Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-826-1033/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-10
Bylos Nr.
1-826-1033/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40671-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
S. G.
Nukentėjusysis
G. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-826-1033/2017Proceso Nr. 1-01-1-40671-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.2; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Aistei Bareikei, Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorams Justui Gureckui, Editai Kadūnienei,kaltinamajam S. G.,nukentėjusiam G. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. 2016 m. rugpjūčio 27 d., apie 03.00 val. viešoje vietoje - prie viešbučio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kumščiu sudavė G. V. ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, 11 danties vainiko nuskėlimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad buvo namuose, kai jam paskambino G. V. ir pasiūlė susitikti prie viešbučio pasikalbėti, iškvietė jam taksi. Atvažiavus į viešbutį, G. V. pakvietė į barą viešbutyje (duomenys neskelbtini), nupirko butelį degtinės. Bare abu sėdėjo, gėrė, bendraujant pradėjo kivirčytis dėl jo sesers A. G.. G. V. pasakė „vis tiek tave papjaus, o tavo sesuo gaus rūgšties per langelį“. Tada jis pakvietė G. V. į lauką, ten abu susistumdė automobilių aikštelėje, po ko pastarasis nubėgo prie viešbučio įėjimo durų, o jis pasivijęs trenkė jam į veido sritį ir nuėjo link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Ten stovėjo taksi ir jis išvažiavo namo. Nukentėjusysis jam smūgių nesudavė, nesivijo. Iki susitikimo abu buvo išgėrę. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, o nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies, t. y. 300-400 Eur sumai. Nesutinka, kad sudaužė nukentėjusiojo telefoną, nes įvykio metu G. V. telefone jam rodė fotografiją, telefonas buvo veikiantis ir visada jį dėjo į vidinę kišenę. Po įvykio telefonas nebuvo sudaužytas, nuo jo smūgio G. V. nebuvo nugriuvęs. Įvykio vieta, kur jis trenkė buvo apšviesta. Jis dirba ir gauna 600-700 Eur atlyginimą, žalos nėra atlyginęs. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė.

Nukentėjusysis G. V. parodė, kad S. G. internete negražiai parašė, pradėjo jį įžeidinėti. Ginčas buvo dėl turto, nes kurį laiką jis gyveno su S. G. seserimi. Kai jiedu išsiskyrė, kilo ginčas dėl daiktų, kuriuos prašė grąžinti. Dėl aplinkybės su rūgštimi nesutinka. Negali pasakyti, ar jis pakvietė S. G. į viešbutį, bet iškvietė taksi. Viešbučio bare abu išgėrė degtinės, susiginčijo dėl daiktų, kuriuos buvo pirkęs. S. G. pasikvietė jį į lauką, nuėjo už autobusiuko, kad kameros nefilmuotų ir pradėjo mušti. Negali pasakyti, kiek tiksliai smūgių sudavė, bet tikrai ne vieną. Sudavė smūgius į veidą, į krūtinę. Į veidą smogė prie viešbučio durų. Nuo smūgio jis nugriuvo ant nugaros. Atgal S. G. nesmūgiavo. Įvykio metu buvo išgėręs. Policija atvažiavo, liepė jam eiti namo. Jis nuėjo į degalinę ir pats išsikvietė greitąją pagalbą. S. G. pareiškė 1770 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro 70 Eur odontologo išlaidos, 300 Eur sudaužytas telefonas ir 1400 Eur negautos darbo pajamos, nes dėl nedarbingumo negalėjo eiti į darbą ir jam nebuvo sumokėta. Jis dirba (duomenys neskelbtini) ir per mėnesį gauna apie 1500 eurų atlyginimą atskaičius mokesčius. Nedarbingumo jam nemokėjo, nes įvykio metu buvo išgėręs. Jokio “Sodros” rašto neturi, kadangi daktarai žodžiu pasakė, kad nebus mokama, nes buvo neblaivus. Į „Sodrą“ nesikreipė. Telefonas, kurį sudaužė S. G., buvo naujas, prieš savaitę pirktas. Jį laikė galinėje kišenėje ir, kai nugriuvo nuo S. G. smūgio, sudužo ekranas ir telefonas sulinko, tačiau veikė, juo buvo galima paskambinti. Šiuo telefonu išsikvietė pagalbą. Iki įvykio telefonas nebuvo sudaužytas. Šiuo metu nusipirko naują telefoną, o sudaužytą išmetė, nes negali pakeisti ekrano. Moralinės žalos atlyginti neprašo. Jo atlyginimas priklauso nuo to, kiek valandų dirba, nuo premijų už darbo rezultatus, darbo nakties metu. Kiekvieną mėnesį vis mažiau gauna, nes premija kaip grandinė pasidaro. Dirba pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką. Nedarbingumas buvo dėl danties nuskėlimo, kraujosruvos lūpoje ir dėl žandikaulio skilimo. Ligoninėje negulėjo, bet buvo nepatogumų dėl valgymo, turėjo valgyti skystą maistą. Prašo civilinį ieškinį tenkinti.

