Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-830-582-2013

Teisėjas: Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 20-2-00007-2011-6

2013 m. gruodžio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nuteistajam L. C., nuteistojo gynėjui advokatui Tomui Vidžiūnui, nukentėjusiosios I. V. atstovui advokatui Evaldui Liutkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta: L. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Taikyti L. C. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant L. C. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Paskirti L. C. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d. 4 p., 69 str. – turtinės žalos – 29 913,98 Lt – atlyginimą nukentėjusiajai I. V., kuri turi būti įvykdyta per 2 (dvejus) metus 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš L. C. nukentėjusiajai I. V. priteista 29 913,98 Lt turtinės žalos, 10 000 Lt neturtinės žalos ir 1320 Lt atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. nuteistas už tai, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, suvokdamas savo veiksmų neteisėtą pobūdį, savavališkai vykdė nukentėjusiosios I. V. ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, o būtent: žinodamas, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrąjį aukštą savo lėšomis yra įsirengusi I. V. bei žinodamas, kad paveldėjimo dokumentai yra įstatymiškai nesutvarkyti, ir, kad dalis šio namo įstatymiškai priklauso I. V., 2010 m. gruodžio 10 d. išgriaudamas vidinę namo sieną, skyrusią patekimą iš pirmojo į antrojo aukšto patalpas, I. V. padarė 5100 litų turtinę žalą, 2010 m. gruodžio 11 d. išimdamas visus penkis namo pirmojo aukšto langus bei vienerias duris, I. V. padarė bendrą 3000 litų turtinę žalą; nupjaudamas šilumos tiekimo vamzdžius, padarė nukentėjusiajai bendrą 6000 litų turtinę žalą; išlauždamas antrojo aukšto virtuvės ir kambario duris padarė jai bendrą 2500 litų turtinę žalą; apsigyvendamas antrojo aukšto – I. V. įrengtose patalpose, ten sugadindamas laminuotas grindis, padarė 1000 litų turtinę žalą; medinius laiptus – padarė 1000 litų turtinę žalą; sukraudamas drabužius į šiukšlių maišus ir padarydamas netinkamus juos dėvėti, padarė bendrą 1800 litų turtinę žalą; išmesdamas pirmojo aukšto vonią padarė 500 litų turtinę žalą, taip name sudarydamas I. V. šeimai neįmanomas gyventi sąlygas, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę į namo dalį, kurioje gyveno I. V. bei suniokodamas bendrą ir asmeninį I. V. turtą padarė I. V. bendrą 20 900 litų turtinę žalą ir didelę žalą jos teisėms ir asmeniniams interesams.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, jo padarytos išvados yra nemotyvuotos, paremtos nevisapusiška byloje esančių duomenų analize, netiriant ir nesiaiškinant visos įrodomosios informacijos teisėtumo bei pagrįstumo. Dėl to buvo paminta pagrindinė įstatymuose įtvirtinta teismų pareiga – nustatyti tiesą byloje ir priimti teisingą sprendimą. Teisėtas ir pagrįstas sprendimas byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei buvo išsamiai išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, teisingai kvalifikuojami asmenų veiksmai, įvertinama visa įvykio situacija. Kauno apylinkės teismas savo nuosprendyje pažeidė ir netinkamai taikė tiek materialias, tiek procesines teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. C. apeliacinis skundas tenkinamas.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis nuo 1959 metų gyvena adresu Tauro g. 16-1, Kaune. Jo namas yra kaimynystėje su (duomenys neskelbtini), namu. (duomenys neskelbtini) sklype mūrinis namas buvo pradėtas statyti apie 1990 metus. Anksčiau toje vietoje buvo medinis namas. T. J. buvo antrasis K. J. vyras, o Inga – jų dukra. Namas ir sklypas nuosavybės teise priklausė K. J.. K. J. dar turėjo ir sūnų L. C. iš pirmosios santuokos. Namą (duomenys neskelbtini) pastatė T. J.. Namas buvo su stogu ir langais. Stogas buvo iš šiferio, o langai mediniai. Kaip tuo metu atrodė namo vidus, jis nematė. Apie 2008 metus, kai jis lankėsi pas I. V., matė, kad namo antrasis aukštas yra įrengtas ir tvarkingas. Jame gyveno I. V. su sūnumi. Tarp įkalinimų Linas su draugu įsirenginėjo kambarį pirmajame aukšte. Prieš paskutinį patekimą į koloniją T. J. L. C. buvo prisikalbinęs padėti statant namą. Matė, kaip Linas maišė skiedinį, tačiau tai truko neilgai, kelias savaites. Namo statymo darbuose, kiek jis matė, Linas dalyvavo labai mažai. 2009-2010 metais (tikslaus laiko neprisimena) buvo pakeistas namo stogas iš šiferinio į metalinį. Namo langai pakeisti į plastikinius. Liudytojas nežino kas keitė ir mokėjo už namo stogo ir langų pakeitimą. Tik jam Inga yra sakiusi, kad ji su netikru savo broliu Linu pykstasi dėl namo ir, jei Ingą iš minėto namo išvys, tai Inga nusiardys ir namo stogą. Mano, kad už stogo pakeitimą pinigus mokėjo I. V.. Inga su savo vyru A. V. gyveno apie 1,5 – 2 metus. Ar A. V. prisidėjo prie minėto namo statybos, t.y. vidaus apdailos darbų, jis nežino. Namo antrasis aukštas buvo sutvarkytas ir apstatytas baldais. Kad iš namo pirmo aukšto išimti visi langai, jam pasakė kaimynė V. B.. 2009–2010 metų žiemą I. V. tame name negyveno. Kai jis pasiteiravo kodėl, ji paaiškino, kad namas labai didelis, labai daug kainuoja jį apšildyti, nes reikia dažnai kurianti ir todėl, kai būna labai šalta, užšąla vandentiekis, todėl Inga žiemos metu nuomojasi butą ir gyvena ten, atgal grįžta, kai atšyla orai. Ar I. V. name gyvendavo ankstesnes žiemas, jis nežino. Jis daugiausia bendraudavo su T. J. ir Kristina, nes jie nuo seno buvo kaimynai, bet tas bendravimas buvo tik kaip tarp kaimynų. Kai išsikraustė Tadas, bendravimas su šiais kaimynais dar labiau sumažėjo, o mirus Kristinai su jais beveik nebendrauja. Apie jų konfliktus nieko nežino, tik Inga jam sakė, kad ją Linas išvarė iš namo, o kaip yra iš tikrųjų nežino, nes nematė.

