- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-21
- Bylos Nr.
- N-756-36-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutarties R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2007 m. gruodžio 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad R. M. 2007 m. gruodžio 12 d., 17 val. 46 min., Panevėžio r., kelio Panevėžys – Šiauliai 25 km, vairuodamas automobilį viršijo leistiną 70 km/h greitį ir važiavo 112 km/h greičiu (paklaida 2 km/h), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje.
Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimu R. M. už padarytą pažeidimą pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį nubaudė 500 Lt bauda, pagal ATPK 130² straipsnio pastabą pažeidimą įvertino 6 balais.
II.
R. M. kreipėsi teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti, o bylą nutraukti. Teigė pažeidimo nepadaręs – leistino greičio neviršijęs, nes dėl oro sąlygų ir paros laiko būtų buvę pernelyg sudėtinga ir nesaugu. Pajutęs, kad jį vejasi kitas automobilis, stengėsi nekeisti automobilio judėjimo greičio, kad būtų išlaikytas stabilus važiavimas kelyje, laikėsi arčiau dešiniojo eismo krypties kelkraščio, palengvindamas važiavimą norinčiam aplenkti automobiliui. Automobiliui priartėjus arčiau, pamatė, jog šio automobilio viršuje pradėjo mirksėti mėlynos spalvos švyturėliai, dėl to pradėjo trauktis į eismo krypties dešinįjį kelkraštį ir palaipsniui mažino automobilio greitį. Kelkraštyje sustojo, kai tik tai leido padaryti kelyje susidariusi situacija. Prie automobilio priėjęs policijos pareigūnas pareikalavo dokumentų bei nurodė, jog jis viršijo kelyje leistiną greitį. Patrulių automobilio viduje kitas pareigūnas rodė automobilių judėjimo greičio matavimo prietaisą „Berkut“ su dviem greičio parodymais ir kažkokiais simboliais aiškindamas, jog tai automobilio judėjimo greitis. Policijos pareigūnai paaiškino, kad automobilio judėjimo greitis išmatuotas apie 1 500 m nuo sustabdymo vietos. Greičio matavimo prietaisas nerodė nei greičio matavimo laiko, nei matavimo vietos – pozicijos. Toks pareigūnų greičio matavimo prietaiso naudojimo būdas nėra leistinas ir legalus, kadangi neturi galimybės užfiksuoti judančio automobilio greičio pažeidimo vietos (pozicijos) bei neturi jokių vaizdo išsaugojimo priemonių.
Institucija nutarimą prašė palikti nepakeistą. Nurodė, kad R. M. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nubaustas teisėtai ir pagrįstai, jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis.
III.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 15 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies – panaikino Institucijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimu pagal ATPK 130² straipsnio pastabą paskirtus 6 baudos balus, kitoje dalyje nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad R. M. pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai – įrodyta, kad jis vairuodamas automobilį viršijo greitį 40 km/h. Kaltė patvirtinta administracinio teisės pažeidimo protokolu, įvykio vietos schema, liudytojų A. S. ir D. G. paaiškinimais, kita bylos medžiaga. Minėti liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad jie R. M. automobilio greitį užfiksavo Panevėžio r. kelio Panevėžys – Šiauliai 25 kilometre važiuodami priešpriešiais apie 50 m. atstumu. Minėtame ruože yra greičio ribojimas 70 km/h. Jokių kliūčių kelyje pamatuoti R. M. vairuoto automobilio greitį nebuvo. Netikėti liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, jų parodymai sutampa, yra nuoseklūs, jie asmeniškai R. M. nepažįsta. Nors įvykio vietos schemoje R. M. pažymėjo, kad jis nesutinka, tačiau jokių pastabų su kuo jis nesutinka, neįrašė. R. M. vairuojamo automobilio greitis užfiksuotas greičio matavimo prietaisu „Berkut R“, kuris yra leistina ir tinkama priemonė greičiui matuoti, tai patvirtina Policijos departamento raštas dėl greičio matavimo prietaisų „Berkut“ naudojimo. Ryšių reguliavimo tarnyba 2007 m. liepos 4 d. išdavė leidimą Nr. (12.21-4R-00649) naudoti „Berkut R“, „Berkut P“ ir Berkut Visa“ visuose šalies keliuose. Minėtam greičio matavimo prietaisui išduotas patikros liudijimas Nr. 1650214, todėl abejoti greičio matuoklio parodymais taip pat nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į tai, kad pakeistas ATPK 130² straipsnis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija), panaikinant balų sistemą, teismas panaikino pagal minėto straipsnio pastabą paskirtus 6 baudos balus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad R. M. nubaustas pagrįstai, nuobauda parinkta tinkamai.
IV.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują – Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad neturėjo išsamios informacijos apie greičio matavimo prietaiso veikimo galimybes ir būdus, byloje nėra greičio matavimo prietaiso gamintojo išleistos prietaiso naudojimo instrukcijos. Apeliantui taip pat kelia abejonių policijos pareigūnų nubraižyta eismo įvykio schema. Apelianto teigimu, jis buvo sustabdytas pažeidžiant Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660, 110 punkto reikalavimus – pareigūnai neprisistatė, neįvardijo sustabdymo priežasties, o iš karto reikalavo dokumentų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė penkių teisėjų kolegija 2007 m. birželio 18 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3-1679/2007 yra pažymėjusi, kad teismų, nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, kuriuo administracinių teisės pažeidimų kodekso uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Šis principas ne sykį akcentuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A1-495-05, P-98-2003, A3-1143-02, Nr. I1-4-05 ir kt.). Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių.
R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir Institucijos nutarimu jis nubaustas už leistino greičio viršijimą (b. l. 4, 5). Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos akivaizdu, kad pagrindiniu įrodymu, kaltinant R. M. tuo metu galiojusios redakcijos ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, pagrindinis įrodymas – greičio matavimo prietaiso ,,Berkut“ R parodymai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio greičio. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse taip pat laikomasi praktikos, kad įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 9 punkte numatyta, kad patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, keliami papildomi reikalavimai. Vienas iš jų – būti susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų instrukcijomis, išlaikiusiems įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis (Policijos patrulių veiklos instrukcijos 9.4 p.).
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2009 m. sausio 26 d. raštu Nr. 50-s-9-346 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė informaciją, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros patruliai E. S. ir D. G. yra susipažinę su greičio matavimo prietaiso ,,Berkut“ R naudojimo instrukcija, 2007 m. gruodžio 20 d. išlaikę įskaitą ir moka šiuo prietaisu naudotis. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, R. M. administracinį teisės pažeidimą padarė 2007 m. gruodžio 12 d., kai, sprendžiant iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro paaiškinimų, pažeidimą fiksavę pareigūnai E. S. ir D. G. dar nebuvo apmokyti dirbti su greičio matavimo prietaisu ,,Berkut“ R, įskaitos išsilaikę nebuvo. Tokiu būdu, šiuo prietaisu užfiksuoti duomenys negali būti pripažinti surinktais teisėtai. Nesant įrodymų, kad pareigūnai mokėjo tinkamai juo naudotis, kelia abejonių ir prietaisu užfiksuotų duomenų tikslumas. Konstatavus, kad pagrindinis įrodymas administracinio teisės pažeidimo byloje gautas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju – pažeidžiant Policijos patrulių veiklos instrukcijos 9.4 punkto nuostatas, o kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti R. M. kaltę padarius ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, nėra, o visos nepašalintos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. M. atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. M. apeliacinį skundą patenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartį, Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimą panaikinti, R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.