Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. K., pareiškėjo atstovui advokatui Eimantui Šriupšai, atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Leandrui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, priteisti atstovavimo išlaidas.

Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto VPK 2 PK specialistas R. J., vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 265 str., 266 str. 1 p., 2008-09-13 03.55 val. surašė administracinio sulaikymo protokolą, kuriame nustatyta, kad 2008-09-13 R. K. buvo sulaikytas dėl to, kad 2009-09-13, apie 00.30 val. Gerosios Vilties g. 25, Vilniuje, viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, triukšmavo, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bei komisariato patalpose adresu Algirdo g. 20, Vilniuje, pasipriešino policijos pareigūnams (ATPK 174 str. – nedidelis chuliganizmas, 187 str. – pasipriešinimas policijos pareigūnui, teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, garbės ir orumo įžeidimas) (1 t., b. l. 164, 165). Protokole yra pažymėta, kad R. K. atsisakė pasirašyti protokolą.

Bendrojo pagalbos centro ataskaita bei įvykio aprašymas patvirtina, kad 2009-09-12 23.50 buvo gautas pranešimas, kad į butą laužiasi R. K. (1 t., b. l. 108, 126). Vilniaus miesto VPK pateiktame Roberto Sveisčio 2008-09-13 pareiškime yra nurodyta, kad 2009-09-12 apie 23.30 R. K. spardė buto duris, triukšmavo, grasino (1 t., b. l. 113). Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos pareigūnų M. S. ir G. Č., atvykusių į vietą, tarnybiniuose pranešimuose, nurodyta, kad R. K. namo laiptinėje garsiai šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įspėtas pareigūnų nenutraukė nurodytų veiksmų, pristatytas į PK atsisakė eiti už grotuoto užtvaro ir aktyviais veiksmais pradėjo priešintis, t.y. griebė už rankų, stumdėsi, spardėsi kojomis, dėl to buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir fizinė jėga tam, kad galima būtų uždėti antrankius, R. K. ir toliau nenutraukus minėtų veiksmų, buvo panaudotos dujos ir jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, kurioje R. K. toliau grasino pareigūnams (1 t., b. l. 109, 112).

Pareiškėjo sulaikymo, jo pristatymo į 2-ąjį PK ir buvimo 2-ajame PK metu buvusio žurnalisto A. G. 2008-09-16 paaiškinimas Vilniaus miesto VPK (1 t., b. l. 138-139) bei nurodyto asmens liudytojo apklausos protokolas baudžiamojoje byloje (baudžiamoji byla Nr. 10-1-02056-08, b. l. 146, 147) patvirtina pareigūnų nurodytas aplinkybes. A. G. paaiškinime surašyta informacija paskelbta naujienų portale ATN.LT (1 t., b. l. 101-103).

Aplinkybės dėl minėtų administracinių teisės pažeidimų padarymo, dėl R. K., pristatyto į PK, minėto elgesio su pareigūnais yra nurodytos Vilniaus miesto VPK 2-ojo PK viešosios policijos operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės vyresn. postinio S. L. bei specialisto R. J. tarnybiniuose pranešimuose (1 t., b. l. 121-122), šių asmenų liudytojo apklausos protokoluose ikiteisminio tyrimo medžiagoje (b. l. 157-161). R. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. K. atsisakė tikrinti girtumą alkotesterio matuokliu bei atsisakė vykti į Priklausomybės ligų centrą. R. J. patvirtino nurodytas aplinkybes apklaustas teisme liudytoju. Minėtas aplinkybes patvirtina liudytojo M. D. paaiškinimai teisme bei liudytojo apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo medžiagoje (b. l. 164).

2008-09-13 Į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokolas patvirtina, kad R. K. atsisakė atlikti asmens kratą bei pasirašyti šį protokolą (1 t., b. l. 166). 2008-09-13 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas patvirtina, kokie daiktai buvo paimti iš R. K. (1 t., b. l. 125), tarp paimtų daiktų nurodytas neįgaliojo pažymėjimas.