Liudytoja E. V. parodė, kad nuo pat gimimo, t.y. 1972 metų, gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). Namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra kaimynystėje. Tuo adresu turėtų gyventi L. C. ir Inga, kurios pavardės nežino. Namas ir sklypas priklausė jų motinai K. C.. Namą statė Ingos tėvas. Ar Linas padėjo statyti namą, ar ne, ji negali pasakyti, kadangi neatsimena. Kiek žino, Inga, kaip ir Linas, kai grįždavo iš įkalinimo įstaigos, visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini). Namas iš išorės, kiek matė, atrodo tikrai tvarkingai. Kaip jis atrodė ir atrodo viduje, ji nežino. Kai iš įkalinimo įstaigos grįžo Linas, jis kartu su Inga tvarkydavosi kieme ir sode, pjaudavo žolę, genėjo medžius, išsibetonavo aikštelę automobiliams ir pan. Kiek matė, pastarieji sugyveno gerai ir taikiai. Ji pastebėdavo, kad nei Ingos, nei jos sūnaus žiemomis nesimatydavo, jų name nešviesdavo šviesos languose, nei matydavo ką nors vaikštant, nei automobilio kieme nebūdavo, nes Inga anksčiau važinėdavo automobiliu. Per Šv. Kalėdas, t.y. 2010-12-25, jie su šeima namuose aptarinėjo, kad Linui ir Ingai kažkas išėmė langus, gal dėl to, kad nesusimokėjo. Ar tas namas yra tvarkingas ir tinkamas gyventi, nežino. Ji su Linu ir Inga bendrauja gana mažai, dažniausia tik pasisveikina ir tiek. Kol Linas buvo įkalinimo įstaigoje, Tadas pas Ingą lankydavosi labai dažnai, tačiau sugrįžus Linui, Tadas rodosi labai retai, bent jau ji nematė. Kodėl Tadas nustojo čia lankytis, ji nežino, galbūt nesutaria su Linu. Ji girdėjo, kad kol dar buvo gyva Kristina, ji gyveno labai prastomis sąlygomis, viename kambariuke, pirmajame namo aukšte. Inga gyveno antrajame namo aukšte, o Linas pirmajame.