Liudytoja A. G. teisme parodė, kad kaltinamasis S. G. yra jos brolis. Ji sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad paties įvykio nematė. Rugpjūčio mėnesį iš 26 d. į 27 d. apie 01.00 val. jai paskambino G. V. ir prašė pasakyti broliui, kad nieko nerašytų. Ji pasakė, kad tegu pats broliui tai pasako. Tada G. V. pradėjo smerkti ją, jos giminę, brolio panelę, todėl ji padėjo ragelį. Su seserimi ir brolio panele nuvažiavo klubą. Apie 04.00 val. nakties jai paskambino brolis ir pasakė, kad yra prie (duomenys neskelbtini) naktinės parduotuvės, buvo susitikęs su G. ir jam kartą trenkė. Ji neklausė kur trenkė, brolis buvo išgėręs. Prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, ji paėmė brolį ir grįžo namo į (duomenys neskelbtini). Palikusi S. G. namuose, grįžo prie viešbučio (duomenys neskelbtini) ir apsaugos paklausė kas įvyko. Jai pasakė, kad žemesnis vaikinas trenkė aukštesniam vieną kartą ir pasišalino. Apsaugos darbuotojo vardo ir pavardės nežino. Brolis trenkė G. V., kadangi šis pasakė, kad visus papjaus ir atėjęs pas ją į darbą apipils rūgštimi. Ji dirba ilgais vakarais, o jis gyvena netoli, todėl vakarais viena bijojo dirbti. Kartą su peiliu prieš ją puolė, kitą kartą su žirklėmis atėjo su ja pasikalbėti. Apie sudaužytą telefoną brolis nieko neminėjo. Šią aplinkybę sužinojo policijoje. Iki tol G. V. telefonas nebuvo sugadintas, neseniai buvo įsigijęs.

Liudytojas P. Š. parodė, kad dirba "G4S Lietuva" apsaugos darbuotoju. Dirbdamas gavo pavojaus signalą iš viešbučio ir išvažiavo į įvykio vietą. Jam privažiuojant pamatė du piliečius, iš kurių vienas smogė kitam ir pasišalino. Su nukentėjusiuoju jis bendravo, užėjo į viešbutį. Vaikinus matė prie pat įėjimo durų. Ta vieta nelabai buvo apšviesta. Matė iš 20-30 metrų atstumo. Po smūgio jis šūktelėjo, kad asmuo apsiramintų. Tas, kuris smogė, iškart pasišalino. Smogė vieną kartą. Tam, kuriam buvo smogta susvirduliavo, bet nebuvo nukritęs. Nukentėjusysis atgal nesudavė. Nematė, kad tam piliečiui, kuriam smogta, būtų kas nors iškritę. Paskui nukentėjusysis skambino telefonu. Jis pasiūlė pačiam skambinti ir kviesti policiją. Skambino nukentėjusysis iš savo telefono. Iš arti to telefono nematė. Nukentėjusysis nesakė, kad telefonas sudužo ar neveikia. Nematė iš kur tą telefoną G. V. ištraukė. Kai atvažiavo policija, girdėjo, kaip policininkai nukentėjusiajam aiškino, kad kitą dieną galės parašyti pareiškimą, nes tuo metu buvo neblaivus.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas G. V. pranešė, kad 2016-08-27 apie 03.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie viešbučio (duomenys neskelbtini) jį sumušė buvusios draugės brolis S. G., suduodamas rankomis ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį, tokiu būdu sulaužė žandikaulį, įskėlė dantį ir sukėlė fizinį skausmą (b.l. 1).

Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad G. V. iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2016-08-27 03.04 val. pranešė, jog prieš vieną minutę prie viešbučio (duomenys neskelbtini) nepažįstamas vyras tamsiai apsirengęs jį sumušė ir pasišalino. GMP atsisakė. Viską matė apsauga, laukia kartu su pranešėju prie viešbučio (b. l. 6)

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto rašto ir garso įrašo seka, kad 2016-08-27 03.00 val. Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Garso įrašas patvirtina, kad G. V. pats iškvietė policiją, nuo GMP atsisakė (b. l. 128-129).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2016-08-27 03.36 val. buvo pranešta, kad į degalinę (duomenys neskelbtini) atėjo vaikinas 35 metų, kuris pranešė, kad prieš 30 min. jį sumušė pažįstami asmenys. GMP inf. Laukia degalinėje. Praneša darbuotojas. Prie papildomos informacijos apie patikrinimą nurodyta, kad nukentėjusysis yra neblaivus, savarankiškai kreipsis į PK. Jam pažįstamas asmuo trenkė į veidą (b. l. 7).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2016-08-27 16.08 val. buvo apžiūrėtas G. V. pateiktas mobilaus ryšio telefonas "HTC", kurio ekranas sudaužytas, ant stiklo matomi daugybiniai įtrūkimai, telefono korpusas sulenktas, telefonas neveikia, paspaudus įjungimo mygtuką, neįsijungia (b.l. 16-17). Telefonas po apžiūros gražintas G. V. pagal pakvitavimą (b. l. 19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-08-30 rašte nurodyta, kad G. V. po įvykio GMP pristatytas į VšĮ RVUL, kur buvo apžiūrėtas, atliktos rentgenogramos. Lūžių nenustatyta, nukreiptas į VšĮ VUL Žalgirio kliniką, kur taip pat buvo apžiūrėtas, atliktos rentgenogramos, nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės skilimas (b. l. 21).

Specialisto išvadoje 2016-08-30 Nr. G2636/2016(01) nurodyta, kad G. V. nustatyta poodinė kraujosruva apatinėje lūpoje su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, 11 danties vainiko nuskėlimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai tiriamojo nurodytu laiku (2016-08-27). Morfologinių požymių nurodančių į skirtingą sužalojimą padarymo laiką, nėra. Sužalojimai visumoje tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi griuvimui, padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b. l. 25-26).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad kaltinamojo S. G. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. nukentėjusiojo G. V., liudytojų A. G. ir P. Š. parodymais, protokolu-pareiškimu, policijos registruojamų įvykių registro išrašu, įvykio registracijos kortelės duomenimis, Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, specialisto išvada, o taip pat paties kaltinamojo S. G. duotais parodymais.

S. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors byloje yra duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. G. galėjo būti neblaivus, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokį faktą neužfiksuota. Dėl to, aplinkybės dėl kaltinamojo neblaivumo teismas nepripažįsta atsakomybę sunkinančia.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas), į padarytą žalą, kuri nėra atlyginta, sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, anksčiau nebuvo teistas, taip pat į kaltinamojo asmenybę (dirba, vieną kartą baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, baudą sumokėjęs), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės minimumui už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 49 str. 3 d., 54 str.).

