pyktis buvo nukreiptas prieš pasakytus žodžius, prieš nukentėjusįjį (detalūs kaltinamojo paaiškinimai išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole, t. 3, b. l. 51-53).

Nukentėjusysis J. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su D. (draugu) susiskambino ir norėjo pasikalbėti prie „Maximos“, Parko g. Susitikę nusipirko 3 butelius šampano. Buvo jis, žmona, D. ir pažįstamas A.. Sėdėjo ant žolės ir ėjo žmogus, kuris sėdi salėje, kaltinamasis. Neprisimena tiksliai, lyg ir paprašė parūkyt, prisikabino, davė į veidą (jam R. B.) ir susimušė dviese. Tada jis pasakė, kad už pusės valandos ateis ir išėjo. Jis atėjo už pusės valandos, davė į veidą, jis buvo ir dar trys žmonės buvo su juo. Jis nukrito. Kaltinamasis R. B. su peiliu pradūrė pilvą. Kai įdūrė į pilvą iš karto skausmo nebuvo. Nuo R. B. jautėsi alkoholio kvapas. Kai R. B. davė jam į veidą, jis nukrito ir jis jam spyrė į pilvą. A. sulaikė R. B. ir iškvietė policiją (detalūs nukentėjusiojo paaiškinimai išdėstyti teisiamojo posėdžio protokole (t. 3, b. l. 33-34).

Liudytojos L. V. (nukentėjusiojo žmona) teisiamajame posėdyje pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad tai buvo rugpjūčio 26 d., sekmadienis. Jie (ji su vyru, D. ir A. stovėjo, gėrė šampaną. Jos vyras su D. truputį toliau paėjo ir jie ten kalbėjosi, ėjo R. (B.), jie ten susimušė. Ji nežino, kuris pirmas pradėjo muštis, jie toliau stovėjo. Jos vyras pasakė ant jo (kaltinamojo) „gaidys“. Kaltinamasis R. B. pasakė, kad už „gaidį“ atsakysi už pusės valandos. Ir tikrai už pusės valandos B. atėjo su trimis vaikinais. Vyras su tais vaikinais pradėjo kalbėtis, o R. jam trenkė, ir jis nukrito ir iš karto peiliu badė. Antro konflikto nebuvo, jis (R. B.) tiesiog priėjo, davė į veidą ir iš karto peiliu dūrė. A. po to išmušė iš R. peilį. Jos vyras gulėjo, R. paėmė maišelį, peilį ir ėjo iš kitos pusės. Ji pribėgo ir jį sulaikė už pakarpos. Po kelių minučių policija atvažiavo. Ji buvo su tapkėmis (šlepetėmis), porą kartų R. trenkė į šoną, po to vyras pribėgo ir sudavė į veidą. R. B. nukrito, kai ji jį patempė. Tai buvo tada, kai jos vyrą su peiliu padūrė. Kai A. iš B. atėmė peilį, jis kelis kartus sudavė jam į veidą. Jei nebūtų peilio atėmę, nežino kas būtų. Ji jam į veidą niekaip negalėjo spirti, tik į šoną porą kartų sudavė. Jos vyras ligoninėj buvo tris dienas, nes jis buvo nedraustas, tik pirmą pagalbą jam suteikė. Jis gydėsi iki lapkričio 16 d. Į sanatoriją nenorėjo važiuoti. Įvykį su peilį ji matė, o kaip viskas prasidėjo negali pasakyti. Matė, kad abu mušėsi. Mušėsi dėl žodžių. Kas pirmas pradėjo smūgiuoti pirmo konflikto metu negali pasakyti. Antras įvykis buvo tada, kai kaltinamasis grįžo. Tą žodį „gaidys“ pasakė jos vyras.

Liudytojas A. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad R. B. pažįsta iš matymo, ne vieną kartą matė, tame pačiame rajone gyvena. Tą dieną sutiko nukentėjusįjį, kuris buvo su žmona ir su jų pažįstamu. Jie gėrė šampaną, turėjo daug maišų prisikrovę. R. ėjo iš alaus baro pusės, Jis kiek toliau kalbėjo su nukentėjusiojo žmona, staiga išgirdo, kad tonas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo pasikeitė ir pradėjo muštis. R. atsistojo, norėjo su juo muštis, bet pirmas gavo B. nuo nukentėjusiojo. Abu atsistojo, abu norėjo muštis. Detalaus pokalbio negirdėjo. Aktyvesnis mušeika buvo nukentėjusysis. Po kelių smūgių R. pradėjo pasidavinėti. Panašu buvo, kad iniciatorius buvo nukentėjusysis, bet matėsi, kad R. nebuvo prieš pasimušti. R. pradėjo pralaiminėti, sakė, kad užtenka jį mušti, jis juos išskyrė. Pradėjo rėkauti vienas kitam, nukentėjusysis pradėjo visokiais žodžiais užgaulioti R., kuris sakė, kad už žodžius atsakysi ir labai dažnai tai kartojo ir išėjo. Praėjo gal pusė valandos, grįžo R., bet grįžo ne vienas, atsivedė tris vyrus. R. nuėjo tiesiai prie nukentėjusiojo, užsimojo ir trenkė. Nuo smūgio nukentėjusysis nukrito, tada R. ant jo užlindo, ir toliau jie ten kovojo. Kovojo, kol nukentėjusysis nepradėjo garsiai rėkti. Nukentėjusiojo žmona pamatė, kad kaltinamasis turi peilį. Visiems buvo šokas. Niekas nesitikėjo. Nors ir buvo sužalotas nukentėjusysis, jis rėkė ir laikėsi už šono. R. pradėjo link jo eiti su peiliu, tas pradėjo dar labiau rėkti. Jis (G.) tuo momentu trenkė R. su kumščiu, tikslu išmušti peilį iš rankų, bandė su kojom išmušt peilį. Išmušus peilį, nukentėjusysis užpuolė kaltinamąjį, jo žmona su taše mušė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad R. antrą kartą grįžo ir užpuolė nukentėjusį dėl jo pasakytų žodžių. Išeidamas kaltinamasis kartojo, kad už žodžius atsakys. Nukentėjusysis prieš B. vartojo įžeidžiančius, keiksmažodžius „pydaras“ ir t.t. Nukentėjusysis pasirodė aktyvesnis, agresyvesnis, bet kas trenkė pirmas nežino. Kai atsisuko, stovėsena abiejų buvo pasiruošusi muštis.

Iš teisiamajame posėdyje liudytojo A. D. paaiškinimų nustatyta, kad buvo rugpjūtis, sekmadienis, buvo praėjusi savaitė, kai grįžo iš kalėjimo. Tada buvo nelabai blaivus. Jam paskambino J., jie susitiko prie „Maximos“, nupirko šampano. Sėdėjo, gėrė, buvo trise, po to buvo ketvirtas žmogus, jis jo nepažįsta. Po to atėjo kaltinamasis, kažką pasakė, jis (A. D.) nesikišo. Jis stovėjo nuo konflikto 3-4 m. Jis negirdėjo, ten susipyko, kažkas kažką pasakė. Pirmą kartą buvo atėjęs, po to nuėjo, po to vėl grįžo. Pirmą kartą kas kam sudavė nematė, antrą kartą irgi taip pat. Tik pamatė, kad pas J. buvo kruvinas šonas ir viskas. Kai atvažiavo policija buvo ten pat, vietoj. Konfliktas prasidėjo, nes susipyko, o dėl ko susipyko nežino. Padurtas V. trenkė užpuolikui, po ko jis nukrito, gal jis nenorėjo atsistoti. Matė, kaip V. jam sudavė smūgį, matė kaip kaltinamasis nugriuvo.