Liudytojas E. Č. parodė, kad jam paskambino I. V. ir pasiteiravo, ar jis gali atstovauti ją ir jos netikrą brolį L. C. dėl namo (duomenys neskelbtini), pridavimo, kad vėliau jį būtų galima pasidalinti. 2010 m. spalio mėn. jis pasirašė su pastaraisiais įgaliojimą, kuriuo buvo įgaliotas atstovauti visais minėto namo pridavimo klausimais. Dar prieš sutarties sudarymą, jis buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini). Tada su Linu apėjo visą namą, viską apžiūrėjo, namas buvo visiškai tvarkingas su langais, o antrasis aukštas buvo visiškai suremontuotas. Į jį buvo padarytas atskiras įėjimas, kad nereikėtų vaikščioti pro pirmąjį aukštą, nes, kiek žino, Linas su Inga gražiuoju ir žodiniu susitarimu namą buvo pasidalinę per pusę, t.y., Linui atiteko pirmasis aukštas, o Ingai - antrasis. Žino, kad antrojo aukšto remontą pasidarė Inga iš savų lėšų. Linas nuo pat grįžimo iš kolonijos ir apsigyvenimo minėtame name, neleido Ingos į rūsį prie skaitiklių. Už visus komunalinius patarnavimus mokėjo Inga, Linas nė kiek neprisidėjo. Namas tuo metu buvo visiškai tvarkingas ir paruoštas pridavimui, kaip gyvenamasis, jame buvo visi reikalingi santechniniai ir šildymo mazgai, elektros įvadai, visi langai. Taip pat žino, kad viską matavo meistrai, nes reikėjo išmatuoti elektros varžas ir kt. Vėliau jam buvo atsiųstas L. C. pareiškimas, kad pastarasis anksčiau pasirašytą įgaliojimą atšaukia. Liudytojo manymu, Linas, iš notarų sužinojęs, kad pridavus namą, teisiškai pastarajam priklausys tik ¼ namo, su tuo nenorėjo sutikti, todėl visaip norėjo sukliudyti namo pridavimui. Žiemą (tikslios datos neprisimena), prieš pat Šv. Kalėdas, L. C. išėmė pirmojo aukšto visus langus, taip pat nupjovė visus radiatorių vamzdžius, taip sugadindamas šildymo sistemą, taip mėgino padaryti namą nebetinkamą gyventi, kad namo jau nebebūtų galima priduoti. Tačiau kaltinamasis pavėlavo, nes visi atsakingi asmenys jau buvo minėtą pastatą apžiūrėję, visas pažymas jau buvo išdavę, todėl namas vis tiek buvo priduotas. Linas, nepatenkintas tokia situacija, perėjo gyventi į antrąjį aukštą, išvarė iš ten I. V. su mažu vaiku, išlaužė ten buvusių kambarių duris, išmėtė ten buvusius daiktus ir drabužius, apsigyveno antro aukšto virtuvėje, nes ten yra katilas. Kitaip tariant, iš namo padarė landynę. Visa tai jis žino, nes jam dažnai paskambina I. V. ir teiraujasi patarimų ir pagalbos, nes jis I. V. atstovauja visais namo klausimais. Liudytojas kategoriškai teigia, kad namas buvo tikrai tinkamas gyventi, o antrasis aukštas net gražiai ir visiškai suremontuotas, tačiau kaltinamasis viską sugadino, sulaužė, išardė. Dėl šių L. C. veiksmų nukentėjusioji patyrė didelę žalą, nes namą padarė nebetinkamą gyventi. Taip Inga buvo priversta su mažu vaiku išeiti į gatvę ir nuomotis butą, nes, be to, pastarajai buvo dar ir grasinama susidoroti.