Vilniaus miesto VPK areštinės medicininės pagalbos suteikimo knyga patvirtina, kad dėl R. K. nusiskundimų 2008-09-13 4.35 val. buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba, kuri konstatavo adaptacijos sutrikimus ir girtumą (1 t., b. l. 181, 182). Pateiktoje pareiškėjo ambulatorinėje kortelėje (1 t., b. l. 167-169) įrašyta, kad 2008-09-13 dėl jo pareikštų pretenzijų ir reikalavimų buvo iškviesta Greitosios medicinos pagalbos brigada, jai atvykus, pareiškėjas nusiskundimų nepareiškė, o areštinės bendruomenės slaugytojos J. N. apie 6.30 val. atliktos medicininės apžiūros metu (1 t., b. l. 183) elgėsi konfliktiškai, atsisakė nusivilkti marškinėlius, kad būtų patikrinta, ar nėra sužalojimų, ir fakto, kad sulaikymo metu priešinosi, neneigė.

Vilniaus m. VPK 2 PK 2008-09-14 raštu kreipėsi į Areštinės ir konvojaus skyrių dėl R. K. paleidimo (1 t., b. l. 129). Vilniaus m. VPK 2 PK Viešosios policijos nuovados tyrėjo A. S. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2008-09-14 apie 15.40 val. R. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis buvo paleistas (1 t., b. l. 130).

2008-09-14 R. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 str., 187 str. 1 ir 2 d. (1 t., b. l. 135-136). 2008-09-29 Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. A2.9.-3655-96/2008 priėmė nutarimą, kuriuo pripažino pareiškėją kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 174 str., 187 str. 1 ir 2 d., ir paskyrė 500 Lt baudą (2 t., b. l. 13). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad nutarimas nėra įsiteisėjęs, yra paduotas ir neišnagrinėtas skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Pagal 2008-09-15 R. K. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-02056-08 dėl piktnaudžiavimo (baudžiamoji byla Nr. 10-1-02056-08, b. l. 4). 2009-01-19 ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos sudėties pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. požymių (Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba viršijimas įgaliojimų, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.) (2 t., b. l. 40-50). 2009-01-19 nutarime yra konstatuota, kad R. K., 2008-09-13 pristatytas į policijos komisariatą, elgėsi agresyviai, įžeidinėjo policijos pareigūnus, aktyviais veiksmais vengė vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, dėl ko pastarieji buvo priversti panaudoti jo atžvilgiu fizinę jėgą, antrankius bei dujas, siekdami jį sudrausminti ir nuraminti; R. K., patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, keletą kartų galva trenkė į kameroje esančias groteles, antrankiais daužė šios kameros duris jas spardė; R. K., patalpintas į areštinės kamerą, galva daužė kameros duris bei lango grotas, savo kūnu daužėsi į kameros sienas bei duris, spardė stalą ir lovą, įžeidinėjo policijos pareigūnus; siekdami apsaugoti R. K. nuo sužalojimų areštinės pareigūnai uždėjo jam antrankius. 2009-01-19 nutarime yra nustatyta, kad teismo medicinos ekspertai, atlikę R. K. kūno tyrimą, konstatavo, kad nustatyti kūno sužalojimai – odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius; teismo medicinos ekspertai galvos smegenų sukrėtimo sužalojimu nekvalifikavo, nes jis nepagrįstas objektyviais neurologiniais požymiais (baudžiamoji byla Nr. 10-1-02056-08, b. l. 60-62, 65-67). Nutarime konstatuota, kad kūno sužalojimai galėjo atsirasti dėl paties R. K. veiksmų.

2009-02-26 Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo išvadoje (1 t., b. l. 71-80) nustatyta, kad Vilniaus m. VPK Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnai 2008-09-13 sulaikė R. K. ir pristatė jį į Vilniaus m. VPK 2-ąjį PK pagrįstai ir teisėtai.

R. K. 2007-04-02 neterminuotai yra išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame yra nurodyta, kad asmuo yra iš dalies darbingas, darbingumo lygis 35 % (1 t., b. l. 71-124). Neįgaliojo pažymėjime daugiau duomenų, prie kurių yra paminėtas ir specialiųjų poreikių lygis, nėra nurodyta. Neįgaliojo pažymėjimas išduotas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus surašyto Invalidumo grupės priliginimo darbingumo lygiui akto Nr. IPD-1887 pagrindu (2 t., b. l. 69). Akte be minėtų neįgaliojo pažymėjime nurodytų duomenų, yra nustatytas diagnozės kodas – F71 Vidutinis protinis atsilikimas. Akto 11 punkte, kuriame vadovaujantis nustatyta visiška negalia ar nuolatinės slaugos, nuolatinės pagalbos (priežiūros) būtinumu, turi būti nurodomas nustatytas poreikis nuolatinei slaugai, priežiūrai, pagalbai, nėra nurodyta jokių duomenų; akto 18 punkte, kuriame turi būti nurodomas specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos SPS-1 numeris, nėra nurodyta duomenų apie tokios pažymos išdavimą.

