Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-462/2010

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.2.2.;

2010 m. sausio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-20 nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2009-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta pagal 2009-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. D., tačiau jo atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtą bei peilį pagrobė svetimą turtą:

jis 2008-10-23, apie 2 val., Klaipėdos m., prie „(duomenys neskelbtini)“ namo, veikdamas bendrininkų grupe su R. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, užpuolė Z. G.: R. D., priėjęs iš už nugaros, parklupdė nukentėjusįjį, po to jis kartu su M. Š. pradėjo jį mušti. Z. G. bandant šauktis pagalbos, R. D. įrėmė peilį nukentėjusiajam į kaklą, grasindamas jį papjauti, po to R. D. ir M. Š., veikdami bendrai, spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, padarydami galvos, veido odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą bei nosies kaulų lūžį, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė Z. G. priklausantį turtą: 160 litų, 300 litų vertės rankinį laikrodį, bendros 1400 litų vertės 7 vnt. seifų raktų, 200 litų vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą NOKIA su OMNITEL SIM kortele, 99 litų vertės dovanų čekį, 120 litų vertės piniginę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo M. Š. kaltės. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Baudžiamosios teisės praktikoje ir teorijoje tuomet, kai plėšimas padaromas panaudojant peilį ar kitus įstatyme įvardytus nusikaltimo įrankius, šiuo atveju – peilį, nusikaltimo bendrininkų veika kvalifikuojama atsižvelgiant į tai, ar jie šią aplinkybę žinojo ir suvokė. Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir teismų praktiką asmenų, kurie apie nusikaltimo įrankį žinojo ir numatė jo panaudojimo galimybes, taip pat asmenų, kurie apie tai ir nežinojo, tačiau panaudojant įrankį tam neprieštaravo ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus, veika visais atvejais kvalifikuotina kaip plėšimas panaudojant peilį. Taip pat pažymėtina, kad bendrininkų susitarimas yra privalomas subjektyvusis bendrininkavimo požymis ir gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, bei įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas; jis gali būti tiek išankstinis, tiek spontaniškas, staigus. Esant bendrininkavimui, visi bendrininkai atsako pagal vieną ir tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, tai yra už bendrus veiksmus, išskyrus, jeigu nustatomas vykdytojo ekscesas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 26 str. 1 d. nustato, kad bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą, tai yra už tokius vykdytojo veiksmus, kurie nors ir turi ryšį su bendrai daroma veika, tačiau jų neapima kitų bendrininkų tyčia.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo M. Š. padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. Nuteistasis M. Š. neneigia, kad buvo padarytas plėšimas, tačiau apeliaciniame skunde teigia, jog jis peilio nenaudojo, o tai darė kitas nusikaltimo bendrininkas R. D.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pats nuteistasis M. Š. nurodė matęs, kaip kitas nusikaltimo bendrininkas R. D. išsitraukė sulenkiamą peilį, kurį visada nešiodavosi su savimi, ir prikišo prie nukentėjusiojo Z. G. kaklo. Šiuos nuteistojo M. Š. parodymus patvirtino ir nukentėjusysis Z. G. parodęs, kad tada pradėjo šauktis pagalbos, vienas iš kaltinamųjų prie kaklo prikišo peilį.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad peilį prieš nukentėjusįjį Z. Gulbiną panaudojo vienas iš nusikaltimo bendrininkų R. D. Tarp bendrininkų esant susitarimui padaryti plėšimą, nuteistasis M. Š. žinojo, kad kitas nusikaltimo bendrininkas R. D. turi ir visada su savimi nešiojasi peilį. R. D. peiliu pagrasinus nukentėjusiajam Z. G., nuteistasis M. Š. tai matė ir jam buvo žinoma apie peilio panaudojimo faktą. Pažymėtina, kad po to, kai R. D. panaudojo peilį prieš nukentėjusįjį, nuteistasis M. Š. savo nusikalstamus veiksmus tęsė – toliau spardė nukentėjusįjį. Tokiais savo veiksmais jis išreiškė pritarimą peilio, kaip nusikaltimo įrankio, panaudojimui.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo M. Š. veiksmai pirmosios instancijos teismo teisingai įvertinti kaip kvalifikuotas plėšimas, nes jis bendrais veiksmais pavartodamas fizinį smurtą, o kitam nusikaltimo bendrininkui R. D. panaudojus peilį, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.

Nepagrįstas nuteistojo M. Š. apeliacinio skundo motyvas, jog teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs M. Š. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu turinį, pagrįstai nenustatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo.

M. Š. anksčiau teistas penkis kartus, visus už nusikaltimus nuosavybei, teistumui neišnykus padarė naują tyčinį sunkų nusikaltimą nuosavybei. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad M. Š. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nesistengia rasti teisėtą pragyvenimo šaltinį ir keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Apylinkės teismas teisingai ginčijamu nuosprendžiu paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas bausmę nuteistajam M. Š. apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė bausmę, kuri lygi sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Galutinė bausmė subendrinta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. reikalavimų, todėl nėra įstatymų numatyto pagrindo švelninti paskirtos subendrintos bausmės.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-20 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.