Liudytojas T. J. parodė, kad jis nuo 1976 metų gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu ten stovėjo medinis namas. Jis buvo susituokęs su K. C., kuri iš pirmosios santuokos turėjo sūnų Liną. Jis su Kristina susilaukė dukros Ingos. 1980 metais buvo padarytas naujo namo projektas, o 1982 metais jis pradėjo statyti mūrinį namą tame pačiame sklype, kur stovėjo ir senasis medinis namas. Jis namą statė gana ilgai, nes statydavo tik laisvu nuo darbo metu. Baigė statyti 1988 metais. Namas buvo su langais, stogu, radiatoriais, tik be vidinės apdailos. Jis į pagalbą samdydavosi kitų žmonių. Statybų metu kaltinamasis dar buvo per mažas tokiems darbams, o vėliau Linas kalėjo tris kartus su trumpais, kelių mėnesių tarpais, kuriuos praleisdavo (duomenys neskelbtini). Kol Linas buvo įkalinimo įstaigose, jis jį remdavo, vis duodavo žmonai pinigų, kas dvi savaites po 200 litų, kad Linui būtų nuvežta maisto produktų ir pan. Kai Linas sugrįžo iš įkalinimo įstaigos paskutinį kartą, su juo net nesisveikino. Mano, kad Linas jau nuo pat Kristinos mirties žinojo, kad jam priklausančią dalį namo jis atiduos savo dukrai Ingai, o jam liks mažoji namo dalis. Kol Linas buvo įkalinimo įstaigoje, jis pasirūpindavo namo šildymu, nupirkdavo malkų, anglių, kadangi namo apšildymui reikėjo gana daug pastangų ir kieto kuro. Tačiau, kai grįžo Linas, jis kieto kuro jau nepirko ir nevežė, nes galvojo, kad jie patys gali susitvarkyti su tokiais darbais. Dukra, kol Linas kalėjo, susitvarkė namo antrąjį aukštą, nes jie žodžiu iš pat pradžių taip buvo pasidalinę namą – Ingai priklauso antras namo aukštas, o Linui – pirmasis, t.y. ji pasidarė namo vidaus apdailą ir apstatė baldais. Jis dukrai antro aukšto virtuvėje dar papildomai įrengė kieto kuro katilą. Kai dukra išsiskyrė su savo vyru, žiemomis ji nuomodavosi butą, tai yra šalčiausius žiemos mėnesius praleisdavo kitur, ne savo name. Linas name jau gyvena trečią žiemą. Pirmas dvi žiemas Linas gyveno pirmajame namo aukšte, tik dabar persikėlė į antrąjį aukštą, nes pirmajame aukšte išėmė langus ir nupjovė radiatorių vamzdžius. Kadangi Linas nė kiek neprisidėdavo prie namo šildymo, Inga su sūnumi žiemą nuomodavosi butą kitur, nes taip buvo pigiau, negu apšildyti tokio dydžio namą. Namo vandentiekis ar šildymo sistema, kol ten gyveno Inga, niekuomet nebuvo užšalusi. Kaip tik prieš sugrįžtant Linui, buvo pakeistas senasis namo šildymo katilas į naująjį, kuriam reikia mažiau priežiūros ir kieto kuro. Sugrįžęs Linas pradėjo tvarkytis pirmąjį namo aukštą, pakeitė senus medinius langus į plastikinius, įsistatė šarvuotas duris, tačiau nuo to momento dukrai Linas jau nebeleisdavo įeiti į rūsį, nes tik per pirmąjį aukštą galima patekti į rūsį. Jis neleido Ingai pasikūrenti, pašildyti namų, dėl ko Inga, kadangi pastaroji gyveno su mažamečiu sūnumi, turėjo vėl išsikraustyti. Linas, kiek žino, nėra mokėjęs jokių mokesčių. Už viską visada turėdavo sumokėti Inga. Pirmojo aukšto radiatorių vamzdžiai buvo nupjauti 2010 metų rudens pabaigoje, žiemos pradžioje. Tai turėjo būti maždaug tuo pačiu laiku, kai Linas išėmė ir langus, nes dar 2010 metų lapkričio mėnesį jis vaikščiojo name ir matė, kad viskas tvarkoje. Jo nuomone, L. C. taip elgiasi, nes nori sutrukdyti priduoti namą ir jį padalinti pagal įstatymą, kaip priklauso, nes tokiu atveju Linui nebus skirta puse namo, kaip buvo susitarta žodžiu. Pats Linas prie namo statybos ir apdailos yra labai mažai prisidėjęs, jis šį namą pats pastatė santuokoje su Kristina ir jam priklausančią namo dalį nori atiduoti dukrai Ingai ir anūkui. Inga taip pat įdėjo daug lėšų, kol susitvarkė namo antrąjį aukštą, o Linas savavališkai jame apsigyveno ir Inga buvo priversta išsikraustyti. Iki pat 2010 metų pabaigos (tikslios datos neprisimena), kol Linas neišėmė langų, o vėliau nenupjaustė radiatorių, namas tikrai buvo tinkamas gyventi, o Linas jį sugadino, padarė nebetinkamą gyventi, nes sugadino gerai veikiančią šildymo sistemą, išlaužė antro aukšto kambarių duris, išgriovė sieną, skiriančią patekimą iš pirmojo aukšto į antrąjį. Namas prieš sugrįžtant Linui, buvo su mediniais langais, kuriuos Linas pakeitė, tačiau dabar buvusių langų atgal nesudėjo. Linas iš pradžių išėmė langus, kad namo nebebūtų galima priduoti, tačiau, kai pamatė, kad namo pridavimo reikalai toliau juda į priekį, nupjovė radiatorių vamzdžius. Dukra jam guosdavosi, kad labai dažnai jai tenka bartis su Linu, tačiau, kad pastarieji būtų mušęsi, ar Linas Ingai būtų grasinęs, jis nėra girdėjęs. Jis pas dukrą lankosi taip pat, kaip ir anksčiau, ne rečiau, kada jie susitaria, tada ir aplanko.

Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., buvo perskaityti liudytojų V. S. ir S. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 14-15, 17-18).