Viešojo administravimo įstatymo 49 str. numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

Pagal CK 6.271 str., ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., byla nagrinėtina administraciniame teisme, nes pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą nepatenka į CK 6.272 str. reglamentuojamus santykius. CK 6.272 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl <...> neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo <...> atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pareiškėjas reikalauja priteisti žalą, padarytą pritaikius procesinės prievartos priemones – sulaikymą, administraciniame procese, tačiau policijos pareigūnai neveikė kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnai baudžiamajame procese, pareigūnai veikė administraciniame procese (BPK 18 str. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka šio Kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes.).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė.

Taigi šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar policijos pareigūnų veiksmai, susiję su pareiškėjo sulaikymu 2008-09-13, buvo teisėti, ar pareigūnai veikė jiems teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, taip pat būtina nustatyti, ar policijos pareigūnų veiksmais pareiškėjui buvo sukelta tam tikrų fizinių ar dvasinių nepatogumų, kuriuos būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą, bei nustatyti priežastinį ryšį tarp policijos pareigūnų veiksmų ir atsiradusių pasekmių.

Pagal CK 6.273 str. 1 d. bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybė 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė – valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Vadovaujantis nurodytomis normomis Lietuvos Respubliką, atstovauja Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl kurio pareigūnų veiksmų, pareiškėjo tvirtinimu, jam buvo padaryta žala.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. K. buvo sulaikytas dėl to, kad buvo įtariamas administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174 str., 187 str. 1 ir 2 d., padarymu. Administracinio sulaikymo protokolas surašytas vadovaujantis ATPK 265 str., 266 str. 1 p. R. K. buvo surašytas administracinių teisės pažeidimo padarymo protokolas dėl nurodytų pažeidimų padarymo bei buvo priimtas nutarimas dėl šių pažeidimų padarymo.

ATPK 266 str. 1 p. yra nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali sulaikyti tik Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti organai (pareigūnai): policija - už administracinius teisės pažeidimus, kai šis kodeksas už juos numato administracinį areštą, <...> taip pat kitokiais Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais. ATPK 265 str. yra nustatyta, kad dėl administracinio sulaikymo surašomas protokolas, kuriame nurodoma: jo surašymo data ir vieta; protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas ir tėvo vardas; žinios apie sulaikytojo asmenybę; sulaikymo laikas, vieta ir motyvai. Protokolą pasirašo jį surašęs pareigūnas ir sulaikytasis. Jeigu sulaikytasis atsisako pasirašyti protokolą, apie tai įrašoma protokole. Sulaikyto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu pranešama, kur jis yra, jo giminaičiams, darbovietės arba mokyklos administracijai. Apie nepilnamečio sulaikymą būtina pranešti jo tėvams arba globėjams (rūpintojams).

ATPK 174 str. sankcijoje yra nustatyta bauda nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinis areštas iki trisdešimties parų. ATPK 187 str. 1 d. sankcijoje yra nustatyta bauda nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų; ATPK 187 str. 2 d. sankcijoje yra nustatyta bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 18 str. 1 d. 2 p. yra nustatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.

Minėtos byloje nustatytos aplinkybės bei nurodytos teisės normos patvirtina, kad pareigūnas turėjo teisėtą pagrindą sulaikyti R. K. Administracinio sulaikymo protokolas surašytas vadovaujantis ATPK 265 str. reikalavimais. Todėl nėra pagrindo konstatuoti valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą sulaikant pareiškėją.

Policijos areštinėse dirbančių policijos pareigūnų teises ir pareigas, taip pat į policijos areštines uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką reglamentuoja Generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-357 patvirtinta Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau ir Instrukcija). Policijos areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau ir Taisyklės).

Pareiškėjo skunde minimas teisės aktas - Vidaus reikalų ministro 2000-02-17 įsakymu Nr. 88 patvirtinti Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatai, kurio pažeidimu pareiškėjas grindžia savo reikalavimą yra pakeistas priėmus Instrukciją ir Taisykles.

Instrukcijoje yra nustatytos analogiškos nuostatos kaip ir anksčiau minėtose teisės aktuose dėl asmenų uždarymo į policijos areštinę pagrindo. Instrukcijos 5.7 p. yra nustatyta, kad į policijos areštinę gali būti uždaryti asmenys pažeidę Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174, 1887 straipsnių reikalavimus – kol per įstatymo nustatytą laiką bus išnagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos, bet ne ilgiau kaip 48 valandoms. Instrukcijos 6.8 p. yra nustatyta, kad asmenų uždarymo į policijos areštinę pagrindas yra asmens, pažeidusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174, 1887 straipsnių reikalavimus, sulaikymo protokolas, patvirtintas teritorinės policijos įstaigos viršininko ar jo rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno. Kaip jau buvo minėta sprendime, šios teisės normos nebuvo pažeistos.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nebuvo pažeista Instrukcijoje nustatyta asmenų uždarymo į policijos areštinę tvarka. Instrukcijos 22.3 p. yra nustatyta, kad į policijos areštinę nepriimami invalidai, kuriems reikalinga priežiūra. Anksčiau aprašytos bylos aplinkybės patvirtina, kad areštinės pareigūnams buvo pateiktas R. K. neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nėra įrašų apie į areštinę pristatytam asmeniui nustatytą priežiūros būtinumą. Tokių duomenų nėra ir anksčiau aptartame teismo išreikalautame Invalidumo grupės priliginimo darbingumo lygiui akte.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 yra patvirtinti: Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašas (toliau ir Sąrašas); Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas (toliau ir Aprašas).

Aprašo 5.3 p. yra nustatyta, kad specialieji poreikiai nustatomi asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, kuriems nustatytas darbingumo lygis. Aprašo 6 p. yra nustatyta, kad pagal kompetenciją neįgaliųjų specialiuosius poreikius, vadovaudamiesi įstatymais, kitais teisės aktais ir šiuo Tvarkos aprašu, nustato: 6.1. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –NDNT); 6.2. asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios asmuo yra prisirašęs, gydytojų konsultacinė komisija (toliau – GKK). Aprašo 7 p. yra nustatyta, kad NDNT asmenims, nurodytiems šios Tvarkos aprašo 5.1–5.3 punktuose, neįgalumo lygio ar darbingumo lygio nustatymo procese pagal šiuo įsakymu patvirtintų Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašą (toliau – kriterijai) per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Įrašas dėl asmeniui nustatyto specialiojo poreikio yra daromas NDNT neįgalumo lygio vertinimo akte arba darbingumo lygio vertinimo akte ir NDNT pažymų registravimo žurnale bei yra išrašoma šiuo įsakymu patvirtinta Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo (forma SP-1) arba Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo (forma SP-2), arba Specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo (forma SP-3), arba Specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo (forma SP-4) pažyma (toliau – pažyma). Aprašo 13 p. yra nustatyta, kad pažyma yra dokumentas, patvirtinantis, jog asmeniui yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikis.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. K. nenurodė areštinės pareigūnams, jog jam būtų buvusi išduota minėta tvarka pažyma, patvirtinanti nuolatinės priežiūros būtinumą. Byloje nėra duomenų, jog tokia pažyma R. K. yra išduota. Todėl areštinės pareigūnai neturėjo pagrindo vadovautis Instrukcijos 22.3 p., nustatančiu, kad į policijos areštinę nepriimami invalidai, kuriems reikalinga priežiūra.

Anksčiau nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad pristatytas į policijos komisariatą elgėsi agresyviai, aktyviais veiksmais vengė vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, dėl ko pastarieji panaudojo jo atžvilgiu fizinę jėgą, antrankius bei dujas.

Policijos veiklos įstatymo 23 str. 1 d. yra nustatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

Policijos veiklos įstatymo 23 str. 4 d. yra nustatyta, kad fizinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip: 1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas; 2) specialiųjų priemonių, t. y. policijos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų, policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas.

Policijos veiklos įstatymo 23 str. 4 d. yra nustatyta, kad prieš naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, policijos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

Policijos veiklos įstatymo 24 str. 1 d. yra nustatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą: 1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi; 2) sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; 3) kai kėsinamasi į policijos kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, sprogstamąsias medžiagas, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą policijos turtą; 4) masinių riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka, metu; 5) esant tarnybiniam būtinumui, stabdydamas transporto priemonę.

Policijos veiklos įstatymo 24 str. 1 d. yra nustatyta, kad draudžiama panaudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie invalidai ar nepilnamečiai (jei jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.

Analogiškos, kaip paminėtos Policijos veiklos įstatymo nuostatos, yra nustatytos ir Instrukcijos 160-168 punktuose.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnai naudojo fizinę prievartą esant teisės aktuose nustatytam pagrindui ir jų nustatyta tvarka, nes R. K. elgėsi agresyviai, aktyviais veiksmais vengė vykdyti policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, savo veiksmais kėlė pavojų tiek savo, tiek pareigūnų sveikatai. Pareigūnų nurodytų veiksmų teisėtumą be anksčiau sprendime minėtų įrodymų patvirtina taip pat Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-01-19 nutarimas, kuriuo yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl minėtų pareigūnų veiksmų. Pažymėtina, kad šis nutarimas neturi prejudicinės galios, nes ABTĮ 58 str. nėra numatytos tokiu nutarimu nustatytos aplinkybės ir faktai kaip neįrodinėtini. Todėl šį nutarimą teismas vertina kaip rašytinį įrodymą.

Nėra pagrįstas įrodymais pareiškėjo tvirtinimas, kad pareiškėjui nebuvo suteikta patalynė kaip yra nustatyta Taisyklių 7.12 p. Liudytoju apklaustas areštinės budėtojo padėjėjas V. A. paaiškino, kad įvykio dėl pareiškėjo neatsimena, tačiau visiems yra parodoma, kur galima paimti patalynę.

Nėra pagrįstas įrodymais pareiškėjo tvirtinimas, kad jam nebuvo suteikta medicininė pagalba. Pareiškėją apžiūrėjo areštinės bendruomenės slaugytoja, kuri konstatavo, kad pareiškėjas neturėjo nusiskundimų dėl sveikatos, pareiškėjui buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba. Todėl nebuvo pažeisti Taisyklių 70-79 punktų, reglamentuojančių policijos areštinėje laikomų asmenų sveikatos priežiūrą, reikalavimai bei Sveikatos apsaugos ministro 2004-01-19 įsakymu Nr. V-8 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 129: 2004 „Teritorinės policijos įstaigos areštinės medicinos punktas (kabinetas)“ reikalavimai.

Pažymėtina, kad asmuo reikalaujantis priteisti žalos atlyginimą privalo įrodyti žalos atsiradimo faktą, nuostolių dydį, nes nurodytų šiuo atveju būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas ar nebuvimas pagal įstatymą (CK 6. 246 str., 6. 247 str., 6. 249 str., 6.271 str.) nėra preziumuojamas. Todėl pareiškėjas privalėjo pagrįsti savo reikalavimus leistinais įrodymais (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjas nepateikė ir byloje nėra įrodymų, išskyrus pareiškėjo paaiškinimus, patvirtinančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos. Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyta būtinųjų sąlygų kilti atsakovo civilinei atsakomybei, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjo reikalaujamą neturtinę žalą.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009-04-21 sprendimu nusprendė teikti R. K. antrinę teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją administracinėje byloje dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto tarnybinio patikrinimo išvadų rezultatų apskundimo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjo atstovas pateikė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, kurioje yra paskaičiuota, kad už pareiškėjui suteiktą teisinę pagalbą į valstybės biudžetą turi būti priteista 200 Lt. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. yra nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 6 d. yra nustatyta, kad atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. CPK 99 str. 2 d. yra nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles; šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Pagal CPK 96 str. 2 d. jeigu reikalavimai yra atmetami, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Pareiškėjas pagal ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jo negali būti priteistos išlaidos. Todėl vadovaujantis CPK 96 str. 4 d., jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.