Remiantis liudytojo R. O. teisiamajame posėdyje pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad pažįsta R., jie iš vieno rajono, yra matęs, nėra geras draugas. Nukentėjusį J. irgi yra matęs porą kartų, kaip rajono gyventoją. Tiksliai nepamena laiko, jie stovėjo su draugu D., tada priėjo R., kažką panosėje (tyliai) paburbėjo ir nuėjo, ir jie nuėjo paskui jį. Pamatė veiksmą - pradėjo pyktis R. su nukentėjusiuoju. Kaip viskas prasidėjo nežino. Pradėjo šnekėti, tada nukentėjusysis trenkė R., ir jie pradėjo muštis. Po to susimušė, atsistojo, moteris pradėjo šūkauti, policiją kviesti, jie iš šono visa tai matė, galvojo, kad nelabai gera tai matyti, ir nuėjo. Eidamas atsisuko matė, kad R. guli ant žemės ir jį muša, dviese ar trise. Pirmas trenkė nukentėjusysis. Pradėjo bartis, po to J. trenkė R.. Nelabai ten stiprios muštynės buvo. Ta moteris (nukentėjusiojo žmona) pradėjo ant jų rėkti. Žino, kad R. panaudojo peilį. Peilio nematė, kraują matė ant R., iš nukentėjusiojo burnos irgi tekėjo kraujas. Kokiu tikslu pakvietė eiti jis nežino. J. norėjo prieiti prie jo, grasino jam. J. neadekvačiai elgėsi. Jis matė, kad muša R. J., mušė su diržu ar pagaliu, moteris spardė ir dar kažkoks vienas buvo. R. tuo metu gulėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. N. paaiškino, kad R. tada pirmą kartą matė, jo nepažįsta. Jis pamena, kad vasarą, dienos nelabai pamena, dienos metu, jis su R. susitiko, ruošėsi eiti į futbolo varžybas. Stovėjo ir priėjo kaltinamasis, truputį išgėręs buvo, pradėjo jiems kažką sakyti, pasakė, kad sumušė, ir pradėjo eiti. Jie buvo porą metrų nuo jo, jis (R.) pirmas nuėjo link krūmų, matė, kad kažką aiškinosi su kitu žmogumi, po to ar tai jis ar tai jam trenkė, nukrito jis ant žemės, tada išgirdo, kad kažkas surėkė, jis pabėgo, nes nenorėjo problemų turėti. Prasidėjusio konflikto jis nematė. Kalbėjosi, ir kažkuris kažkuriam trenkė. Kuris pirmas trenkė nelabai pamena, nenori meluoti, nes stovėjo per atstumą. Matė, kad nukrito ant žemės ir jis nubėgo. Jis nežino, ar peilį turėjo kuris nors. Po to Naujojoj Vilnioj sakė, kad kažkas kažką papjovė, bet peilio jis nematė.

Iš 2018-08-29 Specialisto išvados Nr. G 3024/2018 (01) nustatyta, kad J. V. padaryta pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas, pasireiškęs kairės pašonės durtine-pjautine žaizda, pasieninės pilvaplėvės sužalojimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu įrankiu-peiliu, neilgai trukus iki apžiūros VšĮ RVUL 2018-08-26. Sužalojimas vertintinas sunkiu sveikatos sutrikdymu, padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 162-163).

Iš 2018-09-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo nustatyta, kad J. V. atpažino R. B. kaip asmenį, kuris 2018-08-26 apie 15 val. sužalojo peiliu ir sunkiai sutrikdė sveikatą (t. 1, b. l. 115-119).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis J. V. parodė vietą, kurioje, jo nuomone, R. B. pradėjo konfliktuoti, o jis pastarąjį pastūmė. Taip pat parodė vietą, į kurią grįžo R. B. po maždaug 30 min. Vėl R. B. jam sudavė ir jie susistumdė, nukentėjusysis nugriuvo, R. B. jam dūrė į kairį šoną, tačiau kuo jis dūrė, nematė. Po to, kai jis jau buvo padurtas, jis sudavė smūgius R. B. (t. 1, b.l. 127-147).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusiojo J. V. žmona L. V. parodė vietą, kurioje ji, A. D., A. G., jos vyras gėrė šampaną. Ji matė, kuomet prie jos vyro priėjo ėjęs takeliu nepažįstamas vyras, kurį visi Naujojoje Vilnioje vadina „K.“ ir kurį ji atpažino iš nuotraukos kaip R. B.. Liudytoja paaiškino, kad ji girdėjo kaip tas vyras, kažko jos vyro paklausė, o pastarasis jam atsakė, tačiau ką konkrečiai atsakė, ji negirdėjo, bet matė kaip R. B. pirmas sudavė J. V. ranka į veidą, po ko jos vyras smogė R. B. ir abu nukrito ant žolės. Jos vyrui pasakius, kad prisikabino kažkoks „gaidys“, nueidamas R. B. pasakė, kad už „gaidį“ atsakys, tegul po pusvalandžio laukia. Maždaug po pusvalandžio grįžo R. B. su dar trimis jai iš matymo pažįstamais vaikinais. Vaikinai pasisveikino su jos vyru, o R. B. nieko nesakęs du kartus trenkė jos vyrui – J. V. į veidą, o J. V. sudavė R. B. ir jie abu pradėjo muštis. Liudytoja parodė, kad abu vyrai nugriuvo ant žemės ir ji pamatė kaip R. B. atsisėdo apsižergęs jos vyrą ir dešine ranka dūrė peiliu J. V. į kairį šoną, pastarajam gulint ant nugaros. Po dūrio J. V. apsivertė ant kairio šono, tokiu būdu nuo savęs nustumdamas R. B.. Tuo pačiu metu pribėgo A. G., kuris koja išspyrė peilį iš R. B. rankos bei nustūmė R. B. nuo J. V. bei sudavė smūgius R. B. į veidą. Jos vyras besilaikydamas už šono, gulinčiam R. B. kelis kartus spyrė į šoną. Po šių smūgių R. B. atsikėlė, pasiėmė numestą netoliese peilį ir nubėgo link krūmų, kur jai matant išmetė peilį. Ji nenorėjo, kad E. B. pabėgtų, todėl pasivijo jį ir stipriai sugriebė už apykaklės ir laikė kol jai į pagalbą atėjo A. G.. L. V. paaiškino, kad atvykusiems policijos pareigūnams ji pati parodė, kur R. B. numetė peilį, o policijos pareigūnai tą peilį surado (t. 1, b. l. 173-186).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytoja J. V. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 R. B., kaip asmenį, kuris 2018-08-26 peiliu sunkiai sužalojo jos vyrą J. V. ir kurį ji liudytojo apklausos metu ji įvardijo kaip „K.“ (t. 1, b.l. 195-200).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytojas A. D. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1 R. B., kaip asmenį, kuris 2018-08-26 peiliu dūrė sunkiai ir sužalojo J. V. (t. 2, b.l. 13-18).

Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais daroma abejonių nekelianti išvada, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Specialisto išvada, kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad būtent kaltinamasis padarė nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus, kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Būtent R. B. pavartoto smurto pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tai buvo konfliktas tarp neblaivių asmenų: nukentėjusiojo J. V. ir kaltinamojo R. B.. Kuris iš jų sudavė pirmas smūgius lieka abejonių. Kaltinamasis teigia, kad pirmas sudavė nukentėjusysis. Nukentėjusysis J. V. teigia, kad pirmas sudavė R. B.. Liudytojai A. D. bei nukentėjusiojo žmona L. V. negali pasakyti kuris pirmas sudavė. Byloje nepaneigta kaltinamojo R. B. versija, kad jį išvadino nukentėjusysis „gaidžiu“ dėl ko jis labai įsižeidė, nes anksčiau atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę, o kalėjusiam žmogui šis žodis reiškia įžeidimą. Šią aplinkybę nurodė nukentėjusiojo žmona L. V., paaiškindama, kad R. B. pažadėjo maždaug po pusvalandžio grįžti į įvykio vietą, atsakys „už gaidį“. Taip pat Liudytojas A. G. sakė, kad nukentėjusysis prieš R. B. vartojo įžeidžiančius keiksmažodžius „pyderas“ ir t. t.

Teismo vertinimu, kaltinamojo, liudytojų parodymais nustatyta, kad R. B. grįžo atkeršyti už pasakytą žodį „gaidys“, R. B. iš karto trenkė nukentėjusiajam J. V.. Liudytojas R. O. teigia, kad pradėjo šnekėti, tada nukentėjusysis trenkė R. B.. Liudytojas A. G. taip pat nurodė, jog sugrįžus R. B. su vyrais, kaltinamasis iš karto nuėjo prie nukentėjusiojo ir trenkė.

Bylos duomenys patvirtina, kad ir R. B. šių muštynių metu taip pat buvo sumuštas. Pirmo kontakto metu jam sudavė nukentėjusysis, grįžus antrą kartą ir panaudojus prieš nukentėjusįjį peilį jam sudavė ne tik nukentėjusysis, bet ir jo žmona bei liudytojas A. G., tačiau kalbėti šioje byloje apie būtinąją gintį net nėra prasmės, šios klausimo niekas iš proceso dalyvių ir nekelia.

Neabejotinai nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo ir kaltinamojo veiksmų – peilio panaudojimo yra priežastinis ryšys.

Teismas pastebi, kad BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas veikiant tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, durdamas nukentėjusiajam peiliu į pilvą, suvokė atliekamus veiksmus ir pavojingą jų pobūdį žmogaus sveikatai ir nors padarinių nenorėjo, t. y. nesiekė tyčia sužaloti, tačiau savo pavojingu elgesiu sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Baudžiamojo įstatymo prasme, toks kaltės turinys vertintinas kaip padarytas veikiant netiesiogine tyčia. BK 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

R. B. veikė suvokdamas, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai ir pavojingi tokiu laipsniu, kad gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, numatydamas tokius padarinius ir būdamas abejingas dėl galimo sveikatos sutrikdymo. Tai teismų praktikoje vertinama kaip nusikaltimo padarymas esant netiesioginei tyčiai.

Netiesioginę tyčią šioje konkrečioje byloje pagrindžia ir pats smurto pobūdis – smūgis buvo suduotas būtent iš keršto už pavartotą žodį iš esmės dėl menkavertės priežasties. Durdamas peiliu jis numatė, jog gali padaryti pavojingus kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti sunkių padarinių, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galimų padarinių sunkumo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų. Kaltinamasis, suvokdamas, kad kelia realų pavojų kito žmogaus sveikatai ir elgiasi nusikalstamai, negalėjo nenumatyti galimų padarinių, nes tokioje situacijoje priežastinio ryšio vystymosi dėsningumai asmeniui yra žinomi kaip neišvengiami ar galimi. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

Taigi neginčytinai nustatyta, kad R. B. tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. V.. Jo veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas byloje surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet taip pat kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamasis viso proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (išskyrus chuliganiškas paskatas, kurios buvo jam inkriminuotos) atsiprašė nukentėjusiojo ir parodė, jog gailisi dėl to, ką padarė. Taigi, byloje yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo padarytai veikai (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusysis, liudytojas D. N..

Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad dūris peiliu buvo sąlygotas alkoholio ir iš esmės be jokios rimtos priežasties. Kaltinamojo veiksmai peiliu buvo visiškai neadekvatūs ir beprasmiai, net jeigu jį įžeidė nukentėjusiojo pasakyti žodžiai.

Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad R. B. padarė BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų (BK 11 str. 5 d.) tyčinį baigtą nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. B. yra teistas 7 kartus, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą, beveik visas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neblaivus. Taip pat jis teistas ir užsienyje, Belgijoje (t. 2, b. l. 125-146). Kaltinamojo asmenybę neigiamai charakterizuoja byloje esantys duomenys apie anksčiau padarytų administracinių pažeidimų pobūdį. Jis ne kartą baustas už pažeidimus, kurie nulemti alkoholio vartojimo (būdamas neblaivus keikėsi viešoje vietoje, nesugebėjo paaiškinti kas jis toks, nesiorientavo aplinkoje, būdamas girtas atsisakė kavinėje sumokėti už maistą ir alkoholinius gėrimus ir pan.). Kaltinamasis baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 147-157). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, bausme siekiama ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet tuo pačiu ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš bylos medžiagos matyti, kad siekiant teisingai nubausti kaltinamąjį, atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio, paveikti jį keisti savo elgesį, o taip pat apriboti jo galimybes toliau daryti nusikalstamas veikas, taip pat smurtauti, būtinas realus kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę (paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo galimybės už sunkius nusikaltimus įstatymo leidėjas netgi nenumato, o vienintelė pagal įstatymą galima bausmė už atitinkamą veiką - laisvės atėmimas). Taigi, teismas sutinka su prokuroro pozicija, kad šioje byloje nėra pagrindo paskirti švelnesnę bausmę, nei numato BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija. Teismo įsitikinimu, tik laisvės atėmimo bausmė gali padėti koreguoti nuteistojo elgesį ir įpročius, šiuo metu sudarančius pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Švelnesnės bausmės paskyrimas sudarytų sąlygas formuoti nebaudžiamumo įspūdį ir leistų kaltinamajam toliau elgtis nereaguojant į teismo ir valstybės sprendimą dėl jo veiksmų. Teismas skiria kaltinamajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje už atitinkamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, nesiekiančią vidurkio, tačiau savo dydžiu pakankamai griežtą, 3 (trejų) metų (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas, paskirdamas vidurkio nesiekiančią bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis viso proceso metu kaltę pripažino, įvykio metu pats buvo sumuštas (nukentėjusiojo, jo žmonos ir draugo), nukentėjusysis J. V. nereiškia civilinio ieškinio, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, šiandien dienai J. V. sveikata pasitaisė. Paskutiniu 2018-07-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. B. nuteistas realia, galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už vairavimą automobilio esant neblaiviam ir bausmės dar neatlikęs. Tai yra neatlikęs paskirtos bausmės, R. B. padarė naują nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama dalis neatliktos bausmės – trys mėnesiai.

Iš įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad R. B. buvo sulaikytas 2018 m. rugpjūčio 26 d. 16 val. (t. 2, b. l. 61). 2018-08-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui (t. 2, b. l. 88-91). 2018-09-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pratęstas suėmimas 3 mėnesiams (t. 2, b. l. 100 -102), terminą skaičiuojant nuo 2018-09-27. Vilniaus apygardos teismas 2018-12-20 nutartimi pratęsė griežčiausią kardomąją priemonę trims mėnesiams (t. 3, b. l. 9-11).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo ir suėmimo laikas iki nuosprendžio paskelbimo (2019 m. kovo 8 d. ) įskaičiuotinas į skirtiną bausmę. Kardomoji priemonė - suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 832, 80 eurų civilinį ieškinį patirtai turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo J. V. gydymu (t. 1, b. l. 67-68). Civilinis ieškinys pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 70), todėl tenkintinas pilna apimtimi, kadangi atsiradusi žala nukentėjusiojo sveikatai bei su tuo patirtos gydymo išlaidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo R. B. veika.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimo:

Nuosprendžiui įsiteisėjus: Dvi kompaktines plokšteles su garso įrašais iš BPC paliktinos saugoti byloje; Nukentėjusiojo J. V. rūbai grąžintini nukentėjusiajam, pastarajam atsisakius, sunaikinti; DNR mėginiai ir peilis sunaikinti kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimu.

Šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalyje skirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridedant dalį neatliktos bausmės ir skirti galutinę bausmę 4 (keturis) metus laisvės atėmimo. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. 16 val. iki nuosprendžio paskelbimo (2019-03-08).

Bausmės atlikimo pradžią kaltinamajam R. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2019-03-08).

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš R. B. priteisti 832, 80 (aštuonis šimtus trisdešimt du eurus ir 80 eurocentų) eurų patirtos žalos, dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: dvi kompaktines plokšteles su garso įrašais iš BPC palikti saugoti byloje; Nukentėjusiojo J. V. rūbus grąžinti nukentėjusiajam, pastarajam atsisakius, sunaikinti; DNR mėginius ir peilį sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.