Liudytoja V. S. parodė, kad nuo 1961 metų ji gyvena (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) name gyvenančiais asmenimis ji bendraudavo ir pastaruoju metu bendrauja labai mažai. Minėtą namą statė Ingos, kuri, kiek žino ir turėtų gyventi (duomenys neskelbtini), tėvas Tadas. Tadas buvo statybininkas, mūrininkas, kuris ne tik sau statė namą, bet šalia, kaimynystėje, taip pat buvo nemažai statybų, kuriose pastarasis daug padėdavo. Tadas, kai statė namą, gyveno su K. C.. Tadas ir Kristina buvo susituokę, tačiau jų pavardės ji nežino. L. C., Kristinos sūnus iš pirmosios santuokos, daug laiko praleido įkalinimo įstaigoje, todėl prie namo statybos prisidėjo mažai. Inga susitvarkė namo antrą aukštą, t.y. pasidarė vidinę namo apdailą, susistatė baldus, susitvarkė laiptus ir pan., nes minėtas namas buvo pastatytas ir paliktas be vidaus apdailos. Praeitą žiemą Inga su savo sūnumi tame name negyveno, nes namas yra gana didelis ir jį apšildyti reikia gana daug ne tik lėšų, bet ir darbo, kadangi, kiek žino, buvo šildoma kietu kuru. Kai Ingą susitiko ir pasiteiravo, ar dar kas nors minėtame name gyvena, pastaroji jai paaiškino, kad gyvena pas draugę, nes tame name gyventi yra per šalta. Inga name negyveno tik vieną ar du mėnesius. Anksčiau žiemomis Inga su sūnumi lyg ir gyvendavo. Kai Linas sugrįžo iš įkalinimo įstaigos, greičiausiai 2009 metais, tikslios datos nežino, pradėjo tvarkytis namo pirmąjį aukštą, aplinką ir pan. Inga jai yra pasakojusi, kad Linas nenori ir nemoka mokesčių, viską reikia sumokėti jai vienai. Kad Linas su Inga butų tarpusavyje pykęsi, riejęsi, baręsi, mušęsi ir pan., ji nėra nei mačiusi, nei girdėjusi ir išvis, (duomenys neskelbtini), būnantys asmenys, visada gyveno ramiai, niekada nebuvo girdėti triukšmų ir pan. Taip pat 2010 metų gruodžio viduryje, tikslios datos neprisimena, ji pastebėjo, kad yra išimti (duomenys neskelbtini) namo pirmo aukšto langai. Ji nežino, kokiu tikslu ir kas minėtus langus išėmė. Šio namo viduje ji nėra buvusi, kaip atrodo vidus, matė tik tiek, kiek galima pamatyti, pro namo langus, todėl kaip atrodo namo vidus negali papasakoti.

Liudytoja S. A. parodė, kad ji nuo 1964 metų gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). Namas (duomenys neskelbtini) yra kaimynystėje. Šiuo adresu buvo senas medinis namukas, tačiau vėliau, Tadas, kurio pavardės nežino, pradėjo statyti mūrinį dviejų aukštų namą. Tadas buvo antrasis, moters vardu Kristina, kuri ten gyveno, vyras. Tadas minėtą mūrinį namą statė gana ilgai, statė vienas, pasisamdydamas pagalbininkų. Linas prie naujojo namo statybos, kiek matė ir girdėjo, beveik neprisidėjo, galbūt ir dėl to, kad dar buvo jaunas. Linas buvo labai išdykęs, kiek žino, kai paaugo buvo patalpintas ir į įkalinimo įstaigą. Kristina ir Tadas turėjo ir bendrą dukrą Ingą. Kiek yra bendravusi su Inga ir Linu, tai pastarieji jai atrodo labai mandagūs ir ramūs asmenys. Ji nėra nei mačiusi, nei girdėjusi, kad Linas ir Inga tarpusavyje būtų mušęsi, stumdęsi ar šaukę vienas ant kito, o ypač namo, (duomenys neskelbtini), kieme. Kai jų motina dar buvo gyva ir, kai dar gyveno Tadas, matydavo, kaip atvežamos malkos ar anglys, o po motinos mirties, to jau nebemato. Maždaug prieš mėnesį laiko, jai kaimynė buvo pasakiusi, kad (duomenys neskelbtini) name yra išimti langai. Ji dar netikėjo ir nebuvo atkreipusi dėmesio, kadangi tame name buvo sudėti tamsios spalvos langai ir, kai jų nėra vis tiek tamsiai atrodo ir be langų. Ar Inga žiemomis gyvendavo kitur, nežino, nėra to girdėjusi. Ar namas (duomenys neskelbtini), yra tvarkingas ir tinkamas gyventi, nežino, nes ji minėtame name nėra buvusi. Kol Linas buvo įkalinimo įstaigoje, Tadas pas Ingą lankydavosi labai dažnai, beveik kiekvieną dieną, tačiau sugrįžus Linui, Tado nematė nei vieno karto. Kodėl Tadas daugiau čia nesilanko, ji nežino.

Liudytoja J. V. parodė, kad ji jau treji metai gyvena partnerystėje su L. C.. Kai ji apsigyveno pas L. C., Linas su savo seserimi I. V. sutarė gerai, gražiai bendraudavo. Kažkuriuo metu tarp jų prasidėjo nesutarimai dėl namo dalybų ir Linas su Inga pradėjo pyktis tarpusavyje. I. V. gyveno antrajame namo aukšte, o ji su L. C. - pirmajame. Dvi žiemas jų name niekas negyvendavo, nes namas yra didelis, su sena šildymo įranga, senu vamzdynu ir ketiniais radiatoriais. Ji su Linu taip pat žiemomis išsikeldavo, nuomodavosi butą. 2009-2010 metų žiemą sutrūko namo vandentiekio vamzdžiai. Kartą, kai su Linu nuvažiavo pasižiūrėti namo, rūsyje dėl trūkusių vamzdžių, buvo pribėgę daug vandens. Kiek ji gyvena (duomenys neskelbtini), namas centriniu šildymo katilu nebuvo šildomas, ir anksčiau, šaltu metų laiku, daugiausiai buvo šildomasi elektriniais šildytuvais. Kadangi Linas ir I. V. pykosi, kiekvienas rodė savo principus, Linas išgriovė vieną namo sieną, kurios nebuvo namo projekte. Kadangi Linas ir Inga yra abu namo paveldėtojai, tai buvo pykstamasi ir dėl namo kambarių dalybų. L. C. mokėjo pinigus ir už komunalinius mokesčius, ir už namo tvarkymą ir pan. Linas turėjo pinigų, nes kartu su Inga, po motinos mirties pardavė paveldėtą žemę, o pinigus pasidalino. Kai 2010 metų gruodžio mėn. Linas išėmė pirmojo aukšto langus, kuriuos pats buvo sudėjęs, name niekas negyveno, nes buvo per šalta. Centrinė šildymo sistema jau buvo sugedusi. Langus Linas išėmė, kadangi jie buvo blogai sustatyti, per plyšius pūtė vėjas. Linas specialiai išėmė langus, kol niekas minėtame name negyveno, kad langus sudėjusi įmonė juos vėl sudėtų tvarkingai. Linas tada aiškinosi su langus sudėjusiais asmenimis, tačiau tai truputį užtruko. Langai atgal tvarkingai buvo sudėti 2011 metų pavasarį. Dėl išimtų langų jokia šildymo sistema nesugedo, nes namas centrinio šildymo katilu nebuvo šildomas. Pati I. V. viskuo bando apkaltinti savo brolį L. C., greičiausiai dėl to, kad galėtų pasilikti namą sau ir su Linu nereikėtų dalintis. Linas niekada nėra seseriai I. V. grasinęs susidorojimu. I. V. net nebandė tartis, tik sakė, kad buvo pažemintas jos orumas ir kad eis iki galo, kad pinigai ir pati namo būklė nėra svarbūs, nes šiuo metu namas yra tvarkingas. Anksčiau Lino išimtos durys sudėtos atgal, laiptai nėra sugadinti, pirmojo aukšto langai taip pat sudėti. Linas planuoja pakeisti šildymo sistemos vamzdynus ir radiatorius naujais, ekonomiškais, nes seni, neekonomiški, netaupūs, netinkami naudojimui jau yra išmontuoti. Visi name buvę I. V. daiktai ten ir yra, niekas nedingę, namo komunalinių mokesčių skolos išmokėtos. I. V. 2011 metų vasarą (tikslios datos neprisimena), buvo atvažiavusi, pasiėmė dviratį ir dar kelis daiktus ir išvažiavo. Inga pati kitų savo daiktų neima. I. V. gali bet kada atvykti į namą ir pasiimti ko pastarajai reikia arba grįžti gyventi į namą.

Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai baudžiamosios bylos neišnagrinėjo ir pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., 5 d. reikalavimus, t.y. priėmė nemotyvuotą teismo sprendimą.

Savavaldžiavimas kaip nusikalstama veika išdėstytas BK 294 straipsnio 1 dalyje ir kvalifikuota sudėtimi BK 294 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taip būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Aukščiausiais Teismas yra pabrėžęs, kad šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize, todėl nepritaria praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nes tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės bylos Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas aprašytas materialiąja sudėtimi (sudėties būtinas požymis yra ir padariniai) bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 str. 2 d. 2 p.), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Kartu pažymėtina, kad savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes. Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir t. t.