S. G. laikinai sulaikytas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52-53), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 126,69 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajam G. V. suteiktų gydymo paslaugų (b. l. 28-31). Į teismo posėdį civilinio ieškovo atstovas neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, savo ieškinį palaikė (b. l. 108).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais (2016-11-10 Gydymo paslaugų apskaitos išrašu), žala atsirado dėl neteisėtų S. G. veiksmų ir nebuvo atlyginta, kaltinamasis ieškinį pripažino, todėl šis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 109 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. V. pareiškė 1770 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 70 Eur išlaidos dėl odontologo paslaugų, 300 Eur žala dėl sudaužyto telefono „HTC“ ir 1400 Eur negautų pajamų, kadangi dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo kurį laiką dirbti (b. l. 13, 110-111, 114, 116).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko atlyginti 300-400 Eur turtinę žalą (odontologo išlaidas ir negautas pajamas). Aplinkybės dėl telefono sudaužymo nepripažino ir nurodė, jog įvykio metu nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs, telefoną nešiojo vidinėje kišenėje, prieš įvykį telefonas buvo veikiantis, rodė jam nuotrauką telefone, todėl mano, kad ne jis telefoną sugadino. Apklaustas liudytojas P. Š. nurodė, kad po S. G. smūgio G. V. nebuvo nugriuvęs, joks daiktas iš jo drabužių ar rankų neiškrito. Kai jis bendravo su nukentėjusiuoju ir pasiūlė pačiam skambinti į policiją, nukentėjusysis skambino iš savo telefono ir nieko nesakė, kad telefonas sudužo ar neveikia. Liudytoja A. G. nieko nebuvo girdėjusi apie sudaužytą nukentėjusiojo telefoną, šią aplinkybę sužinojo tik policijoje. G. V. patvirtino, o taip pat iš registruojamo įvykio kortelės ir Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo matyti (b. l. 6, 128-129), kad jis pats iš savo naudojamo telefono aparato 2016-08-27 03.04 val. iškvietė policiją, kas įrodo, jog po įvykio telefonas buvo veikiantis. Tačiau 2016-08-27 16.08 val., t. y. po įvykio praėjus apie 13 valandų, apžiūrint minėtą telefoną policijos komisariate buvo nustatyta, jog telefono „HTC“ ekranas yra sudaužytas, ant stiklo matomi daugybiniai įtrūkimai, telefono korpusas sulenktas ir telefonas neveikiantis. Paspaudus įjungimo mygtuką, neįsijungia (b. l. 16-17). Teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų, jog telefonas buvo sudaužytas dėl S. G. veiksmų, nes pagal liudytojo P. Š. ir kaltinamojo S. G. parodymus, nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs nuo kaltinamojo smūgio, įvykio metu telefonas nebuvo iškritęs. Teismas neturi pagrindo abejoti nešališko, jokiais ryšiais su kaltinamuoju ar nukentėjusiuoju nesusijusio liudytojo P. Š. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitai bylos medžiagai. Taip pat, kaip matyti iš bylos duomenų, G. V. įvykio metu buvo neblaivus, todėl galėjo tiksliai neprisiminti kokiomis aplinkybėmis sudaužė telefoną. Tai jis buvo parodęs ir ikiteisminio tyrimo tyrėjui (b. l. 10). G. V. 2016-08-27 protokole-pareiškime policijai dėl jo sumušimo apie sudaužytą telefoną nieko nenurodė (b. l. 1). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl 300 Eur žalos atlyginimo dėl sudaužyto telefono teismas atmeta neįrodžius, kad telefonas sugadintas būtent dėl S. G. nusikalstamų veiksmų.

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti 1400 Eur negautų pajamų, nes dėl sužalojimo buvo nedarbingas, negalėjo eiti į darbą pagal iš anksto nustatytą grafiką ir negavo pajamų. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl S. G. suduoto smūgio G. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jis turėjo nedarbingumą nuo 2016-08-27 iki 2016-09-12. Per šį laikotarpį jokių socialinių išmokų negavo (b. l. 117-118, 130). Iš AB (duomenys neskelbtini) pažymos apie gautas pajamas (b. l. 110) matyti, kad už 2016 m. rugsėjo mėnesį G. V. buvo išmokėta 748,06 Eur darbo užmokesčio. Tuo tarpu 2016 m. kovo –rugpjūčio mėnesiais jis gaudavo vidutiniškai 1156,15 Eur per mėnesį darbo užmokesčio. Taigi dėl turėto nedarbingumo patyrė 408,09 Eur nuostolį – negavo darbo užmokesčio (1156,15 - 748,06). Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad negautos pajamos (vidutinio atlyginimo skirtumas) nukentėjusiajam turi būti kompensuotos, priteisiant iš S. G. nukentėjusiajam G. V. 408,09 Eur negauto darbo užmokesčio. Dėl kitų negautų pajamų nukentėjusysis civilinio ieškinio nepagrindė, todėl jo reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Nukentėjusysis G. V. taip pat prašė priteisti 70 Eur išlaidų dėl odontologo paslaugų. Pagal kasos pajamų orderį matyti, kad už odontologo paslaugas G. V. sumokėjo 68 Eur (b.l. 116). Su odontologo išlaidomis kaltinamasis sutiko, reikalavimas pagrįstas įrodymais, todėl iš S. G. priteistina 68 Eur odontologo išlaidų (CPK 109, 115 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendė:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama dalimis) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Išaiškinti S. G., kad per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka, o esant BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalyje numatytoms sąlygoms, nesumokėta bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais arba areštu.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš S. G. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 126,69 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 69 ct) žalos atlyginimo.

G. V. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš S. G. civiliniam ieškovui G. V. 476,09 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 09 ct) turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas