- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- eA-2175-654/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03070-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- H. S. H. A. J., Z. F. F. F.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. S. H. A. J. ir Z. F. F. F. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. S. H. A. J. ir Z. F. F. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai H. S. H. A. J. (toliau – ir Pareiškėjas) ir Z. F. F. F. (toliau – ir Pareiškėja) (kartu toliau – ir Pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, Atsakovas) 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21M35715 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1637 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamento iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:
2.1. (duomenys neskelbtini).
2.2. Atsakovas turėjo pareigą organizuoti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas. Asmens teisė į tiesioginį rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Šiuo atveju Komisija sprendime nenurodė nei vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti pareiškėjams teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.
2.3. Prašyme suteikti prieglobstį pareiškėjai nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nes dėl garbės nusižengimo pareiškėjams kyla grėsme visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą.
2.4. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės įrodo, kad jų sveikatai ir gyvybei yra kilusi reali grėsmė, todėl jiems turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Jie priskirtini padidintos rizikos asmenų grupėms, vertindamas individualią riziką atsakovas į tai privalėjo atsižvelgti. Aplinkybė, kad jie negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės garbės nusižengimus įvykdžiusiems asmenims (duomenys neskelbtini).
2.5. Komisija sprendime nepasisakė dėl pareiškėjų išdėstytų aplinkybių, kiek tai susiję su jų išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu į ją atvykti, o tik abstrakčiai pasisakė, jog sprendimai yra teisėti, pareiškėjai neturėjo teisės kirsti sienos, neturi ryšių su Lietuvos Respublika.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
3.1. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.
3.2. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjų prašymo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjų istorija savaime nesąlygoja pabe?gėlio statuso jiems suteikimo, nes tariamas persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjams jų gyvenamojoje vietoje jiems gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.
3.3. Atsakovas nustatė, kad beatodairiškas smurtas pareiškėjų kilmės šalyje nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgęs į tai atsakovas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
3.4. Atsakovas nurodė, kad Komisija prieglobsčio prašytojų skundus nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas būtu būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir patys pareiškėjai.
3.5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai tinkamai nepagrindė savo prašymo. Pareiškėjai, siekdami apginti savo teises nuo tariamo persekiotojo (duomenys neskelbtini) veiksmų į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas nesikreipė. Duomenų, kad kilmės valstybė nenorėtų ar negalėtų pareiškėjų apsaugoti ir kad toks nenoras ar negalėjimas būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjų rase, religija, tautybe, priklausymu socialinei grupei ar politinių įsitikinimų), pareiškėjai nepateikė.
3.6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) asmeniškai susidūrė su realia fizine grėsme ar pavojumi gyvybei arba pagrįstai bijo susidurti su persekiojimo veiksmais grįžimo į kilmės valstybę atveju.
II.
4. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjų H. S. H. A. J. ir Z. F. F. F. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 21M35715 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus – sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 2 metų ir C. SIS II perspėjimo terminą nuo 3 iki 2 metų. Atitinkamai pakeista ir Komisijos sprendimo dalis. Kitą pareiškėjų skundo dalį teismas atmetė.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjai pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, jog jie (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas, kuriomis grindė savo sprendimą. Teismas rėmėsi bylai aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konvencija, Įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija) (toliau – ir Tvarka) nuostatomis.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jų nurodyti argumentai. Departamentas atsižvelgė į pareiškėjų asmenybę bei į jų kilmės valstybę apibūdinančią informaciją. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojų pateikto prašymo suteikti jiems prieglobstį. Remiantis EPPB pateikiama informacija, šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjų paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Departamento išvada, kad pareiškėjams kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjų subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjų atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jų baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jų subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjų baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjams negresia kankinimai ar mirtis, todėl jie neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjų pasakojimas apie priežastis, privertusias išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktaus pobūdžio, atsakinėdami į papildomus klausimus pareiškėjai apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Pareiškėjai nenurodė, jog buvo tiesiogiai susitikę su persekiojančiais asmenimis. Taip pat, savo prieglobsčio prašymą pareiškėjai grindžia bendra situacija kilmės šalyje, konkrečių individualių aplinkybių, kad prieš atvykstant į Lietuvos Respubliką yra diskriminuojami ar persekiojami, pareiškėjai nenurodė. Tarptautinė apsauga suteikiama tuo atveju, jei yra reali individuali grėsmė, o pareiškėjai neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) asmeniškai susidūrė su realia fizine grėsme ar pavojumi gyvybei arba pagrįstai bijo susidurti su persekiojimo veiksmais grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundo teiginiai yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Vien pareiškėjų nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.
10. Teismas konstatavo, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Pareiškėjų deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai nesuteikė jiems pabėgėlio statuso, o taip pat jie neatitinka Įstatymo 87 straipsnio reikalavimų ir papildomos apsaugos.
11. Pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad pareiškėjai prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyti. Teismas, atsižvelgęs į tai, sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjams prieglobstį, vengdami grąžinimo pareiškėjai gali pasislėpti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad sprendimas dalyje, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos yra pagrįstas ir atitinkantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
12. Teismo vertinimu, nors pareiškėjai ir kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjų situaciją, būtų proporcinga pareiškėjams uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo. Byloje nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir/ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadų, jog pareiškėjų gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Taigi, pareiškėjų situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė ir pareiškėjams nustatomas dvejų metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjai buvo išsiųsti ir jų pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka. Remiantis analogiškais argumentais pakeistas atsakovo sprendimas ir nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
13. Pareiškėjai H. S. H. A. J. ir Z. F. F. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundą tenkinti.
14. Pareiškėjai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes buvo pažeistos proceso teisės normas, žmogaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą principas, o atsakovo surinkta ribota informacija, kuria rėmėsi teismas, yra neobjektyvi ir prieštarauja pareiškėjų kilmės šalies realybei. Bylą nagrinėjantis teismas buvo suklaidintas, o esminiai faktinių aplinkybių vertinimo trūkumai nebuvo pašalinti, kas taip pat sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą.