Pirmosios instancijos teismas priimtame apkaltinamajame nuosprendyje nenurodė, kokie bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, kokios liudytojų nurodytos aplinkybės paneigia nuteistojo parodymus. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodė tik liudytojų pa­rodymų turinį, tačiau šių parodymų netyrė, neanalizavo ir nelygino su kitais duomenimis. Net jeigu ir nuteistojo parodymais teismas priimdamas nuosprendį nesivadovavo, tai nuosprendį priėmęs teismas turėjo nurodyti nesivadovavimo motyvus ir byloje surinktus įrodymus, kurie paneigia nuteistojo nurodytas aplinkybes. Vien deklaratyvus teiginys, jog nuteistojo parodymus paneigia nukentėjusiosios ir byloje apklaustų liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga, negali būti laikoma tinkamu nuosprendžio motyvavimu.

Nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra konkrečiai nurodyta, kokių įstatymų ir kokią jais nustatytą tvarką nuteistasis savo veiksmais būtų pažeidęs. Kaltinamajame akte kaltinimai suformuluoti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje jo veiksmai pripažinti kaip savavališki iš viso nedarant jokių nuorodų į galimai pažeistus teisės aktus.

Pirmosios instancijos teismas vertindamas nuteistojo veiksmus visiškai neatsižvelgė į tarp jo ir jo sesers susidariusios konfliktinės situacijos civilinę teisinę prigimtį, todėl visiškai nepagrįstai pripažindamas nuteistąjį kaltu neatsižvelgė ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

Vertinant atskirus nuteistojo veiksmus, kuriuos teismas pripažino savavaldžiavimu, teismas šių veiksmų padarymo netyrė ir nuosprendyje atskirai dėl kiekvieno iš šio veiksmo nepasisakė, nesiaiškino ar byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog šie veiksmai buvo atlikti ir ar šie veiksmai atlikti pažeidžiant įstatymų nuostatas.

Nepaneigta nuteistojo versiją apie tai, kad išgriautą pertvarą nukentėjusioji pastatė savavališkai, nesilaikydama įstatyme nustatytos tvarkos, t.y. negavusi leidimų, nesant parengto projekto. Savavališkai pastatyta pertvara ribojo nuteistojo, kaip namo bendraturcio, teisę patekti tiek į namo antrąjį, tiek ir namo trečiąjį aukštą (palėpę), nes tokią teisę jis turėjo, kadangi turtas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo padalintas, įstatymų nustatyta tvarka nenustatyta naudojimosi atskiromis namo patalpomis tvarka. Esant piktnaudžiavimui teise ar valdymo teisės pažeidimui asmuo įgyja teisę pasinaudoti ir neteisminiu valdymo teisės gynimo būdu – teise į savigyną, t.y. kai pats valdytojas savo veiksmais atstato pažeistą valdymą (CK 4.35 str.). Todėl šiuo atveju nuteistasis šia teise ir pasinaudojo – išgriovė jo valdymo teisę pažeidusią akliną sieną ir tuo pačiu ją atstatė taip, kaip buvo numatyta 2010-12-15 namo pirmojo aukšto projekte – su anga durims. Būdamas turto bendraturtis, nuteistasis pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytu neteisminiu valdymo teisės gynimo būdu – teise į savigyną, ir taip pašalino valdymo teisės pažeidimą, t.y. užrakintas duris išlaužė, jog galėtų patekti į patalpas, kurios tarp bendraturčių padalintos nebuvo.

Nepaneigta nuteistojo versija, kad šildymo vamzdžių nupjovimas, name neveikiant centralizuotai šildymo sistemai, o šildantis kitais būdais, negalėjo sudaryti sąlygų, jog name tapo neįmanoma gyventi. Name buvusi šildymo sistema buvo sena, neefektyvi ir neekonomiška, todėl norėdamas sudaryti normalias sąlygas name gyventi nuteistasis nusprendė ją pakeisti nauja. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis siekė šiais veiksmais pabloginti namo būklę ar sudaryti sąlygas, jog name taptų neįmanoma gyventi, o šie veiksmai buvo atlikti nukentėjusiajai name negyvenant.

Pirmosios instancijos teismas, kaip savavališkus veiksmus pripažino ir laminuotų grindų, medinių laiptų, drabužių sugadinimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šie veiksmai būtų padaryti. Nei grindų, nei laiptų, o taip pat ir drabužių, sugadinimai objektyviai nėra užfiksuoti.

Namo pirmajame aukšte buvusios nenaudojamos vonios nuteistasis neišmetė, tačiau ją pernešė tik į kitą name esančią patalpą. Šią aplinkybę patvirtina nuotraukos, darytos pareigūnams atliekant įvykio vietos apžiūrą.

Bendrai vertinant nuteistojo veiksmus, kurie buvo pripažinti savavaldžiavimu, akivaizdu, jog šie veiksmai pagal savo pobūdį ir pavojingumo laipsnį nėra tiek pavojingi, jog užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Tarp nuteistojo ir jo sesers kilęs ginčas akivaizdžiai patenka į civilinių teisinių santykių reguliavimo sritį, todėl šiuo atveju jo veiksmai yra nepagrįstai kriminalizuoti.

Esminė žala, kuri tariamai buvo padaryta nukentėjusiajai, pastarosios nuomone yra tai, kad ji negali grįžti į namo antrą aukštą, o pirmajame gyventi nenori, nežiūrint į tai, kad namas nėra padalintas.

Pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, jog nuteistasis pareiškė ieškinį nukentėjusiajai dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, tačiau teismas visiškai nepasisakė, kodėl dar nepasibaigus civilinio proceso tvarka sprendžiamam ginčui, L. C. ir I. V. esant namo bendraturčiais, durų išlaužimą ir apsigyvenimą antrajame namo aukšte laiko savavaldžiavimu.

Būtina baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą sąlyga – didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar teisėtiems interesams. Savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (ATPK 188 straipsnis) ir tapti pagrindu ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, taikyti pažeidėjui drausmines ar visuomeninio poveikio priemones. Todėl nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-383/2011). Didelės žalos požymis yra vertinamasis ir teismas, konstatuodamas jį, privalo nurodyti teisinius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. kasacinė nutartis Nr. 2A-7-2/2010). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo pateikta ar surinkta jokių nukentėjusiosios turtinę žalą patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik subjektyviais nukentėjusiosios paaiškinimais. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagristų nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos dydį, t.y. nėra nei daiktų pirkimo kvitų, nei reikalingų atlikti darbų ir reikalingų medžiagų lokalinių sąmatų.

Teismas nenustatė visų būtinų nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d., sudėties požymių (veiksmų, pažeidžiančių įstatymų nustatytą tvarką, kilusios didelės žalos), o tai vienareikšmiškai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Nustatyta, kad nuteistojo lėšomis sudėtus nekokybiškus langus sudėjusi įmonė pakeitė naujais. Aplinkybė, kad nuo išimtų langų užšalo vandentiekio sistema yra visiškai nepagrįsta, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nukentėjusioji pripažino, jog žiemos metu vandentiekio sistema užšaldavo, nors namo pirmajame aukšte langai tuomet būdavo, o taip pat, tai patvirtino ir liudytojas A. G.. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų rodančių, jog grindys ar laiptai, o taip pat ir nukentėjusios drabužiai buvo sugadinti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vonia yra name tik kitoje namo patalpoje, todėl nepagrįstai buvo priteista 500 Lt suma už išmestą vonią.

Civiliniame ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydį sudaro sugadintų daiktų vertė, reikalingų atlikti darbų, medžiagų kaina. Atsižvelgiant į 2013-03-13 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0090/13/17 užfiksuotas aplinkybes (4 t., b. l. 6–18), akivaizdu, jog name, adresu (duomenys neskelbtini), sudėti plastikiniai langai, siena atstatyta pagal projektą, pirmame aukšte esantys radiatoriai, šildymo sistemos vamzdžiai, laiptai bei turėklai yra tvarkingi, antro aukšto visose duryse spynos su apvadais ir rankenomis yra tvarkingos ir neišlaužytos, grindų laminatas nesubraižytas, drabužiai nesugadinti ir tinkami dėvėti, todėl padaryta žala pašalinta arba yra nedidelė.

Nukentėjusioji dar iki paties įvykio buvo išsikėlusi iš namo, nes žiemos metu dėl buvusio blogo šildymo nebuvo galimybės name gyventi. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas A. G., liudytoja J. V., liudytojas T. J.. Šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad nukentėjusiosios prašomi priteisti nuompinigiai ir kitos su tuo susijusios išlaidos nelaikytini tiesiogiai nusikalstama veika padarytais nuostoliais, todėl yra nepriteistini. Nukentėjusiosios paaiškinimai vienareikšmiškai patvirtina, kad pastaroji negyvena name ne todėl, kad ji name neturi galimybės gyventi, tačiau dėl to, kad pastaroji yra įsitikinusi, jog namo antras aukštas priklauso jai. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepagrįstai pripažino, jog nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus bei pažeminimą ir tuo patyrė neturtinę žalą, šio savo sprendimo visiškai nemotyvavo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nuteistojo L. C. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d., sudėties požymių, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo L. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. naikintinas, L. C. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d. požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi L. C. pagal BK 294 str. 1 d. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios I. V. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo L. C. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

L. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

I. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.