15. Pažymi, kad pareiškėjų baimė yra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje jiems galimai gresia kankinimai ar mirtis, todėl jie atitinka pabėgėlio statuso reikalavimus. Komisijos sprendimas buvo priimtas neįvertinus jų paaiškinimų ir jų neišklausius, jiems nedalyvaujant nagrinėjimo procese buvo pažeistas vienas esminių žmogaus teisių principų – žmogaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Pareiškėjai buvo prašę, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas bei dalyvavimas procese. Buvo prašyta atsakovo, kad skundo nagrinėjimo procedūra būtų organizuota taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Nepaisant to, skundo nagrinėjimo metu pareiškėjai nebuvo pakviesti dalyvauti, nebuvo išklausyti.
16. Pareiškėjai teigia, kad buvo netinkamai ištirta ir įvertinta jų kilmės šalyje susidariusi situacija, taip pat nebuvo ištirta esama jų gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematika. Nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija, susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjų individualios persekiojimo rizikos tikimybe. Nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjų individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Atsižvelgus į vyriausybės tiesioginę grėsmę pareiškėjams, baimė grįžti vertintina kaip visiškai pagrįsta.
17. Motyvuoja, kad nebuvo objektyviai įvertinta nustatytų faktinių aplinkybių visuma. Pareiškėjai mano, kad jų pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Pareiškėjų deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra ne hipotetinio pobūdžio, o visiškai pagrįsta. Taigi, „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra įvykdyta ir pareiškėjai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o Migracijos departamentas asmenims nepagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Pareiškėjai prašo jų apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti.
21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
22. Nenustačiusi aplinkybių, kurioms esant, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, atsižvelgusi į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, bylos šalių pozicija yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus byloje nagrinėjamais klausimais, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjų prašymo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos, tačiau parinko nepagrįstus ir neproporcingus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką – 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šiuo laikotarpius sumažino iki 2 metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.
24. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog prieglobstis ir papildoma apsauga jiems nesuteikta nepagrįstai, atsakovui neįvykdžius pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinkus aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.
25. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
26. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
27. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
28. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
29. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
30. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).
31. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad, pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo, prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-889-968/2022).
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjų paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjų kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėjai nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jų baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo aukomis. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, pareiškėjų istorija savaime nesa?lygoja pabe?ge?lio statuso jiems suteikimo, nes tariamas persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjams jų gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.
33. Atsakovo atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta pareiškėjams kylančios grėsmės, o ir pareiškėjai nepateikė tai pagrindžiančius įrodymų (balso žinučių, nuotraukų ir kt.). Pareiškėjai, siekdami apginti savo teises nuo tariamo persekiotojo (duomenys neskelbtini) veiksmų į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas nesikreipė. Duomenų, kad kilmės valstybė nenorėtų ar negalėtų pareiškėjų apsaugoti ir kad toks nenoras ar negalėjimas būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjų rase, religija, tautybe, priklausymu socialinei grupei ar politinių įsitikinimų), pareiškėjai nepateikė. Be kita ko, vertinant individualią pareiškėjų situaciją konstatuota, kad (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, kad tarptautinė apsauga suteikiama tuo atveju, jei yra reali individuali grėsmė, o pareiškėjai neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) asmeniškai susidūrė su realia fizine grėsme ar pavojumi gyvybei arba pagrįstai bijo susidurti su persekiojimo veiksmais grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pareiškėjų apeliaciniame skunde akcentuojami bendro pobūdžio teiginiai apie situaciją jų kilmės valstybėje bei teigiama, kad jie susiduria su realia grėsme. Tačiau be bendro pobūdžio teiginių nėra nurodyta, koks konkretus, asmeniškas pavojus gresia pareiškėjams, tariami grasinimai, kurių susilaukė pareiškėjai, nėra nedetalizuojami.
34. Spręsdamas dėl papildomos apsaugos (Įstatymo 87 straipsnis) suteikimo atsakovas pagrįstai pažymėjo, kad papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama individualiai nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu grėsmės, kylančios konkrečiam apsaugos prašytojui, įrodymu. Prieglobsčio prašytojo baimė – subjektyvus faktorius – turi būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, bet objektyviais faktoriais – konkrečiomis su prieglobsčio prašytoju tiesiogiai susijusiomis aplinkybėmis. Tik vienu atveju prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Šiuo atveju pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių, patikimų duomenų apie tai, kad jiems gresia realus pavojus, kuris atitinka minėtas sąlygas. Esant šioms nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų prieglobsčio suteikimo ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų.
35. Atmestini ir pareiškėjų argumentai, kad Migracijos departamento Komisijoje jų skundas turėjo būti nagrinėjamas žodine tvarka. Remiantis Tvarkos aprašo 222 punktu, sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjų pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjai savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų H. S. H. A. J. ir Z. F. F. F. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.